Naujausi leidiniai | Lietuvos istorijos institutas

Istorijos šaltinių tyrimai 8 / Sudarė Artūras Dubonis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024. - 316 p.

ISSN 2029-0705

Šio tomo publikacijose taikant šaltiniotyros metodus atliekami istorijos šaltinių tekstiniai tyrimai, skelbiami nauji pavieniai Lietuvos istorijos šaltiniai arba jų blokai, pateikiamos jų sukauptos informacijos analizės, interpretacijos ir moksliniai komentarai.

News of the Lithuanian Metrica No 18, 2020 - 2023 / Lithuanian Institute of History - Vilnius: Lithuanian Institute of History, 2024. - 36 p. ISSN 3030-1661

As has already become the norm, so too in this latest issue of News of the Lithuanian Metrica we present the reviews and abstracts of five books of the Lithuanian Metrica published in 2020–2023 in the countries fostering the written cultural heritage of the Grand Duchy of Lithuania, along with abstracts written by the book editors themselves. Four books of the Lithuanian Metrica published in Lithuania are presented by their editors: Artūras Dubonis – LM-24 (Book of Inscriptions), Irena Valikonytė – LM-239, also known as Book of Court Records 24, Neringa Šlimienė – LM-265, also known as Book of Court Records 51, and the final one – LM-253 – was reviewed by Karolis Čižauskas. Aliaksandr Hrusha reviewed LM-35, which was published in Belarus by his colleague Andrei Miatselsky. In this issue, we continue the tradition of informing the reader about separate publications of the Lithuanian Metrica documents. This time, Simona Glazauskaitė annotates a publication of one document from LM-525, the first notebook of the Acts of the Diocese of Semigallia.

Ever since the first issue of News of the Lithuanian Metrica was released in 1997, we would always translate the Lithuanian text into Russian and publish it as a separate newsletter. From this issue, we will no longer be publishing a Russian version of News of the Lithuanian Metrica but will begin to release the supplement in English. We think that this will help attract more foreign readers and will enhance future research into the Lithuanian Metrica and promote the dissemination of published papers.

Lietuvos metrikos naujienos Nr. 18, 2020 – 2023 metai / Lietuvos istorijos institutas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024. - 36 p. ISSN 1392-3382

Kaip jau įprasta, ir naujame Lietuvos Metrikos naujienų numeryje skelbiame Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rašytinės kultūros paveldą puoselėjančiose valstybėse 2020–2023 m. išleistų penkių Lietuvos Metrikos knygų recenzijas, anotacijas, pačių knygų rengėjų parašytus autoreferatus. Keturias mūsų šalyje išleistas Lietuvos Metrikos knygas pristato jų rengėjai: Artūras Dubonis – LM-24 (Užrašymų knyga), Irena Valikonytė – LM-239, arba Teismų bylų 24, Neringa Šlimienė – LM-265, arba Teismų bylų 51, paskutinę jų – LM-253 – recenzavo Karolis Čižauskas. Aliaksandras Hruša peržvelgė savo kolegos Andrejaus Miacelskio Baltarusijoje išleistą LM-35. Šiame numeryje tęsiame tradiciją informuoti skaitytoją apie paskiras Lietuvos Metrikos dokumentų publikacijas. Šį kartą Simona Glazauskaitė anotuoja vieno LM-525 dokumento publikaciją Žiemgalos vyskupystės aktų pirmame sąsiuvinyje.

Nuo pat pirmojo Lietuvos Metrikos naujienų numerio pasirodymo 1997 m. lietuvišką tekstą visada versdavome į rusų kalbą ir išleisdavome atskiru sąsiuviniu. Nuo šio numerio rusiškosios Lietuvos Metrikos naujienų versijos leidimą nutraukiame ir pradedame leisti sąsiuvinį anglų kalba. Manome, kad tai padės pritraukti daugiau užsienio skaitytojų, sustiprins Lietuvos Metrikos tyrimų ir publikavimo darbų sklaidą.

Lietuvos metrika. Knyga Nr. 280 (1586, 1589) 66-oji Teismų bylų knyga / Parengė Darius Antanavičius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024. - 304 p. ISBN 978-609-8314-46-5

Lietuvos Metrikos knygą Nr. 280 sudaro Stepono Batoro ir Zigmanto III valdymo laikų 1586 m. ir 1589 m. asesorių ir reliacinio, arba reliacijos, teismų paskelbti nutarimai (dekretai). Asesorių teismas (lot. assessores – pažodžiui „sėdintys greta“, t. y. valdovo teismo teisėjai) nagrinėjo savivaldžių, t. y. Magdeburgo miesto teises turinčių valstybinių miestų miestiečių apeliacines bylas dėl 1-osios instancijos – vaito, tarėjų ar suolininkų teismų – sprendimų. Reliacinis, arba reliacijos, teismas (lot. relatio – pranešimas, teikimas ką nors svarstyti, spręsti) – aukštesnė apeliacinės instancijos pakopa, šiame teisme buvo nagrinėjamos miestiečių apeliacijos dėl asesorių teismo, taip pat valdovo paskirtų specialių įgaliotinių (komisarų) priimtų teismų sprendimų. XVII a. viduryje daugumai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magdeburginių miestų patyrus nepataisomų archyvinių nuostolių, asesorių ir reliacinio teismo nutarimai yra vienas svarbiausių antrinių šaltinių, leidžiančių nors iš dalies kompensuoti prarastus XVI–XVII a. pirmosios pusės miestų istorijos šaltinius. Publikuojama knyga ypač reikšminga Vilniaus ir Kauno miestiečių istorijos tyrimams, nes iš 211 dokumentų daugiau nei pusę sudaro būtent Vilniaus ir Kauno miestiečių apeliacinės bylos.

Lietuvos metrika. Knyga Nr. 271 (1568–1574) 57-oji Teismų bylų knyga / Parengė Dmytro Vashchuk ir Andrej Ryčkov – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024. - 96 p. ISBN 978-609-8314-45-8

Šioje knygoje publikuojami visi Lietuvos Metrikos knygos Nr. 271 (vadinamosios 57-osios Teismų bylų knygos), saugomos Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve, Maskvoje (f. 389, s. v. 271), dokumentai, surašyti rusėnų ir lenkų kalbomis. Jie nušviečia Trakų kašteliono, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakanclerio, Bresto ir Kobryno seniūno Eustachijaus Valavičiaus teisminę veiklą 1569–1574 m. ir yra susiję su Bresto, Kobryno ir Pinsko žemėmis. Publikacija yra aktuali istorikams, teisės srities mokslininkams, taip pat besidomintiems archyvistika, genealogija, diplomatika, šaltiniotyra, kalbotyra, istorine geografija, žydų studijomis ir onomastika.

From Paganism to Christianity. Burial Rites During the Transition Period / Sudarė Rytis Jonaitis, Irma Kaplūnaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024 – ISBN 978-609-8314-47-2

One of the subjects of particular interest to archaeologists is burial customs and how they change over time. Perhaps the most significant periods are those of transformation when one tradition is replaced by another. One of the most striking of these transformations was the transition from paganism to Christianity, both in Lithuania and the neighbouring countries. The custom of cremation, prevalent in many countries, was replaced by the Christian practice of inhumation. In eastern Lithuania, the transition to inhumation took place between the 13th and 15th centuries. The same processes can be observed in the neighbouring regions, even though changes in their belief systems took place earlier. Studies of burial practices constantly raise new questions. Moreover, research in this field is driven not only by the discovery of new burial monuments but also by the ever-expanding range of topics. In this publication, a total of 13 articles are presented by scholars from Lithuania, Latvia, Poland, Ukraine and Germany. This collection of articles is the first of its kind in Lithuania and is devoted exclusively to burial customs in the period of transition from paganism to Christianity. The articles present the results of research in Lithuania as well as in neighbouring countries, which were closely connected to the history of Lithuania during the Middle Ages. The collection may, therefore, be of interest to archaeologists, historians, anthropologists and to the wider public.

Erotinė lietuvių tekstilės ornamento semantika: vietiniai ir tarpkultūriniai kontekstai / Vytautas Tumėnas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024 – 332 p. ISBN 978-609-8314-44-1

Monografijoje gvildenami kosmogoniniai erotikos, lytiškumo ir binariškumo aspektai baltų mitinėje-poetinėje tradicijoje ir lietuvių ornamente ir jo simbolikoje. Nagrinėjama lietuvių, baltų ornamento (tradicinės tekstilės juostų ir diminių audinių) tradicija, jos perdava bei kūrybinga interpretacija moderniais laikais plėtojant tautinius simbolius bei stilių, dabartyje puoselėjant alternatyvią ekologišką pasaulėjautą bei numedžiagintą, eksperimentinį ar skaitmeninį meną bei estetinę socialinę komunikaciją. Tarpdalykiškai tyrinėjant XIX–XXI a. lietuvių etnines, populiariąsias ir profesionaliąsias realijas, vizualinės kultūros reiškinius, mitologinius ir archetipinius konceptus, greta etnologijos, antropologijos ir dailėtyros bei archeologijos pasitelkiamos semiotikos bei lyginamoji prieigos, platus tarpkultūrinis laiko ir geografijos kontekstas, apimantis ir gerokai nutolusius Europos ir Rytų civilizacijų reiškinius. Vietinių, regioninių, savųjų kultūros simbolių nagrinėjimas platesniame tarptautiniame istoriniame kontekste gali padėti plėtojant tarpkultūrinį dialogą pasauliui globalėjant, stiprinti valstybės atsparumą informaciniams karams bei skatinti visuomenės įtraukimą į paveldą ir jo sklaidą.

Lietuvos istorijos metraštis 2024 metai 1 / Redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024 – 222 p. ISSN 0202-3342

Vilniaus istorija, I tomas. XIII a.–1795 m./ Gintautas Sliesoriūnas, Mindaugas Klovas, Elmantas Meilus, Aivas Ragauskas, Jolita Sarcevičienė, Oksana Valionienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023 – 768 p. ISBN 978-609-8314-37-3

Pirmasis Vilniaus istorijos tomas aprėpia laikotarpį nuo XIII a. iki 1795 m., kai gyvavo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Dėstymas suskirstytas į tris dalis. Pirmoje dalyje aptariama Vilniaus istorija iki 1387 m., kai miestui buvo suteikta savivaldos privilegija, įvyko esminis civilizacinis lūžis Lietuvos istorijoje – Lietuvos krikštas. Čia aprašomi XIII a. pabaigoje prasidėję urbanizaciniai procesai, miesto kūrimosi pradžia, Vilniaus virtimas Lietuvos valstybės sostine. Antra dalis apima 1387–1655 m. – pakilimo, miesto augimo laikotarpį. Tuo metu savo baigtas formas įgijo miesto savivalda, Vilnius virto katalikybės centru Lietuvoje ir kartu buvo daugiatautis ir daugiakultūris miestas, kuriame, nepaisant kildavusių konfliktų ir įtampų, sugyveno skirtingų religijų ir tautybių atstovai. Vilnius virto universitetiniu miestu. Nuo XV a. pradžios Lietuvos sostinės neniokojo karai, sparčiai vystėsi prekyba ir amatai, miesto dalis, apjuosta gynybinės sienos, tapo mūrinė. Trečioje tomo dalyje nagrinėjamas Vilniaus istorijos 1655–1795 m. tarpsnis. Karas, – kai 1655 m. Lietuvos sostinę pirmą kartą istorijoje okupavo svetimšaliai, – Maskvos valstybės kariuomenė žymi antrą miesto istorijos lūžį, po kurio kone šimtmetį truko nuosmukis ir stagnacija, o trapius atsigavimo procesus nesyk nutraukė karai ir stichinės nelaimės. Atsigavimas išryškėjo XVIII a. paskutiniame trečdalyje. Šiuo istorijos tarpsniu Lietuvos sostinė galutinai prarado savo, kaip vienos iš svarbių Lenkijos ir Lietuvos valdovų rezidavimo vietų, reikšmę. Senosios Lietuvos valstybės sostinės istorijoje glaudžiai susipynė įvykiai ir procesai, reikšmingi šalies istorijai, paties miesto ir vilniečių istorijai. Knygoje rašoma, kaip keitėsi Vilniaus, Lietuvos valdovų rezidencinio miesto, reikšmė, kaip valstybės valdžios institucijų veikla padėjo išsaugoti Vilniaus, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės, reikšmę XVI–XVIII a., kaip Vilniaus raidą paveikė karai. Daug dėmesio skiriama švietimo ir kultūros raidai. Be to, atskleidžiama Vilniaus demografinė raida, jo daugiatautiškumas ir daugiakonfesiškumas. Tačiau daugiausiai dėmesio kreipiama paties miesto, miesto savivaldos ir miestiečių bendruomenės praeičiai, urbanistinei miesto raidai atskleisti.

Vilniaus istorija, II tomas.1795–1914 metai / Virgilijus Pugačiauskas, Zita Medišauskienė, Rimantas Miknys, Juozapas Paškauskas, Vytautas Petronis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023 – 632 p. ISBN 978-609-8314-38-0

Antrasis Vilniaus istorijos tomas apima 1795–1914 metų laikotarpį, kai Vilnius kartu su buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėmis pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Remdamiesi mokslininkų atliktais tyrimais, kai kuriais atvejais ir papildydami juos sava šaltinių analize, knygos autoriai pristato Vilniaus istorinę raidą amžiuje, kai veikė ne tik svetimos imperinės valdžios politikos faktorius, bet ir vyko esminiai struktūriniai ekonominio, socialinio, kultūrinio etc. gyvenimo pokyčiai, sietini su Lietuvos visuomenės modernizacijos procesais. Knygoje pateikiama miesto virsmo iš ikiindustrinės visuomenės centro į pramonės centrą su ryškėjančia industrinei visuomenei būdinga sąranga ir nauju gyvenimo būdu istorija. Autoriai, remdamiesi solidžia faktine, moksliniais tyrimais grįsta medžiaga, aptaria Vilniaus urbanistinę raidą ir kintančias gyvenimo sąlygas, miesto tapsmą pramonės centru ir su tuo glaudžiai susijusius gyventojų skaičiaus ir socialinės struktūros pokyčius, naujų buržuazinės visuomenės socialinių grupių formavimąsi; pokyčius miesto savivaldoje, miestiečių dalyvavimą sprendžiant miesto gyvenimo problemas. Leidinyje daug dėmesio skiriama švietimo situacijai ir kultūros plėtrai bei raiškai mieste – tam, kas užtikrino Vilniaus, kaip Lietuvos kultūrinio ir dvasinio gyvenimo centro, vaidmenį, reikšmingą įvairiatautei miesto ir krašto visuomenei. Aprašomas miesto religinis gyvenimas, visų pirma jo viešoji raiška; dėmesio skiriama miestiečių laisvalaikiui ir modernių laiko leidimo formų atsiradimui, masinės kultūros raiškai mieste. Vilniaus istorinis pasakojimas neatsiejamas nuo jo daugiatautiškumo, kuris ne tik lėmė miesto kultūrinio ir dvasinio gyvenimo įvairovę, bet ir politinio gyvenimo segmentaciją, ypač nacionalizmų epochoje, kai Vilnius tapo daugelio Lietuvos tautų visuomeninio ir politinio gyvenimo centru, tiek tarpusavio sąveikos ir bendradarbiavimo, tiek ir konfliktų mazgu.

Vilniaus istorija, III tomas.1915–1990 metai / Vitalija Stravinskienė, Saulius Grybkauskas, Tomas Balkelis, Arūnas Bubnys, Marija Drėmaitė, Andrea Griffante, Valdemaras Klumbys, Valdas Selenis, Vladas Sirutavičius, Artūras Svarauskas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023 – 580 p. ISBN 978-609-8314-39-7

Vilniaus istorijos trečiajame tome aptariama miesto raida 1915–1990 metais. Šiuo tarpsniu net dešimt kartų mainėsi politiniai režimai ir valdžios, kito Vilniaus statusas: provincijos vaivadijos miestas išaugo ir tapo respublikos sostine – politiniu Lietuvos centru. Ankstesnė akademinė Vilniaus istorija buvo publikuota 1972 metais, todėl, suprantama, daugelis dalykų nebuvo aptarti tiek dėl buvusios sistemos ideologizuoto požiūrio, tiek ir dėl chronologinio veiksnio. Šio leidinio istorinis pasakojimas paremtas naujais tyrimais, atliktais rengiant tomą. Ši autorių kolektyvo parengta sintezė yra bandymas pažvelgti į Vilnių kaip į savarankišką istorijos objektą. Miesto raidą veikė tiek išorės politiniai, geopolitiniai veiksniai, modernizacijos tendencijos, tiek ir globalios ekonominės įtakos, socialinė dinamika, įvairios epidemijos bei kitokios aplinkybės. Tačiau, kad ir koks reikšmingas šių išorinių jėgų poveikis, autoriai į miestą pažvelgė kaip į sociumą, turintį vidinę savo raidos logiką, pagrįstą praėjusių šimtmečių paveldu, mentalinėmis reikšmėmis, kurias gaivino ir perkūrė vis naujos vilniečių kartos. Todėl knygos dėmesio centre ir yra išorinės aplinkos ir miesto bendruomenių formuota miesto tapatybė, o gyvenimo kasdienybei, miestiečių gyvenamai aplinkai skiriama nemažai dėmesio. Negana to, tai vienas pirmųjų mėginimų nušviesti ir pirmiausia Lietuvos skaitytojui papasakoti Vilniaus istoriją „permainingojo“ XX amžiaus laikotarpiu.

Lietuvos archeologija T. 49. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. – 176 p. ISSN 0207-8694

Šiame Lietuvos archeologijos tome skaitytojai supažindinami su bronzos amžiaus Vilniaus miesto archeologijos ir Rytų Baltijos regiono piliakalnių tyrimais.

Straipsniai apie bronzos amžių įpina Lietuvą į europinį kontekstą: pateikiama duomenų apie šio laikotarpio bendruomenių ryšius ir bandoma suvokti, kodėl archeologinių objektų randama už tūkstančių kilometrų nutolusiuose regionuose. Skaitytojai taip pat sužinos apie šiandien ežeruose ir upėse gausiai randamų gėlavandenių midijų naudojimą ir vartojimą prieš tūkstančius metų.

Vilniaus archeologija praturtėjo, visiškai kitaip analizuojant ir interpretuojant XIV–XV a. puodžiaus dirbtuvėje Subačiaus gatvėje rastą keramiką. IT metodai buitinės keramikos tyrimuose atskleidė jų potencialą kuo tikslesniam formų atkūrimui, paskirties nustatymui, technologijai ir datavimui.

Skaitytojai supažindinami ir su vadinamojo Vokiečių miesto teritorijos – katalikiškosios miesto dalies, pradėjusios formuotis prieš 1387 m. krikštą – tyrimais. Straipsnyje keliamas klausimas, koks buvo ankstyviausio žmonių kūrimosi šioje dalyje pobūdis, kokia veikla jie užsiėmė, ir ką nutyli rašytiniai šaltiniai, ypač XIV a. pabaigoje – XV a. pirmoje pusėje.

Leidinyje rašoma apie naujausius piliakalnių, išsidėsčiusių palei Dauguvą, tyrimus, atveriančius įdomių perspektyvų ateičiai.

Pirmą kartą leidinio istorijoje publikuojami iš lotynų kalbos išversti Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus (g. 1595) traktato „Pagonių dievai“ (Dii gentium) I–IV skyriai ir pateikiama archeologinė šio vertimo kontekstualizacija. Tai puikus tarpkryptinio bendradarbiavimo humanitarikos srityje pavyzdys, įrodantis, kiek vėlyvieji rašytiniai šaltiniai gali padėti suprasti ir interpretuoti archeologinę medžiagą.

Diskusiniame tekste samprotaujama apie pastarajame dešimtmetyje archeologijos moksle įsisiūbavusią DNR tyrimų bangą. Aptariamas DNR naudojimas biologinei lyčiai nustatyti ir siūloma susimąstyti apie nebinarinės lyties tapatybę, taip pat neheteronormatyvų seksualumą praeities bendruomenėse.

Leidinys baigiamas pamąstymu apie subjektyvų dailės tyrinėtojų ir menininkų santykį su archeologijos mokslu. Klausiama, kaip archeologija yra suvokiama ar įsivaizduojama čia ir dabar mūsų pačių, stebinčių, sekančių, vertinančių archeologijos disciplinos raidą ir jos veiklos bei tyrimų rezultatų recepciją.

Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla = Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne, T. VI / Sudarė Ingė Lukšaitė; Parengė Ingė Lukšaitė, Vilija Gerulaitienė, Gitana Zujienė, Karolis Tumelis bendradarbiaudami su Tomu Veteikiu, Jürgenu Buchu, Egidijumi Bacevičiumi – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024 - 912 p. ISBN 978-609-8314-43-4

Mato Pretorijaus (apie 1635–1704) rankraščio Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne (Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla) šeštuoju tomu tęsiama šio autoriaus 18 knygų rankraščio publikacija. Šiame tome skelbiamos dešimtoji, vienuoliktoji, dvyliktoji, tryliktoji ir keturioliktoji knygos. Jose aprašoma ir nagrinėjama senovės prūsų paprotinės ir Vokiečių Ordino teisės raida, senovės prūsų ūkis, gyvensena, Vokiečių Ordino ir Prūsijos Kunigaikštystės pinigai, sudarytas senovės prūsų kilmingųjų sąrašas, pateikti jų herbai. Dauguma sąraše aprašytųjų buvo realiai gyvenę asmenys, bet buvo nemaža legendinių personažų, tikėtinų kai kurių vietovių valdovų. Šiame tome plačiausiai pasakojama pirmojo senovės Prūsijos valdovo Veidivuičio, jo palikuonių ir Brutenio legenda, rašoma apie prūsų žemių istorijos sąsajas su valdovo palikuonių likimais, aiškinamas Lietuvos kaip senosios Prūsos dalies atsiskyrimas nuo Prūsijos. Legenda grindė senovės prūsų kaip istorijos subjekto statusą.

Klaipėdos problema Lietuvos užsienio politikoje 1919–1940 m. Dokumentų rinkinys / Sudarė ir parengė Algimantas Kasparavičius - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023 - 1384 p. ISBN 978-609-8314-42-7

Šis leidinys plačiąja prasme skirtas Didžiosios ir Mažosios Lietuvos de facto ir de jure 1923–1924 m. susijungimo jubiliejui. Siaurąja prasme – šiaurrytinės Mažosios Lietuvos dalies, vadinamojo Klaipėdos krašto įjungimo ir integravimo į Lietuvos valstybę klausimams bei lietuvių ir lietuvininkų politinio sugyvenimo problematikai. Absoliuti dauguma rinkinyje publikuojamų šaltinių originalūs ir iki šiol neskelbti. Juose atsiskleidžia politiniai ir juridiniai, tautiniai ir kultūriniai krašto integravimo į Lietuvos valstybę aspektai, iššūkiai. Klausimo tarptautinė dimensija. Atskirų valstybių požiūris ir politika Klaipėdos problematikos atžvilgiu 1919–1940 m. Knygos įvade akcentuojamas Lietuvos vyriausybės siekis Paryžiaus taikos konferencijoje prie Lietuvos valstybės jungti visą Mažąją Lietuvą iki Priegliaus vagos ir Karaliaučiaus prieigų. Išryškinama Vokietijos geopolitinė svarba ir Lietuvos derybų su Ambasadorių konferencija dėl Lietuvos suvereniteto Klaipėdos krašte sunkumai, revizuojamos ir tikslinamos istoriografinės nuostatos dėl krašto de facto ir de jure įjungimo į Lietuvos valstybę pradžios.

Zaberezinskiai. Rimvydo palikuonys XV–XVI amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiajame elite / Antoni K. Urmański - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024 - 296 p. ISBN 978-609-8314-41-0

Monografija skiriama Lietuvos didikų Zaberezinskių giminės istorijai nuo XV a. vidurio iki XVI a. vidurio. Tiriami ne vien genealoginiai klausimai, bet ir politinė bei socialinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija Aleksandro Jogailaičio, Žygimanto Senojo laikais. Pirmoji knygos dalis skiriama respublikos sampratai Pirmojo Lietuvos Statuto epochoje. Antrojoje dalyje atskleidžiama žymiausio giminės atstovo, Trakų vaivados ir žemės maršalo Jono Jurgaičio Zaberezinskio iškilimo, įsitvirtinimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiajame elite istorija, analizuojami šaltiniai, susiję su Mykolo Glinskio maištu ir Zaberezinskio žūtimi 1508 m. vasario 2 d. Gardine. Trečioji ir ketvirtoji dalys skiriamos kitos kartos giminės šakoms, jų žemėvaldai ir politinei veiklai, penktoji dalis – miestiško tipo gyvenviečių (Alytaus, Simno ir kt.) atsiradimui giminės latifundijoje. Prieduose pirmą kartą publikuojami kai kurie Radvilų archyvo bei kiti dokumentai, žymiausių giminės narių itinerarijai, XVI a. veikalų ištraukų vertimai.

Archivum Lithuanicum Nr. 25, 2023 / Vilnius: Lietuvos istorijos institutas 2023 – 396 p. ISSN 1392-737X

Lietuvos istorijos metraštis 2023 metai 2 / Redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.) - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas 2023 – 194 p. ISSN 0202-3342

Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius. VI / Sudarytoja Zita Medišauskienė - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2024 - 180 p. ISBN 978-609-8314-40-3

Šeštajame Pasakojimų apie Vilnių ir vilniečius tomelyje kaip paprastai žvalgomės po miestą, apžiūrinėjame jo gyventojus, stebime, ką veikia ir kaip reikalus tvarko miesto valdžia, tik visa tai – prieš šimtą ar kelis šimtus metų.

Skaitytojas, nusikėlęs į XIV a., galės pasekti, kaip formavosi vis labiau gyvenama ir judresnė Pilies gatvė. Tai padės suprasti, kaip senaisiais laikais savaime miestuose atsirasdavo gatvės. Ar mažieji vilniečiai turėjo vaikystę? – keistas klausimas, bet pasakojimas apie XVII ar XVIII a. vaikų gyvenimą mieste leidžia jį kelti. Šį kartą šiek tiek daugiau dėmesio skiriame miesto problemoms ir miesto gyvenimo reiškiniams. Tik XVIII a. Vilniaus valdžia susidūrė su nauju iššūkiu – miesto biudžeto deficitu. Skaitytojas sužinos, kas jį sukėlė ir kaip bandyta lopyti biudžeto skyles. Imperatorių apsilankymai ir kitos primestos imperatoriškosios šeimos narių šventės XIX a. pridarydavo nemažai bėdų miesto finansams. Nors miestiečiai gaudavo progą smagiai praleisti laiką už dyką, miesto valdžia jų netroško. Satyrinės Vilniaus spaudos piešinių rinkinys atskleis, su kuo nenorėjo taikstytis vilniečiai XX a. pradžioje. O miesto modernėjimo vaizdą papildys pasakojimas apie atsiradusius naujus spaudos platinimo būdus – spaudos kioskus ir „naujienų prekeivius“. Ir dar žiupsnis žinių apie Šnipiškių priemiestį.

Dešinysis lietuvių radikalizmas tarpukariu (1918–1940) / Vytautas Petronis - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023 - 260 p. ISBN 978-609-8314-34-2

Tyrimas skirtas tarpukario lietuvių dešiniojo radikalizmo raidos analizei, aptariant jo genezę, apraiškas ir specifiką. Dėl to pasirinkta nauja, panašioms temoms nagrinėti dar netaikyta visuomeninio „vigilantizmo“ teorinė prieiga, per kurios prizmę pažvelgta į ankstyvojo ultranacionalizmo apraiškas kovose už valstybinės kalbos teises, jo suskaidymą ir pajungimą dešiniųjų politinių partijų tikslams, 1927–1930 m. veikusią „Geležinio Vilko“ organizaciją bei vėlesnę jos transformaciją į voldemarininkų judėjimą, tautininkų režimo kovą su dešiniaisiais radikalais ir, galiausiai, voldemarininkų siekius ir vaidmenį Lietuvos valstybingumo saulėlydyje.

Pagrindiniu darbo tikslu laikytas ne tik kompleksinis radikalaus dešiniojo judėjimo atskleidimas analizuojamu laikotarpiu, bet ir istoriografinių spragų užpildymas menkai žinomais ar nežinomais įvykiais bei procesais. Be to, atlikta nuodugni gausaus archyvinių dokumentų ir tuometės spaudos analizė leido kvestionuoti tarpukario oficialiai pateiktus ir šiandienėje istoriografijoje toliau vartojamus kai kurių įvykių ar asmenų vertinimus bei interpretacijas.

Kauno miesto aktų knygos XVI–XVIII a. Vaito knyga 1580–1583 = Acta civilia Caunensia saec. XVI–XVIII. Liber advocatialis 1580–1583 / Parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023 - 746 p. ISBN 978-609-8314-28-1

Senojo Kauno miesto archyvo likučiai, po įvairių likimo negandų sėkmingai pasiekę mūsų dienas, užima ypatingą vietą XVI a. Lietuvos miestų istoriografijoje ir šaltiniotyroje. Joks kitas Lietuvos miestas neturi išsaugojęs tiek vadinamųjų aktų knygų. Tomas tęsia prieš dešimtmetį pradėtą jų publikavimą, kurio tikslas – paskelbti visas dvylika išlikusių knygų. Publikuojamas tomas yra Kauno vaito Petro Pečiūgos raštinės vaisius. Jame yra iš viso 1 856 įrašai lotynų ir lenkų kalbomis, apimantys 1580–1583 m. vaito teismo sprendimus ir notarinio pobūdžio įrašus. Be publikuojamų originalių tekstų, parengtos trumpos jų anotacijos lietuvių kalba. Neišlikus kitiems šaltiniams, tai pagrindinis žinių apie XVI a. Kauną lobynas, ypač tai pasakytina apie pačių įvairiausių profesijų eilinius kauniečius. Publikacija parengta 2020–2023 m. įgyvendinant projektą „XVI a. Kauno miesto tarybos ir vaito rankraštinių knygų rengimas spaudai ir publikavimas (3 etapas)“ pagal Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programą.

XVIII amžiaus studijos, T. 9: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Parlamentarizmas. Konstitucija. Visuomenė / Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023 – 388 p. ISBN 978-609-8314-33-5

Devintasis XVIII amžiaus studijų tomas skiriamas Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmo ir visuomenės raidos problemoms aptarti. Straipsniuose apžvelgiama seimelių veikla Augusto III valdymo laikotarpiu, pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vertinimai, parlamentinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovavimas 1784 m. Gardino seime ir kiti klausimai. Pagrindinė knygoje skelbiamų straipsnių dalis skirta Ketverių metų seimo veiklai ir šiame Seime priimtų įstatymų poveikio visuomenei tyrimams. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija ir 1791 m. spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio garantijų įstatymas (Tarpusavio įžadas) aptariami plačiame geopolitinių ir politinių pokyčių kontekste, įvertinama šių teisės aktų reikšmė. Remiantis palyginamuoju XVIII a. Europos valstybių konstitucijų tyrimu, kvestionuojamas istoriografijoje ir viešojoje erdvėje įtvirtintas 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos kaip antrosios pasaulyje ir pirmosios Europoje modernios konstitucijos mitas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės požiūris į Gegužės 3-iosios konstituciją atskleidžiamas pasitelkus Lietuvos vyriausiosios mokyklos bendruomenės narių laikysenos ir Konstitucijai skirtų viešųjų renginių turinio bei jų meninio apipavidalinimo tyrimus. Kultūros raidos procesai XVIII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atskleidžiami remiantis iškilių kultūros lauko asmenybių (Lauryno Gucevičiaus, Pranciškaus Smuglevičiaus ir kt.) veiklos ir kūrybos analize. Pirmą kartą istoriografijoje pristatomas atidus žvilgsnis į P. Smuglevičiaus paveiksluose vaizduojamus mažuosius visuomenės atstovus – vaikus. Skaitytojams atveriamas intriguojantis vaiko vaidmens Apšvietos idėjomis gyvenusioje visuomenėje paveikslas, savitai veikęs Abiejų Tautų Respublikos kultūrinės erdvės dalimi buvusią Vilniaus meninę sceną.

Moteris ir istorija: Kamilės Narbutaitės patirtys / Reda Griškaitė - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. - 1172 p. ISBN 978-609-8314-35-9

Knygoje pristatoma mokslo pasauliui ir plačiajai visuomenei iki šiol nežinomos prozininkės, poetės, vertėjos, vieno iš Lietuvos istoriografijos pradininkų Justino Narbuto (Justyn Narbutt, 1773–1845) dukters ir istoriko Teodoro Narbuto (Teodor Mateusz Narbutt, 1784–1864) giminaitės Kamilės Narbutaitės-Jurevičienės (Kamilla z Narbuttow Jurewiczowa vel Kamilla Narbuttowna, ~1815–1881) biografija ir kūryba. Juršiškių dvare (dabar Šalčininkų rajonas, Dainavos seniūnija) gyvenusios ir kūrusios moters biografija ir literatūrinis palikimas iki šiol nebuvo specialiai analizuoti. Knygoje paliestos ir kitos temos: moters kūrėjos recepcija tuometėje Lietuvoje, Moters ir Istorijos santykis, intelektinis ir kasdienis dvarų gyvenimas, Lietuvos istoriografijos ištakos, Narbutų giminės reikšmė Lietuvos mokslui ir kultūrai. Tai naujas indėlis į moters vaidmens Lietuvos istorijoje raidos, vadinamųjų rašančių Lietuvos dvarų (kaip ir vadinamųjų dvarų archyvų), apskritai intelektinės mūsų istorijos tyrimus. Knyga paremta gausia archyvine ir ikonografine medžiaga. Dauguma šaltinių naudojami pirmą kartą.

Lithuanian Historical Studies. Vol. 27/2023 – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Brill Schöningh 2023. – 285 p. ISSN 1392-2343

Vilniaus miesto magdeburgo teisių suteikimo ir patvirtinimo privilegijos / Parengė Mindaugas Klovas ir Antoni Kazimierz Urmański - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. - 192 p. ISBN 978-609-8314-29-8

Leidinyje publikuojamos svarbiausios Vilniaus miestui skirtos privilegijos, kuriomis buvo suteikta ir patvirtinama miesto savivalda – Magdeburgo teisės. Iš viso surinkta 18 dokumentų – pradedant 1387 m. kovo 22 d. Jogailos ir baigiant 1748 m. lapkričio 26 d. Augusto III Sakso privilegija. Privilegijos išverstos į lietuvių kalbą, tad visi galės susipažinti su jų turiniu. Knygoje apžvelgiama Vilniaus miesto savivaldos istorija, aptariamas neišlikusių privilegijų klausimas, privilegijų suteikimo aplinkybės, pateikiama privilegijų charakteristika, analizuojama dokumentų „kelionė“ per archyvus ir originalų praradimų istorija.

Lietuvos metrika (1540-1544). Knyga nr. 24. Užrašymų knyga 24 / Parengė Artūras Dubonis ir Darius Antanavičius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. - 356 p. ISBN 978-609-8314-31-1

Knygoje skelbiama Lietuvos Metrikos užrašymų knyga-kopija nr. 24. Rengiant šią publikaciją LM-24 knyga-kopija buvo saugoma Maskvoje (Rusijos Federacija), Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve. LM-24 knyga-kopija spaudai parengta iš mikrofilmo, saugomo Lietuvos istorijos instituto bibliotekos mikrofilmų kolekcijoje. Publikacijoje pateikiama 216 dokumentų ir kt. įrašų. Kadangi juose dar yra įrašyti 42 savarankiški 1440–1544 m. dokumentai, insertai, tai knygoje iš viso publikuojama 258 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos dokumentai rusėnų ir lotynų (dvylika) kalbomis. Publikuojamų dokumentų turinys įvairus, apima beveik išskirtinai LDK vidaus gyvenimo reikalus aptariamu, knygoje išsamiausiai pristatomu maždaug 1539–1544 m. laikotarpiu. Skelbiami žemių ir kitų naudmenų mainų sutarčių patvirtinimai; valdovo sprendimai dėl svetimos nuosavybės ir pavaldinių užgrobimo; valdovo paskyrimai į pareigas (žemės teismo pateisėjais,totorių vėliavų maršalais, pilių ir valsčių valdytojais, vėliavininkais); valdų nuosavybės ir jų ribų patvirtinimai; testamentų patvirtinimai; nobilitavimo (bajorystės suteikimo) aktai bei bajorystės gynimo bylos; bajorystės įrodymų patvirtinimai; priteistų kompensacijų už nuosavybės teisių pažeidimus patvirtinimai; žemės nuosavybės patvirtinimai; mokesčių valdovo iždui, prievolių ir atleidimų nuo jų dokumentai; dvasinių santykių (katalikų, stačiatikių ir žydų) LDK reguliavimo dokumentai, Bažnyčių valdomos nuosavybės patvirtinimai ir skyrimai į bažnytines pareigas; sprendimai dėl magdeburginių miestų – Vilniaus, Kijevo, Vitebsko, Polocko – gyventojų skundų ir kitų reikalų; miestelių su turgaus ir gėralų pilstymo teisėmis steigimai; leidimai valdovo giriose gaminti medienos ruošinius; valdovo davimų patvirtinimai.

Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: Laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse / Parengė Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė -Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. - 347 p. ISBN 978-609-8314-30-4

Monografijoje pristatytas XX a. antros pusės – XXI a. pradžios šešių netoli Vilniaus esančių vietovių gyventojų, t. y. kaime, miestelyje ir nedideliame mieste gyvenančių lietuvių, lenkų, rusų,totorių, karaimų ir kitų tautybių žmonių, laisvalaikio ir šventinio gyvenimo tyrimas (iki 2020 m.). Šis tyrimas aprašytas per skirtingais principais suformuotų socialinių grupių – šeimos, kaimynų, bendradarbių ir draugų bendrijos patirtį.

Imperija ir Tauta: Eduardo Volterio etnografija 1882-1941 / Parengė Vida Savoniakaitė - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. – 259 p. ISBN 978-609-8314-32-8

Knygoje parodoma, kokia didžiulė yra Eduardo Volterio darbų politinė įtaka per jo puoselėtus akademinius ryšius. Volterio etnografija, apimanti daugiakalbius įvairių etninių grupių Rusijos imperijos Šiaurės vakarų krašto ir Lietuvos gyventojus, išsiskiria savitu teoriniu požiūriu. Volterio darbams įtaką darė britų, prancūzų, lenkų, rusų, austrų, vokiečių, ypač Johanno Gottfriedo von Herderio, antropologijos idėjos. Senaisiais žmonių tikėjimais paremtuose giminystės ritualuose Volteris matė socialinį kontraktą, kurį suvokė kaip antropologinę sąvoką. Imperijoje Volteris įrodinėjo, kad latviai ir lietuviai skiriasi nuo slavų. Etniškumas suvoktas kaip primordialus, instrumentalus, Lietuvoje – konstruojamas. Rasės tyrimų atsisakyta. Pateiktos originaliosetnografijos sampratos.

Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai / Parengė Saulius Grybkauskas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. - 260 p. ISBN 978-609-8120-96-7

Skundus galima priskirti gyvenimo laukui, kuriame veikia žmogus, valdžia ir visuomenė. Šiame šaltinių rinkinyje publikuojami anoniminiai lietuviškosios nomenklatūros laiškai Maskvai, TSKP CK aparatui, kuriuose pranešama apie sovietinės Lietuvos vadovų klaidas ir nuodėmes, jų ryšius ir gaunamus kyšius, jų žmonų įtaką ir galią keisti partinių veikėjų likimus. Tuometiniai prižiūrėtojai Maskvoje tyrė gaunamus skundus aiškindamiesi, ar laiškuose minimi tikri faktai, rašė pažymas ir nutarimus, kurie formavo savotišką konkretaus skundo bylą. Kone visa šių skundų tyrimo medžiaga saugoma Maskvos archyvuose. Tai unikali galimybė susipažinti su sovietmečio nomenklatūros užkulisiais, slaptais poveikio ir galios mechanizmais.

Lietuvos istorijos metraštis 2023 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. – 268 p. ISSN 0202-3342

Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1611–1616 metų krikšto metrikų knyga / Parengė Algimantas Kaminskas-Krinčius, Mindaugas Klovas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. – 728 p. ISBN 978-609-8314-26-7

Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1611–1616 metų krikšto metrikų knyga yra viena iš seniausių Vilniaus miesto metrikų knygų. Ją sudaro 189 lapai su 5 092 krikšto įrašais, kuriuose užfiksuota apie 25 tūkst. asmenų paminėjimų. Krikšto metrikų knygoje galime rasti įvairių žinių fragmentų apie to meto sostinės gyventojų ir atvykėlių gyvenimą, jų asmenvardžius, vieną kitą vietovardį, susipažinti su kai kuriais kunigijos atstovais, bažnyčių tarnais, valdžios žmonėmis, pirkliais, amatininkais, prekiautojais, paslaugų teikėjais, medikais, muzikais, atvykėliais, jų tautybėmis, galų gale pamestinukais, nesantuokiniais vaikais, neofitais ir t. t. Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje savo vaikus krikštijo ar buvo krikštatėviais ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykėliai iš aplinkinių ar tolimesnių šalies vietovių bei svetimšaliai. Fiksuojami atvykėliai iš aplinkinių Vilniaus vietovių, taip pat iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės miestų. Be lietuvių, šaltinyje minimi įvairių tautybių asmenys: lenkai, rusėnai, maskvėnai, čekai, vokiečiai, mazoviečiai, vengrai, valakai, čigonai, latviai, italai, totoriai, armėnai, kazokai ar čerkesai.

Migruojantis Vilnius: 1915–1994 metai / Vitalija Stravinskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. – 180 p. ISBN 978-609-8314-27-4

Knygoje aptariamas Vilniaus ir vilniečių aštuoniasdešimties metų gyvenimo tarpsnis. Miestiečių likimus daugiau ar mažiau veikė emigracijos iš miesto ir imigracijos į jį, pradedant masine evakuacija iš Vilniaus Pirmojo pasaulinio karo pradžioje (1915) ir baigiant reemigracija pirmaisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais (1994). Sostinės gyventojams teko patirti tiek priverstinių (tremtinių, kalinių ir kt.), tiek savanoriškų (darbo, demobilizacijos, šeimos susijungimo ir pan.) migrantų dalią. Vis dėlto būtent migracijos lėmė, kad šiandien Vilnius yra toks, koks yra – daugiatautis, įvairioms kultūroms ir patirtims atviras didmiestis.

Mykolas Romeris. DIENORAŠTIS. 1911 m. sausio 1-oji (14-oji)–1912 m. balandžio 20-oji (gegužės 3-ioji) / Parengė Rimantas Miknys – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 580 p. ISBN 978-609-8314-25-0

Dienoraščio, pristatomo dešimtoje knygoje, teksto šerdį sudaro Autoriaus asmeninis gyvenimas, santykiai su artimiausiais šeimos nariais – Tėvu, Motina, seserimis, jų vyrais ir vaikais. Daug informacijos pateikiama apie M. Romerio Motinos, Konstancijos Tukalaitės (Tukałło), giminę ir giminaičių santykius, šiai giminei priklausiusius dvarus. Be to, čia apstu įvairių svarstymų, vertinimų, glaudžiai susijusių su Vilniaus kultūriniu ir politiniu gyvenimu XX a. pradžioje, mat Autorius – viena iškiliausių ir puikiai matomų figūrų Vilniaus lenkų, lietuvių, baltarusių veikloje. Todėl publikuojamas šaltinis atveria naujų perspektyvų modernioms lenkų, lietuvių ir baltarusių visuomenėms, kurios formavosi buvusiose LDK žemėse XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, tirti. Dienoraštis itin svarbus Autoriaus asmenybės ir apskritai XX a. pradžios modernaus žmogaus raidai pažinti. Smulkiai aprašytos asmeninio gyvenimo peripetijos Skaitytojui atskleidžia šiuolaikiško žmogaus, kuris laužo tradicinės visuomenės požiūrį į vyro ir moters, sutuoktinio ir žmonos santykius, šeimos sampratą, meistriškai piešia modernios asmenybės paveikslą.

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Valdžia, Luomas, Individas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. XVIII–XVIII a. istorijos slinktys / Darius Baronas, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, Gitana Zujienė, Adam Stankevič, Jūratė Kiaupienė, Gintautas Sliesoriūnas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 440 p. ISBN 978-609-8314-20-5

Monografijoje atskleidžiami valdovo ir valstybės, valstybės ir valdžios, valdžios ir bajorų luomo, valdžios ir individo ryšiai bei santykiai XIII–XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, išryškinantys iki šiol istoriografijoje mažiau pažintus problemos aspektus. Pirmojoje knygos dalyje„ Valdžia ir valstybė“ teminiu ir chronologiniu aspektais aptariama valdžios ir valstybės institutų raida nuo XIII a. iki XVIII a. pabaigos. Antrojoje dalyje „Bajorų luomo slinktys“ susitelkiama į bajorų luomą, siekiant apčiuopti šios, Viduramžiais susiformavusios privilegijuotos riterių-karių bendrijos santykį su teise ir teisine valdžia bei atskleisti besikeičiančius jos narių socialinius vaidmenis Ankstyvųjų naujųjų laikų visuomenėje. Bajorų luomo ir jo atstovų vietai ir vaidmeniui visuomenėje atskleisti pasitelktos dvi skirtingos, tačiau viena kitą papildančios prieigos: per luomo ir individo prizmę žvelgiama į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų santykį su teise ir teismine valdžia bei pasiremiant škotų kilmės Lietuvos bajoro Augustino Midletono karjeros Abiejų Tautų Respublikos valstybės institucijose atveju analizuojamos bajorų luomo viduje vykusios slinktys. Trečiojoje knygos dalyje „Valdžia ir individas“, aptariant teisinės atsakomybės sampratas, parodoma, kaip Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje reiškėsi valdžios ir individo santykiai individui padarius nusikaltimą.

Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius T. V / sudarytoja Zita Medišauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023. – 178 p. ISBN 978-609-8314-22-9

Penktoji serijos „Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius“ knyga aprėpia miesto istorijos epizodus nuo viduramžių iki XX amžiaus pradžios.

Šį kartą Skaitytojas ras pasakojimą apie Kreivąją pilį, kuri stovėjo dabartinio Kalnų parko teritorijoje ir kaip ji galėjo atrodyti XIII–XIV amžiuje. Galės sužinoti apie to meto vilniečius ir jų gyvenimą, kurį atskleidžia archeologų surastos praėjusių šimtmečių žmonių gyvenimo liekanos. Senojo Vilniaus vaizdą piešia ir iki XIX amžiaus pradžios išsilaikiusių senovinių krautuvių aprašymas. O tai, ką vilniečiai jose galėjo įsigyti, jau buvo naujųjų laikų europiečių pasiekimų rezultatas. Knygoje rašoma ir apie kitas reikšmingas ar smagias XIX–XX amžiaus sandūros miesto gyvenimo naujoves – pirmąjį atrakcionų parką, ir tikrai ne sovietinį, o kur kas senesnį europiečių išradimą – vaikų darželius. Jau nebe pirmą kartą grįžtama prie skurdo Vilniaus te- mos, idant sugebėtume įvertinti ir pamatuoti, kiek pažengėme į priekį nuo anų laikų, kai dalis vilniečių gyveno „lyg kapuose“ ir pirkosi ugnį pupoms išsivirti.

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Litwini a litewscy polacy, Litwa a polska 1988-1994 / Parengė Vladas Sirutavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 474 p. ISBN 978-609-83138-659-3

W niniejszym studium zbadano dwie kategorie zagadnień. Po pierwsze, przeanalizowano wzajemne relacje dwóch grup etnicznych: Litwinów i Polaków na Litwie w okresie 1988-1994. W najszerszym sensie jest to więc praca poświęcona polityce etnicznej. Polityka etniczna jest jednak procesem, zmienia się stale i w różnych kierunkach, a relacje między poszczególnymi grupami mogą się rozwijać w sposób pokojowy lub konfliktowy. Zadaniem historyka jest wtedy rekonstrukcja relacji tych grup (w tym przypadku – Litwinów i Polaków) i wskazanie czynników, które je kształtowały. Po drugie, w książce poruszono zagadnienie stosunków litewsko-polskich na poziomie państwowym. Ostatnio do łask wróciło określenie relacji litewsko-polskich mianem partnerstwa strategicznego. Eksperci, naukowcy i dziennikarze chętnie dyskutują o korzyściach z niego płynących i perspektywach na przyszłość. Sensowne wydaje się uwzględnienie w tym kontekście faktu, że początki partnerstwa były bardzo skomplikowane, nawet najważniejsze dokumenty regulujące wzajemne stosunki (Deklaracja dwustronna z 13 stycznia 1992 r. i traktat z 1994 r.) w społeczeństwach obu krajów spotkały się ze zróżnicowanym przyjęciem. Nie chcemy dziś pamiętać, że podpisanie politycznie kluczowych umów między Litwą a Polską przeciągało się i w efekcie – opóźniło.

Simono Rozenbaumo politinis ir teisinis palikimas / Eglė Bendikaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 188 p. ISBN 978-609-8314-21-2

Tyrimas skirtas politiko, diplomato, teisininko Simono Rozenbaumo (1859–1934) politinio ir teisinio palikimo analizei ir kontekstualizavimui. Pagrindinis šios studijos tikslas – viena vertus, naujai pažvelgti į Lietuvos istoriografijoje funkcionuojančius žinių apie Rozenbaumą modulius, siekiant iš naujo nustatyti, kokią įtaką šis valstybės veikėjas turėjo platesniuose kontekstuose, tokiuose kaip modernios Lietuvos valstybingumas ir jo raida, tarptautinio statuso įtvirtinimas, suverenitetas ir demokratizacija, kita vertus, išgryninti, suaktualinti Rozenbaumo indėlio bei politinio ir teisinio palikimo reikšmę Lietuvos, Lietuvos žydų ir sionizmo istorijoje.

Tyrimas parodė, kad Rozenbaumas savo kompetencijų ribose visomis priemonėmis gynė Lietuvos teritorines pretenzijas, pasitelkdamas žydų, gyvenusių Lietuvoje ir aplink ją, statistinį, politinį ir ekonominį svorį, pabrėždamas žydų tautos apsisprendimo teisę bei jų politinį palankumą Lietuvai. Lietuvos valstybingumas Rozenbaumui buvo tiesiogiai susijęs su galimybe įstatymiškai apginti žydų politines ir pilietines teises, konstituciškai įtvirtinti žydų tautinę autonomiją. Jis buvo nuoseklus žydų tautos interesų gynėjas ir tautinės žydų valstybės vizionierius.

Rozenbaumo vaidmuo ir reikšmė Lietuvai baigėsi, kai pasikeitusi valdžia į sprendimų priėmimo pozicijas išstūmė savimi pasitikintį lietuvių politinį elitą, kuris nebuvo nei pasirengęs, nei ideologiškai pajėgus suvokti ir įvertinti Rozenbaumo politinį ir teisinį indėlį, o jo gyvenimo projektas – autonomija – žlugo.

Archivum Lithuanicum Nr. 24, 2022 – Vilnius Lietuvos istorijos institutas, 2022, – 420 p. ISSN 1392-737X.

Paklusnūs žmonės. Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinė laikysena XIX a. II pusės Lietuvoje / Vilma Žaltauskaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 160 p. ISBN 978-609-8314-24-3

Nagrinėdama paklusnumą kaip Romos katalikų dvasininkų sociokultūrinę laikyseną XIX a. antrosios pusės Lietuvoje, pirmiausia suvokiu, kad mano tyrimo objektas pačia plačiąja prasme – žmonės, Romos katalikų dvasininkai. Tai šimtai Vilniaus ir Žemaičių (Telšių) vyskupijų kalendoriuose surašytų vardų ir pavardžių. Žinomi ir nežinomi, garsūs ir tylūs. Jų paklusnumo patirtys Romos katalikų dvasininkų rengimo institucijose, o vėliau – tarnystėje, jų ištarmės, tekstai apie paklusnumą, apie jų pačių paklusnumą ir kitų paklusnumą jiems sudaro šio tyrimo istorinės analizės erdvę. Šioje studijoje man buvo svarbu parodyti, kaip potridentinės Bažnyčios samprata veikė XIX a. antrosios pusės Lietuvoje, kaip ji atsiskleidė dvasininkų tarnystėje,

kaip joje atpažįstamas paklusnumas – evangelinis patarimas ir socialinė norma.

Lietuvos archeologija T. 48. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 336 p. ISSN 0207-8694

Šis, 48-asis, „Lietuvos archeologijos“ tomas yra išskirtinis. Jis radosi Europos civilizaciją sukrėtusios XXI amžiaus tragedijos verpetuose. 2022 metų vasario 24 dienos rytą nubudome faktų akistatoje, kuriam laikui sustingdžiusios sąmonę ir loginį mąstymą. Šio leidinio tekstai yra liudytojai susikaupimo ir siekio nepasiduoti. JAV, Lenkijos, Estijos, Vokietijos, Lietuvos ir Ukrainos mokslininkų straipsniai įvairiais aspektais susiję su Lietuvos ir Baltijos šalių archeologija.

Sužinosite, kaip neolito bendruomenės reagavo į stresines situacijas ir kaip archeologija geba jas atpažinti. Vėl nagrinėjama Marijos Gimbutienės iškelta žmonių migracijų hipotezė: nagrinėjant mokslininkės darbus, siekiama suvokti sudėtingos migracijos procesus ir jų priežastis, įvertinti jos indėlį į vadinamąją trečiąją archeologijos mokslo revoliuciją – šitai labai svarbu.

Tome pristatomi išsamūs vėlyvojo bronzos ir romėniškojo laikotarpio gyvenviečių tyrimai – puikus pavyzdys, kaip tarpdisciplininiai metodai talkina archeologams tiksliau apibūdinti priešistorinių bendruomenių gyvenseną, mitybą, įvairias veiklas. Ritualinė sritis visų pirma atsispindi laidojimo papročiuose, tad siekiama atsekti mirusiųjