Atsakingoji redaktorė / Editor-in-chief dr. Lijana Muradian (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius / Lithuanian Institute of History, Vilnius)

Atsakingosios redaktorės pavaduotoja / Assistant Editor dr. Elena Pranckėnaitė (Lietuvos istorijos institutas,Vilnius / Lithuanian Institute of History, Vilnius)

Dr. Valdis Bērziņš (Latvijos universitetas, Latvijos istorijos institutas, Ryga / University of Latvia, Institute of Latvian History, Riga)

Habil. dr. Anna Bitner-Wróblewska (Valstybinis archeologijos muziejus Varšuvoje, Lenkija / State Archaeological Museum in Warsaw, Poland)

Prof. dr. Timothy Chevral (Niujorko valstijos Bafalo universitetas, JAV / New York State University at Buffalo, USA)

Dr. Agnė Čivilytė (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius / Lithuanian Institute of History, Vilnius)

Dr. Hannah James (Vrije universitetas Briuselyje, Belgija / Vrije Universiteit Brussel, Belgium)

Prof. dr. Rimantas Jankauskas (Vilniaus universitetas, Lietuva / Vilnius University, Lithuania)

Akad. prof. dr. Eugenijus Jovaiša (Lietuvos mokslų akademija, Vilnius / Lithuanian Academy of Sciences, Vilnius)

Habil. dr. Bartosz Kontny (Varšuvos universitetas, Archeologijos fakultetas, Lenkija / Faculty of Archaeology, University of Warsaw, Poland)

Dr. Laurynas Kurila (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius / Lithuanian Institute of History, Vilnius)

Prof. dr. Valter Lang (Tartu universitetas, Estija / University of Tartu, Estonia)

Prof. dr. Johan Ling (Gioteborgo universitetas, Švedija / University of Gothenburg, Sweden)

Dr. Aija Macāne (Helsinkio universitetas, Suomija / University of Helsinki, Finland)

Doc. dr. Algimantas Merkevičius (Vilniaus universitetas, Lietuva / Vilnius University, Lithuania)

Habil. dr.  Tomasz Nowakiewicz (Varšuvos universitetas, Archeologijos fakultetas, Lenkija / Faculty of Archaeology, University of Warsaw, Poland)

Habil. dr. Grzegorz Osipowicz (Mikalojaus Koperniko universitetas, Torunė, Lenkija / Nicolaus Copernicus University, Toruń, Poland)

Dr. Gytis Piličiauskas (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius / Lithuanian Institute of History, Vilnius)

Dr. Eve Rannamäe (Tartu universtitetas, Estija / University of Tartu, Estonia)

Dr. Andra Simniškytė (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius / Lithuanian Institute of History, Vilnius)

Dr. Roberts Spirģis (Latvijos universitetas, Latvijos istorijos institutas, Ryga / University of Latvia, Institute of Latvian History, Riga)

Dr. Eugenijus Svetikas (Lietuvos istorijos institutas, Vilnius / Lithuanian Institute of History, Vilnius)

Dr. Andris Šnē (Latvijos universitetas, Ryga / University of Latvia, Riga)

Dr. Miglė Urbonaitė-Ubė (Klaipėdos universitetas, Lietuva / Klaipėda University, Lithuania)

Doc. dr. Gintautas Zabiela (Klaipėdos universitetas, Lietuva / Klaipėda University, Lithuania)

Atsakingoji sekretorė: Sigita Mikšaitė

„Lietuvos archeologija“ yra tarptautinis periodinis mokslinis leidinys. Į jį priimami originalūs, kitur nespausdinti įvairaus pobūdžio darbai (probleminiai, teoriniai, metodologiniai, straipsniai apie tyrimų istoriją, medžiagos ir šaltinių publikacijos, diskusijos, polemika, recenzijos, apžvalgos ir kt.) lietuvių arba anglų kalba. Leidinys leidžiamas kartą per metus.

Pateikiami rankraščiai turi atitikti mokslo darbams keliamus reikalavimus: turi būti suformuluota darbo tikslas ir problema, aptartas temos ištirtumas, taikyti metodai, išdėstyti rezultatai ir jų aptarimas, pateiktos išvados, nurodyta cituojama literatūra.

Pateikdamas tekstą redakcinei kolegijai autorius kartu patvirtina, kad jis nepažeidžia kitų autorių teisių, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, akademinės etikos normų ir sutinka su dvigubo anoniminio recenzavimo procedūra.

Žurnalo autoriams netaikomi straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai.

Atviroji prieiga. Publikuodamas savo tekstą autorius be jokių apribojimų išlaiko autorių ir leidybos teises ir suteikia žurnalui pirmojo publikavimo teisę. Be to, jis suteikia „Lietuvos archeologijai“ leidimą publikuoti ir platinti kūrinį pagal Kūrybinių bendrijų licenciją (Creative Commons Attribution 4.0 License, CC BY 4.0).

Teikdamas savo tekstą redakcinei kolegijai autorius ar autorių kolektyvas patvirtina, kad visi jo nariai reikšmingai prisidėjo prie tyrimo ir teksto rašymo. Žurnalas netoleruoja netikros ir nesąžiningos autorystės atvejų. Siekiant išvengti tokių atvejų autoriams rekomenduojame vadovautis COPE ir CSE dokumentais:

• https://publicationethics.org/files/2003pdf12_0.pdf
• https://publicationethics.org/files/ghost-authorship-submitted-manuscript-cope-flowchart.pdf
• https://www.councilscienceeditors.org/

Autorius privalo turėti leidimus  žurnale ir žurnalo elektroninėje versijoje skirtoms publikuoti (neterminuotai) iliustracijoms. Dėl neteisėto iliustracijų naudojimo ar pažeistų kitų autorinių teisių, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo, teisinę atsakomybę visiškai prisiima autorius, pateikęs iliustracijas savo tekstui.

Autorius privalo pateikti informaciją apie mokslinių tyrimų ir straipsnių parengimo finansavimo šaltinius, kurių paskelbimas yra privalomas, pavyzdžiui, dotacijos ar finansavimas iš mokslo fondų.

Autorius gali skelbti savo galutinę, recenzuotą ir redaguotą publikacijos versiją institucinėje saugykloje arba įvairiose mokslininkams skirtų socialinių tinklų asmeninėse paskyrose (pvz., ResearchGate, Academia.edu, Mendeley, Google Scholar), tačiau privalo tiksliai nurodyti leidinį, kuriame publikuotas straipsnis, straipsnio pavadinimą, publikavimo metus, tomą, puslapius, DOI (skaitmeninį objekto identifikatorių) ir nuolatinę internetinę nuorodą.

Rankraščių pateikimas. Tekstas, lentelės ir iliustracijos atsiunčiamos nurodytu el. paštu (lietuvosarcheologija@gmail.com) arba naudojantis elektronine straipsnių pateikimo sistema https://ejms.io/lii/index/login Pirmą kartą jungiantis prie sistemos, reikia prisiregistruoti. Redakcijai teikiami mokslinių straipsnių rankraščiai turi būti parengti laikantis žemiau aprašytų reikalavimų.

• Būtina pateikti straipsnio anotaciją, santrauką, reikšminius žodžius ir iliustracijų sąrašą lietuvių bei anglų kalbomis (jei straipsnis lietuvių kalba) arba anglų kalba (jei straipsnis anglų kalba), autoriaus (-ių) darbovietės pavadinimą ir adresą, elektroninio pašto adresą.
• Tekstas – ne daugiau kaip 2 autoriniai lankai (80000 spaudos ženklų su tarpais), surinktas per 1,5 intervalo MS Word tekstiniu redaktoriumi.
• Anotacijos apimtis abiem kalbomis neturi viršyti 150 žodžių.
• Reikšminiai žodžiai – trys–penki.
• Santraukos apimtis priklauso nuo straipsnio dydžio ir neturi viršyti 3000 simbolių vienam teksto lankui.
• Priedai (lentelės, šaltinių publikacijos) prie apibendrinamųjų straipsnių neturi viršyti straipsnio apimties.
• Iliustracijos – bet kurio grafinio formato (pageidautina – *.tif) – pateikiamos elektroniniu būdu. Gali būti pateikiama ir geros kokybės, perspausdinti tinkami originalai ar kopijos.
• Lentelės pateikiamos MS Word ar MS Excel 
• Tekstuose vartotini tik visuotinai priimti trumpiniai: a. – amžius, tūkstantm. – tūkstantmetis, pr. Kr. – prieš Kristų, po Kr. – po Kristaus (pastarasis trumpinys vartojamas tik sudėtinėse datose, kurių pirmoji rodo laikotarpį pr. Kr.), Š – šiaurė (taip pat R, P, V), r. – rajonas, sav. – savivaldybė, sen. – seniūnija, Habs – absoliutusis aukštis; taip pat įsitvirtinę lietuvių kalboje: plg., pvz., kt., pan., t. t. ir archeologiniuose tekstuose: k. – kapas, pilk. – pilkapis ir kitokie. Kitus būtina paaiškinti. Jeigu straipsnio tekste dviejų ir daugiau žodžių pavadinimai ar apibrėžimai kartojasi daugiau nei du kartus, galima vartoti „Lietuvos archeologijoje“ priimtas ar savo sukurtas santrumpas (pvz., LIIR, VKK), po Šaltinių ir literatūros būtinai pateikus jų paaiškinimą (pvz., Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas; Virvelinės keramikos kultūra).
• Iliustracinė medžiaga pateikiama autorizuota, iliustracijų sąraše autorių nurodžius bendra citavimo tvarka (jeigu iliustracija jau buvo spausdinta) arba ją rengusio dailininko (fotografo) vardą ir pavardę (jeigu iliustracija originali) (pvz., Ilonos Keršulytės pieš., Romo Mičiūno nuotr.).
• Pateikiant jau išverstas anotacijas, santraukas bei iliustracijų sąrašus, turi būti nurodomi vertėjų vardai ir pavardės.
• Visais kitais klausimais autoriaus pozicija derinama su redakcija. Straipsnyje panaudotų šaltinių (jiems priskiriama visa nespausdinta medžiaga) ir literatūros sąrašas yra bendras. Jis sudaromas laikantis Harvardo citavimo sistemos:

NUORODOS TEKSTE

• Pateikiamos skliausteliuose, nurodant pavardę, metus bei puslapį (jei reikia) chronologiškai (pvz., Daugudis 1968, 10; Daugudis, Stankus 1974). Jei cituojamas tas pats autorius, rašoma chronologiškai, nekartojant autoriaus pavardės. Nuorodos skiriamos kabliataškiu (pvz., Daugudis 1968, 35; 1972, 43).
• Jei cituojamas tekstas tęsiasi ne per vieną puslapį, per brūkšnį nurodoma pirmas ir paskutinis puslapiai (pvz., Daugudis 1995, 125–130).
• Jeigu iš eilės kelis kartus cituojamas tas pats autorius ir/ar leidinys, ir citata yra tame pačiame puslapyje arba pastraipoje, galima rašyti Jei to paties autoriaus ir/ar leidinio cituojamas puslapis skiriasi, jį reikia nurodyti (pvz., ibid., 56).
• Jeigu cituojamo straipsnio autorių yra daugiau negu du, teksto nuorodoje pateikiamas tik pirmas, pridėjus trumpinį ir kt. (lietuviškuose tekstuose) arba et al. (angliškuose tekstuose) (pvz., Daugudis ir kt. 1991).
• Cituojamų iliustracijų ar lentelių nuorodos pateikiamos originalo kalba (pvz., Daugudis 1995, 122, Abb. 1).
• Jeigu tais pačiais metais autorius parašė daugiau nei vieną straipsnį ar šaltinį, nuorodose po metų pridedamos lotyniškos abėcėlės raidės: a, b, c, d ir t. t. (pvz., Daugudis 1971a; 1971b).

ŠALTINIŲ IR LITERATŪROS ŠĄRAŠAS

• Sąrašas sudaromas pagal abėcėlę (kirilica – po lotyniškos) ir pagal metus.
• Literatūros sąraše kaip leidimo vieta nurodomas miestas (jei cituojamos knygos nurodytos kelios leidimo vietos – pirmas arba pagrindinis miestas), po jo dvitaškis ir leidykla. Periodinių leidinių leidimo ir šaltinių sukūrimo vieta nenurodoma.
• Serijinių ar periodinių leidinių pavadinimai literatūros sąraše rašomi kursyvu pilnai, ne trumpinant (pvz., Lietuvos archeologija).
• Serijinių ar periodinių leidinių numeriai nurodomi pagal originalą (romėniškais arba arabiškais skaitmenimis), praleidžiant tomų, numerių žymenis (T., Nr., vol., no. ir t. t.). (pvz., Lietuvos Archeologija, 46; Mitteilungen der Gesellschaft, II, 3).
• Straipsnių rinkinių, katalogų ar kitų kolektyvinių leidinių sudarytojas (-a) nurodomas (-a) įrašius pavardę ir trumpinį (sud.) (pvz., Daugudis (sud.)). Jei cituojama užsienio kalba, sudarytojas (-a) nurodomas (-a) trumpiniu (ed., arba eds).
• Cituojant šaltinį, nurodoma jo saugojimo vieta (archyvas, fondas) ir archyvinis numeris. Jų galima nenurodyti cituojant daugelį egzempliorių turintį šaltinį (pvz., disertacijos santrauką).
• Monografijos citavimo pavyzdys: Daugudis, V., 1982. Senoji medinė statyba Lietuvoje. Vilnius: Mokslas.
• Straipsnio, išspausdinto straipsnių rinkinyje ar kitokiame kolektyviniame leidinyje, citavimo pavyzdys: Zabiela, G., 2001. Nuo medinės prie mūrinės pilies (motai Europoje ir Lietuvoje). In: Genys, J., Žulkus, V. (sud.). Lietuvos pilių archeologija. Klaipėdos universiteto leidykla, 11–41. • Straipsnio periodiniame leidinyje citavimo pavyzdys: Daugudis, V., 1992. Dėl laidojimų Lietuvos piliakalniuose. Lietuvos archeologija, 9, 27–35.
• Šaltinio citavimo pavyzdžiai: 1) Daugudis, V., 1959. Aukštadvario piliakalnio archeologinių tyrinėjimų, vestų 1959 metais birželio mėn. 1 d. – rugsėjo mėn. 21 d., ataskaita. LIIR, f. 1, b. 153; 2) Valstybės, 1935. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. KPCA, f. 1, ap. 1, b. 25, 264.
• Jei cituojama monografija, išspausdinta periodinio leidinio formatu, nurodomas ir jos, ir leidinio pavadinimas (pvz., Kazakevičius, V., 1993. Plinkaigalio kapinynas (=Lietuvos archeologija, 10).
• Jei cituojamas leidinys arba šaltinis, kurio autorius nenurodytas arba sunkiai numanomas, citatoje pateikiamas pirmas pavadinimo žodis ir metai (pvz., Lietuvių 1987), o literatūros sąraše – pirmas pavadinimo žodis vietoj autoriaus pavardės (pvz., Lietuvių, 1987. Lietuvių etnogenezė. Vilnius: Mokslas).
• Cituojant straipsnius iš interneto, nurodomi (jei yra) elektroninio leidinio autoriai, metai, pavadinimas, puslapiai, nuoroda į internetinę šaltinio prieigą, DOI numeris ir autoriaus naudojimosi šaltiniu data (pvz., Beardah, Ch., Baxter, M., 1996. The Archaeological Use of Kernel Density Estimates. Internet Archaeology, 1. Prieiga per: http://intarch.ac.uk/ journal/issue1/beardah/ [žiūrėta 2011 01 20]).
• jei nurodomas tik DOI numeris, tuomet naudojimosi šaltiniu data nenurodoma (pvz., Ekwall, A., Gerdtz, M., Manias, E., 2008. The influence of patient acuity on satisfaction with emergency care: perspectives of family, friends and carers. Journal of Clinical Nursing, 17 (6), 800–9. https://doi.org/10.1111 /j.1365-2702.2007.02052).
• Įvairiais sudėtingesnio citavimo atvejais redakcija prašo autorių sukurti individualius, Harvardo citavimo sistemą labiausiai atitinkančius aprašus.

Dėl atskirų žodžių išskyrimo tekste, kitokio pobūdžio išnašų, didesnės apimties darbų, tekstų vertimo, spalvotų iliustracijų spausdinimo ar pan. tariamasi su redakcija. Kilus neaiškumų dėl straipsnio parengimo, prašome kreiptis į redakciją.

Redakcijos adresas:

Lietuvos istorijos institutas, Archeologijos skyrius

Tilto g. 17, 01101 Vilnius

El. paštas: lietuvosarcheologija@gmail.com

Recenzavimas

Leidiniui įteikti straipsniai recenzuojami dviejų redakcijos paskirtų anoniminių recenzentų. Straipsniai turi būti pataisyti, atsižvelgiant į recenzentų pastabas, arba turi būti motyvuotai paaiškinama, jei su jomis nesutinkama. Apie pateikto straipsnio priėmimą, įregistravimą bei pradėtą recenzavimą redakcija autoriui praneša elektroniniu paštu. Spausdinti priimti straipsniai tikrinami kalbos redaktorių, leidžiant autoriui susipažinti su taisymais.

Recenzavimo tvarka

Žurnalo vyriausias redaktorius atsiųstus straipsnius pirmiausia patikrina, ar jie atitinka formaliuosius reikalavimus, nurodytus aukščiau. Redaktorius konsultuodamasis su kitais redakcinės kolegijos nariais, parenka du recenzentus dvigubam aklajam recenzavimui. Atrenkant recenzentus griežtai laikomasi dviejų pagrindinių kriterijų. Pirmiausia recenzentai neturi turėti jokių interesų konfliktų su straipsnio autoriumi/iais ir, antra, recenzentas turi išmanyti vertinamo straipsnio tematiką ir būti mokslų daktaras. Vyriausias redaktorius parenka recenzentus iš vietinių ir užsienio mokslininkų. Recenzentai nežino straipsnio autoriaus, o šis – recenzentų. Jeigu recenzentas/ė sutinka recenzuoti straipsnį, jam/jai atsiunčiamas straipsnis kartu su recenzijos forma (https://open.istorija.lt/journal/LA/attachment/13). Formoje pateikti standartizuoti klausimai ir atsakymų alternatyvos, kartu palikta vietos platesniam straipsnio teigiamų ir neigiamų aspektų įvertinimui bei pastaboms redaktoriui. Recenzentas formoje įrašo galutinį sprendimą, ar rekomenduoja straipsnį spausdinti, ar ne ir pateikia pastabas dėl straipsnio didesnio ar mažesnio taisymo. Recenzavimui skiriamos 4-6 savaitės.  Jeigu abiejų recenzentų nuomonės dėl straipsnio publikavimo išsiskiria, skiriamas trečiasis recenzentas. Anoniminės recenzijos pateikiamos autoriui, kuris pataisytą straipsnį įteikia redakcijai. Jeigu būtina, pataisytą straipsnio variantą dar kartą peržiūri recenzentai. Atsižvelgdamas į recenzentų išvadas, galutinį sprendimą dėl straipsnio recenzavimo priima vyriausiasis redaktorius ir redakcinė kolegija.

Recenzijos ir apžvalgos

Knygų, straipsnių recenzijos, mokslinių renginių (konferencijų, seminarų) apžvalgos ir diskusijos paprastai nerecenzuojamos. Jų tinkamumą žurnalui visada įvertina redakcinė kolegija.

Lietuvos istorijos institutas

Archeologijos skyrius

Tilto g. 17, LT-01101 Vilnius

El. paštas: lietuvosarcheologija@gmail.com

Atsakingoji redaktorė

Dr. Lijana Muradian

Lietuvos istorijos institutas

Archeologijos skyrius

Tilto g. 17, LT-01101 Vilnius

El. paštas: lijana.muradian@istorija.lt

Atsakingosios redaktorės pavaduotoja

Dr. Elena Pranckėnaitė

Lietuvos istorijos institutas

Archeologijos skyrius

Tilto g. 17, LT-01101 Vilnius

El. paštas: elena.pranckenaite@istorija.lt

Žurnalo politika

Autorių teisės ir atsakomybė

Pateikdamas mokslinio darbo rankraštį žurnalui autorius/ė patvirtina, kad yra bendraautorių įgaliotas/a sudaryti šiuos susitarimus, ir savo bei bendraautorių vardu garantuoja ir užtikrina, kad:

1. Jis (ji) turi visišką teisę sudaryti šį susitarimą ir suteikti jame numatytas teises. Jis (ji) yra vienintelis (-ė) straipsnio autorius (-ė) ir turi visišką teisę sudaryti šį susitarimą bei suteikti teises Lietuvos istorijos institutui, nepažeisdamas (-a) jokių kitų įsipareigojimų.
2. Straipsnis yra originalus, nepažeidžia jokių autorių ar jokių kitų trečiųjų šalių teisių.
3. Straipsnyje nėra jokios neteisėtos informacijos, šmeižto, dezinformacijos ar duomenų, kuriuos paskelbus būtų pažeista sutartis, konfidencialumo ar slaptumo įsipareigojimas.
4. Autoriai sutinka su „Creative Commons“ priskyrimo licencija sutarties sąlygomis, kuriomis vadovaujantis žurnale publikuojamas straipsnis yra licencijuojamas, ir suteikia Lietuvos istorijos institutui leidimą publikuoti iki šiol nepublikuotą originalų rankraštį ir jo neatsiejamą dalį sudarančią santrauką, visą susijusią papildomą medžiagą ir vėlesnius klaidų taisymus, jei tokie būtų reikalingi, žurnale, vadovaujantis „Creative Commons“ priskyrimo licencija (CC-BY-4.0). Autorius išlaiko visas turtines autorių / gretutines teises. Creative Commons Attribution 4.0 (CC BY 4.0)
5. Platinant straipsnį būtina pateikti nuorodą į jo autorių (-ius) ir išspausdinto straipsnio pavadinimą, žurnalą ir DOI (skaitmeninį objekto identifikatorių).
6. Visi gali laisvai bet kokiais tikslais, įskaitant ir komercinius, dalintis (bet kokiose laikmenose ir bet kokiu formatu kopijuoti ir toliau platinti straipsnyje pateiktą medžiagą) ir adaptuoti (pergrupuoti, transformuoti ir remtis straipsnyje pateikta medžiaga).
7. Autorius/ė privalo informuoti redakcinę kolegiją, jeigu straipsnis yra įteiktas kitai leidyklai.

Dalinimasis duomenimis

Lietuvos istorijos institutas laikosi nuostatos, kad, kai tik įmanoma, visi su tyrimu susiję duomenys turi būti randami, prieinami bei galimi panaudoti iš naujo. Be to, turi būti įmanoma jais dalintis tarpusavyje. Mes skatiname autorius, kad duomenys, kurie yra tyrimo pagrindas, būtų įkelti į tam tinkamas saugyklas ir pateiktame dokumente būtų įtraukta nuoroda į tą saugyklą.

Neteisėtų publikacijų atvejai

Įtariamo ar įrodyto mokslinio nusižengimo, nesąžiningos publikacijos ar plagiato atveju leidėjas, glaudžiai bendradarbiaudamas su redaktoriais, imasi visų reikiamų priemonių, kad išsiaiškintų situaciją ir pataisytų svarstomą straipsnį. Tai gali būti greitas pranešimas apie įsivėlusią spaudos klaidą arba rimtesniais atvejais visiškas atsiribojimas nuo nesąžiningai pateikto straipsnio taikant straipsnio atšaukimą.

Mes atvirai nepritariame didelės apimties tekstų atsikartojimui tarp publikacijų arba „saviplagiatui“.

Mes suteikiame klaidų atitaisymo galimybę, kuomet klaidą padarė autorius. Taip pat, jei įsivėlė spaudos klaida, žurnalas publikuoja  klaidų atitaisymą. Straipsnio atmetimas nesvarstomas atvejais, kai reikia smulkių, pavyzdžiui, kalbinių ar neesminių netaisyklingos rašybos pataisymų.

Atmetimo procedūra pradedama, kuomet žurnalas gauna informacijos, kad tam tikri publikacijoje pateikti atradimai ar padarytos išvados yra klaidingi arba jei publikacijos turinys buvo plagijuotas. Bet kokie iš to išplaukiantys veiksmai bus paremti COPE skelbiamomis atšaukimo gairėmis (http://publicationethics.org/flowcharts).

Sutapties tikrinimas

Redakcinė kolegija aktyviai siekia užkirsti kelią moksliniam bei profesiniam plagiatui, todėl prieš recenzavimą atliekama sutapties tikrinimo procedūra. Pateiktų rankraščių informacijos dubliavimosi tikrinimas ir autorystės nustatymas atliekamas taikant Crossref Similarity Check, naudojantį iThenticate platformą. Rankraščiai, dėl kurių kyla plagiato įtarimas, nedelsiant atmetami.

Jei plagiatas nustatomas jau po publikavimo, laikomės nuorodų, pateiktų aptariant neteisėtų publikacijų atvejus.

Privatumas

Šiame žurnalo tinklalapyje pateikti vardai, pavardės ir elektroninio pašto adresai bus naudojami tik nurodytais, su šiuo žurnalu susijusiais tikslais ir nebus viešinami jokiais kitais tikslais ar perduodami bet kokioms trečiosioms šalims.

Siekdami pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su Jūsų asmens duomenimis arba iškilus klausimams dėl asmenų duomenų apsaugos galite kreiptis Jums patogiu būdu nurodytais kontaktais:

Lietuvos istorijos institutas

Tilto g. 17, LT-01101, Vilnius

Tel./faks. (8~5) 261 4436, el. paštas: istorija@istorija.lt

Archyvavimas

Lietuvos istorijos institutas skaitmeninis archyvas yra suprojektuotas taip, kad užtikrintų saugų ir patikimą skaitmeninių šaltinių saugojimą, prieigą bei ilgalaikį išsaugojimą. Šis archyvas naudoja modernias technologijas ir griežtas saugumo priemones, siekiant apsaugoti ir efektyviai valdyti skaitmeninius išteklius.

Skaitmeninio turiniu išsaugojimo politika apima šias priemones:

Vidiniai Institucijos serveriai ir atsarginės kopijos

Visi skaitmeniniai šaltiniai yra saugomi vidiniuose serveriuose, kurie yra nuolat prižiūrimi ir stebimi. Siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir neprarandamumą, reguliariai daromos atsarginės kopijos, kurios saugomos vietinėje serverių infrastruktūroje. Atsarginių kopijų kūrimas vyksta automatizuotai, siekiant užtikrinti, kad visada turėtume atnaujintas duomenų kopijas.

Skaitmeninių šaltinių viešinimas

Skaitmeniniai šaltiniai yra pateikiami institucijos internetiniame puslapyje, kuris yra apsaugotas moderniomis saugumo priemonėmis, atitinkančiomis Lietuvos nacionalinius standartus. Ši platforma užtikrina, kad vartotojai gali saugiai ir patogiai prieiti prie skaitmeninių išteklių, nesijaudindami dėl duomenų saugumo. Institucijos internetinio puslapio informacija yra saugoma Lietuvos universitetų serveriuose.

Bendradarbiavimas su bibliotekomis

Išleidus naujus skaitmeninius išteklius, jų kopijos yra perduodamos mūsų partnerių bibliotekoms (Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir kt). Šis procesas užtikrina, kad institucijos skaitmeniniai ištekliai būtų prieinami plačiam vartotojų ratui per įvairias institucijas, taip prisidedant prie kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo ir duomenų archyvų kopijų kūrimo.

Debesų serveriai
Papildomai, siekiant didesnio patikimumo ir prieinamumo, skaitmeniniai ištekliai yra keliami į debesų serverius per specialią platformą (open.istorija.lt). Debesų kompiuterija užtikrina, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti nuo fizinių serverių gedimų ir būtų pasiekiami iš bet kurios pasaulio vietos. Tai leidžia užtikrinti nuolatinę prieigą ir greitą duomenų atkūrimą avarijos atveju.

Mes garantuojame, kad mūsų skaitmeniniai ištekliai yra saugūs ir pasiekiami vartotojams visur ir visada. Visos jungiančios saugomo priemonės yra skirtingos ir tarpusavyje nesusietos. Galimų gedimų atveju bus išsaugotas duomenų prieinamumas ir greitas jų atkūrimas.

Neplanuojame stabdyti žurnalo leidybos. Jei dėl kokių nors nepalankių aplinkybių būsime priversti nutraukti žurnalo leidybą, žurnale paskelbti rankraščiai bus saugomi internete ir prieinami skaitytojams dar mažiausiai dešimt metų, bibliotekose žurnalas ar jo straipsnių kopijos saugomos neribotą laiką.

Straipsnių sklaida

Leidėjas daro viską, kas įmanoma, kad padidintų publikuotų straipsnių matomumą. Tačiau yra keletas pagrindinių būdų, kuriais jūs, kaip autorius galite padėti skleisti informaciją apie žurnalą ir taip padidinti savo paskelbtų darbų poveikį.

Užsiregistruokite ORCID iD, gaukite autoriaus atpažinimo kodą ir savo profilyje nurodykite informaciją apie paskelbtą straipsnį.

Junkitės prie mokslininkams skirtų socialinių tinklų ir savo profilyje pateikite informaciją apie paskelbtus straipsnius: ResearchGate, Academia.edu, Mendeley, Google Scholar.

Etiniai principai

Mes vadovaujamės Leidybos etikos komiteto (angl. Committee on Publication Ethics: COPE) ir Mokslo leidėjų tarybos (angl. Council of Science Editors (CSE)) skelbiamomis gairėmis ir remiame etiškos leidybos principus. Šios gairės taikomos žurnalo redaktoriams, autoriams ir recenzentams. (https://publicationethics.org/ https://www.councilscienceeditors.org/resource-library/editorial-policies/publication-ethics/). Žurnalas taip pat vadovaujasi Lietuvos istorijos instituto akademinės etikos kodeksu (https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/07/lii-akademines-etikos-kodeksas-patvirtintas-2016-06-22.pdf).Vertindamas galimus nusižengimus, žurnalas vadovaujasi COPE struktūrinėmis schemomis.

Autorių etika

Autoriai privalo laikytis aukštų, Leidybos etikos komiteto (COPE) įtvirtintų, etikos standartų žurnalo autoriams. Bet kokie nusižengimai etikai bus vertinami labai rimtai, ir sprendimai bus priimami vadovaujantis COPE pateiktomis gairėmis.

Žurnale skelbiami originalūs straipsniai, prieš tai neskelbti kituose leidiniuose. Žurnalui visiškai nepriimtini, jokiais atvejais ir sąlygomis netoleruotini tokie mokslinio nesąžiningumo veiksmai kaip: mokslo publikacijų plagijavimas, mokslinių rezultatų ir išvadų plagijavimas, fabrikavimas ar falsifikavimas, duomenų nutylėjimas, pakartotinis mokslinių darbų išspausdinimas („saviplagiatas“) (angl. duplicate publication, autoplagiarism, redundant publication). Išimtys daromos tik tiems naujiems straipsniams, kurie esminiai papildo ankstesnes publikacijas. Autorius ar autorių kolektyvas privalo pateikti informaciją apie pakartotinį medžiagos naudojimą.

Pirmame teksto puslapyje autorius privalo pateikti informaciją apie mokslinių tyrimų ir straipsnių parengimo finansavimo šaltinius, kurių paskelbimas yra privalomas.

Kitų asmenų darbas visada turi būti tinkamai pripažįstamas. Žurnalas netoleruoja nesąžiningos autorystės atvejų – pseudoautorystės, imitacinės, šmėklinės, neįvardytos, dovanotosios, svetingosios, mainais grindžiamos autorystės ir t.t. (angl. „ghostwriting“, „gift authorship“, „guest authorship“, „honorary authorship“, mutual admiration authorship, mutual support authorship, self-plagiarism, text-recycling). Siekiant išvengti tokių atvejų autoriams rekomenduojame vadovautis COPE ir CSE dokumentais (https://publicationethics.org/files/2003pdf12_0.pdf; https://publicationethics.org/files/ghost-authorship-submitted-manuscript-cope-flowchart.pdf; https://www.councilscienceeditors.org/resource-library/editorial-policies/publication-ethics/).

Visi autorių sąraše nurodyti tyrėjai dalinasi kolektyvine atsakomybe už tyrimo rezultatus ir straipsnio turinį. Visi asmenys, reikšmingai prisidėję rengiant straipsnį, privalo būti įtraukti į autorių sąrašą, rikiuojant juos ne abėcėline tvarka, o pagal indėlį, vykdant tyrimą ir rašant tekstą. Asmuo, labiausiai prisidėjęs prie publikacijos rengimo, turi tapti pirmuoju autoriumi. Jei visi autoriai mano, kad jų indėlis yra vienodas, tai turi būti nurodyta išnašoje, o autoriai išdėstomi pagal pavardę abėcėlės tvarka. Kai rankraštis yra priimtas spaudai, autorystės ar autorių eilės tvarkos keisti nebegalima.

Autoriai privalo užtikrinti, kad visi straipsnyje naudojami duomenys būtų patikimi ir tikslūs. Privaloma pateikti išsamias nuorodas ir informaciją, kad kiti tyrėjai galėtų pakartoti atliktą darbą ar patikrinti jo validumą. Autoriai atsako už tai, kad jų rankraštyje būtų pateiktos reikiamos ir teisingos nuorodos, o pateikti tyrimo duomenys, rezultatai, citatos, nuorodos, vaizdinė ir (arba) kita medžiaga nebūtų sufabrikuoti, sufalsifikuoti ar suklastoti. Nenurodyti literatūros ar šaltinių, kuriais naudotasi (įskaitant ir iliustracijas, lenteles ir kt. priedus), yra draudžiama. Informacija, gauta pokalbiuose, korespondencijose, diskusijose ar panaudojant trečių asmenų rankraščius, gali būti pateikta tik iš anksto gavus šių asmenų sutikimą ir nurodant jų vardą, pavardę, informacijos gavimo datą.

Prieš pateikdami straipsnį publikacijai, autoriai privalo iš tyrimo dalyvių gauti reikalingus sutikimus, kad žurnalui suteiktų galimybę naudoti bet kokius susijusius duomenis taip, kad būtų išsaugota ir nepažeista tyrimo dalyvių teisė į privatumą.

Tikimės, kad autoriai vartos įtraukias kalbines formas. Publikacijų turinyje neturėtų būti jokių žodžių, iš kurių galima spręsti, kad vieni žmonės yra pranašesni už kitus kultūros, rasės, lyties, gebėjimų, įgalumo, seksualinės orientacijos, ar tautybės atžvilgiu. Formuluotėse rekomenduojama vengti įžeidžiančių ar tam tikras grupes menkinančių ar atstumiančių terminų.

Etiniai nuostatai dėl archeologinių tyrimų

„Lietuvos archeologijai“ teikiami straipsniai, kuriuose publikuojama archeologinė medžiaga,  privalo atitikti nacionalinius ir tarptautinius etikos standartus: Europos archeologų asociacijos (EAA) profesinės etikos kodeksą https://www.e-a-a.org/EAA/About/Codes.aspx, 1992 metų pataisytą Europos archeologijos paveldo apsaugos konvenciją (https://rm.coe.int/168007bd25), UNESCO konvencijas dėl kultūros paveldo apsaugos.

Jeigu archeologiniai kasinėjimai buvo vykdomi Lietuvos teritorijoje, taip pat būtina laikytis šių teisės aktų: Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.326112?jfwid=), Paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“  (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.405666) bei kitų susijusių teisės aktų. Tyrimai, kuriuose publikuojama informacija susijusi su žmonių palaikais turi atitikti etikos gaires bei kultūros paveldo apsaugos įstatymą.

Tyrimai, susiję su neteisėtai įgytais archeologiniais dirbiniais ar atlikti nesilaikant teisinio reglamentavimo, nepriimami. Tyrimuose turi būti nurodoma, kur saugomi archeologiniai dirbiniai (muziejų pavadinimai, dirbinių inventoriniai numeriai).

Redaktorių etika

Redaktoriai deklaruoja, kad žurnalo parengimo ir leidybos procese laikosi lygių galimybių, interesų konfliktų valdymo ir konfidencialumo bendrųjų principų:

• pateikti straipsniai vertinami pagal jų mokslinę vertę, neatsižvelgiant į autorių rasę, lytį, religinius įsitikinimus, kilmę, pilietybę, politines pažiūras ir kitus galimus diskriminacinio pobūdžio aspektus;
• redaktoriai pateiktus rankraščius vertina nešališkai, be išankstinio nusistatymo dėl akademinių ar asmeninių pažiūrų, sąžiningai ir objektyviai, organizuoja recenzavimo procesą, pagarbiai bendrauja su autoriumi ir recenzentais;
• jei redaktorių kolegijos nariai įteikia žurnalui savo straipsnius ar studijas, tai jie priimami ir recenzuojami įprasta tvarka, tik apie visą procesą neinformuojant autoriaus (Redaktorių kolegijos nario). Išimtinais atvejais, kai straipsnį įteikia vyr. redaktorius, recenzavimo procesą organizuoja jo pavaduotojas arba kitas įgaliotas redaktorių kolegijos narys;
• redaktoriai nepriima sprendimo dėl savo, esamų ar buvusių studentų, straipsnių publikavimo. Tokiu atveju recenzavimo procesą organizuoja nesuinteresuotas redakcijos narys, o autorius Redakcinės kolegijos posėdyje nuo tokių tekstų publikavimo svarstymo nusišalina;
• redakcinė kolegija užtikrina pateikto straipsnio ir visos žurnalui atsiųstos medžiagos bei susirašinėjimo su recenzentais konfidencialumą. Visa pateiktame straipsnyje esanti informacija yra konfidenciali iki tol, kol tekstas publikuojamas. Išskirtiniais atvejais, konsultuojantis su leidėju, vyriausias redaktorius ribotą informaciją gali perduoti kitų žurnalų redaktoriams, institucijoms ar organizacijoms, tiriančioms nederamo akademinio elgesio atvejus, bet tik tyrimui būtiną informaciją;
• redakcinė kolegija netoleruoja jokių interesų konfliktų (institucinių, finansinių, asmeninių ir t. t.);
• žurnale paskelbto straipsnio autoriaus nuomonė ir idėjos gali nesutapti su Redakcinės kolegijos nuomone.

Recenzentų etika

Recenzentai privalo laikytis aukštų, COPE ir CSE įtvirtintų, etikos standartų mokslo žurnalo recenzentams (https://publicationethics.org/sites/default/files/ethical-guidelines-peer-reviewers-cope.pdf; https://www.councilscienceeditors.org/2-3-reviewer-roles-and-responsibilities)

Recenzentai turi informuoti Redakcinę kolegiją apie savo kompetencijos ribas. Jiems nebūtina išmanyti visų teksto turinio aspektų ekspertiniu lygiu, tačiau jie turėtų sutikti recenzuoti tik tuo atveju, jei jų išsilavinimas ir žinos yra pakankamos atlikti profesionalų įvertinimą. Kitu atveju recenzentai turėtų atsisakyti siūlomą tekstą recenzuoti.

Recenzentai turi iš anksto pranešti žurnalo Redakcinei kolegijai apie bet kokį galimą interesų konfliktą, susijusį su jiems siūlomais recenzuoti straipsniais, įskaitant ankstesnius bendradarbiavimo su autoriumi ar autorių kolektyvu atvejus, tiesioginio pavaldumo, finansines aplinkybes arba asmeninę nuostatą skelbiamos medžiagos atžvilgiu.

Recenzentai privalo gerbti autorių nepriklausomybę, pateikti korektišką, objektyvią, konstruktyvią, nešališką, argumentuotą ir aiškią nuomonę apie straipsnio kokybę ir mokslinę vertę. Recenzento komentarai turi išryškinti teigiamus recenzuojamo teksto aspektus, konstruktyviai pateikti trūkumus ir nurodyti tobulintinas dalis, kad autorius galėtų patobulinti mašinraštį.

Suasmeninta ar nepagrįsta recenzentų kritika jokiais atvejais negalima, o gavus užgaulias, asmeniškumais grįstas recenzijas Redakcinė kolegija jas anuliuoja ir organizuoja naują pateikto straipsnio recenzavimą.

Recenzentai neįpareigojami ieškoti galimo mokslinio nesąžiningumo veiksmų, tačiau jie privalo atkreipti Redakcinės kolegijos dėmesį į netinkamą, mokslinio nesąžiningumo elgesį, tokį kaip duomenų klastojimas, piktnaudžiavimas autoryste, plagiatas, vaizdų manipuliavimas, neetiškai atliktas tyrimas, atsikartojanti publikacija ar saviplagiatas, jei toks paaiškėja recenzavimo ar bet kuriuo publikavimo proceso metu. Kaltinimai dėl mokslinio nesąžiningumo veikų turi būti pagrįsti įrodymais.

Netyčinė klaida (angl. honest error) nėra mokslinis pažeidimas, tačiau recenzentai privalo nustatyti klaidas ir pranešti apie jas Redakcinei kolegijai. Žurnalas suteikia autoriams ir recenzentams pasitaisymo galimybę.

Recenzentai privalo atkreipti Redakcinės kolegijos dėmesį į jau paskelbtus panašaus pobūdžio darbus, jei jie nenurodomi recenzuojamame straipsnyje.

Jei recenzentai žino ankstesnį mokslo darbą, kuris yra tiesiogiai susijęs su pateiktu straipsniu, jie gali rekomenduoti ir patarti autoriui apsvarstyti galimybę įtraukti jo medžiagą į mašinraštį. Tačiau recenzentas negali to daryti savo naudai. Reikalavimas ar įpareigojimas įtraukti recenzentų darbų citatas į recenzuojamus darbus yra laikomas nederamu elgesiu.

Recenzentai privalo užtikrinti recenzavimo procedūros konfidencialumą. Jiems draudžiama viešai aptarinėti, platinti recenzuojamų straipsnių medžiagą, argumentus ir interpretacijas, pačius mašinraščius, tekste naudojamas šaltinių nuorodas ir t.t. Recenzentams draudžiama atskleisti informaciją apie autorius, rankraščio turinį, recenzentų pastabas, komentarus, rekomendacijas ir galutinį sprendimą dėl straipsnio paskelbimo. Visa pateiktame straipsnyje esanti informacija yra konfidenciali iki tol, kol tekstas publikuojamas.

Recenzentams griežtai draudžiama naudotis moksline, finansine, asmenine ar kita galima iš recenzavimo proceso gautina nauda. Recenzentams griežtai draudžiama savo tikslais naudotis recenzuojamų tekstų medžiaga, įskaitant savo publikacijas ir ugdymo procesą.

Leidėjo etika ir atsakomybė

Lietuvos istorijos institutas atsako už leidybos proceso organizavimą ir finansinį žurnalo leidybos valdymą bei strategiją,

Lietuvos istorijos institutas pripažįsta žurnalo Redakcinės kolegijos, autorių ir recenzentų mokslinį sąžiningumą, objektyvumą ir nepriklausomumą, t. y. nesikiša į mokslo darbų vertinimą ir atranką.

Lietuvos istorijos institutas Redakcinei kolegijai, recenzentams ir autoriams užtikrina tiesioginę prieigą prie vadovybės ir galimybę pranešti apie galimus konfliktus.

Lietuvos istorijos institutas užtikrina saugomų žurnalo dokumentų konfidencialumą.

Lietuvos istorijos institutas užtikrina interesų konflikto valdymo, akademinio sąžiningumo ir kt. procedūrų įgyvendinimą.

Interesų konfliktai

Interesų konfliktų kyla tuomet, kai galima pagrįstai manyti, kad su tyrimu nesusiję klausimai gali turėti įtakos straipsnio ar jo vertinimo neutralumui bei objektyvumui. Apie galimus interesų konfliktus, nepriklausomai nuo to, ar jie turėjo įtakos tyrimui, ar ne, turi būti pranešta iš anksto, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą. Interesų konfliktai gali būti instituciniai (kai kuri nors šalis yra tam tikru būdu susijusi su kokia nors organizacija, suinteresuota tam tikra darbo baigtimi), finansiniai (kai autoriai gauna ar tikisi gauti naudos ar kitų gėrybių, susijusių su tyrimo objektu, arba kai kokia nors organizacija yra suinteresuota tam tikrais tyrimo rezultatais), asmeniniai (artimi asmeniniai ryšiai) ir t. t.

Autorius turi nurodyti bet kokius finansavimo šaltinius, kurie suteikė finansinę paramą atliekant tyrimą arba rengiant straipsnį.

Žurnalo vardu užtikriname, kad daugeliu atvejų sąžiningas interesų deklaravimas neužkerta kelio straipsnio spausdinimui ar dalyvavimui recenzavimo procese.

Jei kyla kokių nors abejonių, praneškite apie galimą interesų konfliktą arba aptarkite tai su redakcija. Nepranešus apie su pateikta publikacija susijusį interesų konfliktą ir jam vėliau išaiškėjus recenzavimo procese, straipsnis gali būti atmestas. Išspausdintus straipsnius gali tekti pakartotinai įvertinti.

Žurnalas stengiasi nepriskirti straipsnių interesų konfliktų turintiems redaktoriams ar recenzentams; tokiais atvejais redaktoriai ir recenzentai privalo nusišalinti ir pranešti žurnalui apie bet kokius interesų konfliktus.

Redakcinės kolegijos pareiga išsiaiškinti su pateiktais publikavimui straipsniais susijusius potencialius interesų konfliktus tarp teikiamo straipsnio autoriaus ir recenzentų (įskaitant teigiamą ar neigiamą informaciją apie autorius, santykius su jais arba jų atstovaujamomis institucijomis, taip pat finansavimo klausimus) ir užtikrinti, kad jie neturėtų įtakos publikacijos priėmimui ar atmetimui.

Skundai ir apeliacijos, aptarimas po publikavimo

Apeliacija dėl redakcinio sprendimo

Jei publikacija buvo atmesta be išorinio recenzavimo, kuomet buvo pateikta redaktoriaus deklaracija su išvardytomis atmetimo priežastimis, dėl tokios publikacijos apeliacija negali būti teikiama.

Autorius gali ginčyti straipsnio atmetimą, pateikdamas detalų atsakymą į recenzento ir / arba redaktoriaus komentarus. Redaktorius išnagrinės apeliaciją. Jei pradinis verdiktas buvo priimtas remiantis redakciniais kriterijais, tuomet redaktoriaus sprendimas atmesti pateiktą straipsnį yra galutinis.

Jei autorius jaustųsi nepatenkintas tuo, kaip redaktorius sprendė apeliacijos situaciją, jis gali susisiekti su Lietuvos istorijos institutu adresu istorija@istorija.lt

Tam tikrais atvejais Redakcinė kolegija gali leisti publikuoti stiprią kritiką kito tyrėjo publikacijų, idėjų ir pan. atžvilgiu, tačiau tuo pat metu užtikrina, kad tekste nebūtų asmeniškumų. Tos publikacijos, kuriose vyrauja kritika, bus publikuojamos komentarų skiltyje su galimybe kritikuojamam asmeniui tame pačiame žurnalo tome atsakyti į šią kritiką.

Autorystė ir dirbtinio intelekto įrankiai

Žurnalas pritaria COPE pozicijai dėl dirbtinio intelekto (DI) priemonių naudojimo moksliniuose tyrimuose:

"Dirbtinio intelekto priemonės negali atitikti autorystės reikalavimų, nes jos negali prisiimti atsakomybės už pateiktą darbą. Būdamos ne juridiniai subjektai, jos negali tvirtinti interesų konfliktų buvimo ar nebuvimo, taip pat negali tvarkyti autorių teisių ir licencinių sutarčių. Autoriai, kurie naudoja dirbtinio intelekto įrankius rašydami rankraštį, kurdami darbo vaizdus ar grafinius elementus arba rinkdami ir analizuodami duomenis, turi skaidriai atskleisti darbo medžiagos ir metodų (arba panašiame) skyriuje, kaip buvo naudojamas dirbtinio intelekto įrankis ir koks įrankis buvo naudojamas. Autoriai yra visiškai atsakingi už savo rankraščio turinį, net ir už tas jo dalis, kurios buvo sukurtos naudojant dirbtinio intelekto priemonę, todėl jie atsako už bet kokį leidybos etikos pažeidimą."

COPE pozicijos pareiškimas, 2023 m. vasario 13 d., https://publicationethics.org/cope-position-statements/ai-author

Žurnalas vadovaujasi “Dirbtinio intelekto etiško naudojimo mokslo ir studijų procese gairėmis“, kurias patvirtino Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 2024 m. balandžio 29 d. Nr. V-14 (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/56254af0061111efbcbfb318996800a8 )

Kaip ir su visu žurnalui pateikiamu turiniu, autorius (-iai) turi užtikrinti, kad turi leidimą naudoti visą į pateikiamą medžiagą įtrauktą trečiųjų šalių turinį, įskaitant tą, kuris buvo gautas naudojant dirbtinį intelektą.

Koregavimo apeliacija po publikavimo

Jei buvo nustatytas koks nors pažeidimas, susijęs su jau publikuotu straipsniu, redaktorius spręs, ar straipsnį atšaukti, ar daryti pataisymus remdamasis COPE gairėmis. Lietuvos istorijos institutas pasilieka teisę daryti pataisymus, kad būtų išlaikyta jo akademinio skaidrumo bei kruopštumo reputacija.

Autoriai gali ginčyti šiuos pataisymus, susisiekdami su redaktoriumi tiesiogiai arba parašydami skundą adresu istorija@istorija.lt . Apeliacijos bus aptartos su žurnalo redaktoriumi, žurnalo redakcine kolegija ir / arba išoriniais moksliniais patarėjais, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Sprendimai dėl atšaukimo bei dėl akademinį susirūpinimą keliančių publikacijų yra galutiniai ir neskundžiami.

Kitos apeliacijos

Kviečiame susisiekti adresu istorija@istorija.lt , jei norite išreikšti nusiskundimą dėl bet kokio publikavimo aspekto Lietuvos istorijos instituto žurnale.

Apeliacijų procedūra

Svarstydami apeliacijas, laikomės keturių principų.
Pirma. Mes atskleidžiame tik tą informaciją, kuri yra būtina konfliktui išspręsti, ir laikomės Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (GDPR) taisyklių.
Antra. Sąžiningai elgiamės su visomis nusiskundime dalyvaujančiomis šalimis; vengiame klaidingo faktų nušvietimo bei interesų konfliktų.
Trečia. Bendraujame skaidriai ir atsižvelgiame į poreikius tų žmonių, su kuriais bendraujame.
Ketvirta. Skundų situacijas siekiame išspręsti kiek įmanoma greičiau. Vis dėlto prašome supratingumo, kadangi, atsižvelgiant į kai kurių tyrimų sudėtingumą ir daugelio šalių dalyvavimą situacijoje, gali prireikti daugiau laiko skundus išspręsti tinkamai. 

Jei straipsnis jau publikuotas, pataisymai bus spausdinami greta originalaus straipsnio elektroninės publikacijos. Peržiūrėti rankraščiai bus publikuojami greta pradinio rankraščio tam, kad skaitytojas visuomet galėtų rasti naujausią variantą. Visada bus pateikiamos visos straipsnio versijos, kurios bus prijungtos prie to paties DOI.

Žurnalas koregavimo, peržiūros (naujesnio varianto publikavimo) ar straipsnio atnaujinimo po publikavimo atvejais visuomet laikysis COPE gairių.

Procesas

Lietuvos istorijos institutas patvirtins bet kurio laiško gavimo adresu istorija@istorija.lt faktą per penkias darbo dienas. Apeliacijas nagrinėjame remdamiesi COPE gairėmis. Šiuo tyrimu bus sprendžiama, ar autorių iškeltos problemos ar kiti klausimai buvo išspręsti sąžiningai ir objektyviai. Bus peržvelgta visa konkretaus darbo recenzavimo istorija bei visų svarstomo darbo recenzavimo procese dalyvavusių šalių tarpusavio bendravimas. Laikydamiesi GDPR nuostatų, galime užklausti papildomos informacijos, tiesiogiai bendraudami su šiame tyrime dalyvaujančiomis šalimis. Autoriams bus pranešta apie tyrimo rezultatus tuo pačiu el. pašto adresu, kuris buvo naudojamas apeliacijai pateikti.

Siekiame spręsti problemas kiek įmanoma greičiau ir nusistatome 8 savaičių orientacinį terminą. Tačiau kai kurie tyrimai gali užtrukti ilgiau priklausomai nuo apeliacijos pobūdžio bei svarstomos informacijos ir / arba nuo to, kiek šalių yra įtraukta į apeliacijos procesą.

Siekdami užtikrinti tinkamą proceso įgyvendinimą, prašome visų procese dalyvaujančių šalių leisti, kad nagrinėjimo procesas būtų užbaigtas prieš pateikiant bet kokius viešus komentarus apie nagrinėjamą atvejį. Jei autorius mano, kad mūsų tyrimas buvo atliktas netinkamai, jis gali perduoti skundą tiesiogiai COPE. Reikalinga informacija skelbiama COPE svetainėje adresu: Facilitation and Integrity Subcommittee | COPE: Committee on Publication Ethics.

Įtarimai dėl mokslinio tyrimo netinkamumo

Lietuvos istorijos instituto politika sprendžiant atvejus, kuomet pateikiama teiginių apie tyrimų nusižengimus, yra paremta Publikavimo etikos komiteto (COPE) gairėmis, kurios pateikiamos adresu https://publicationethics.org/misconduct.

Kviečiame perskaityti mūsų gaires ir etikos taisykles bei užtikrinti visų taisyklių / sąlygų laikymąsi prieš pateikiant publikaciją.

Mokslinio tyrimo netinkamumo pranešimas gali būti susijęs su publikuotu straipsniu arba recenzuojamu rankraščiu. Laikomasi šios procedūros:

1. Žurnalo redaktorius gauna skundą, kad žurnalui pateiktas ar jame publikuotas straipsnis kelia įtarimų dėl tyrimo pažeidimų.
2. Redakcija imasi tyrimo. Autoriaus, atsakingo už korespondenciją su žurnalu, bus prašoma pateikti paaiškinimą.
3. Tais atvejais, kuomet autorius priima pretenziją dėl netinkamo elgesio, redakcija imasi veiksmų, atsižvelgdama į konkrečią situaciją. Jei straipsnis jau publikuotas, gali reikėti klaidos pataisymo ar straipsnio atšaukimo. Jei apie pažeidimą pranešama recenzavimo proceso metu, recenzavimo procesas gali tęstis, o autoriai atlieka reikalingus pakeitimus.
4. Negebėjimas pateikti atsakymo per nurodytą periodą bei negebėjimas pateikti patenkinamo atsakymo gali atvesti prie galutinio pateikto teksto atmetimo arba straipsnio atšaukimo.
5. Išsprendus probleminę situaciją, skundo pateikėjas bus informuotas apie skundo nagrinėjimo baigtį tuo pačiu elektroniniu paštu, kuris buvo naudojamas apeliacijai ar skundui pateikti.
6. Apie rimtus akademinės etikos pažeidimus gali būti pranešta Lietuvos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui.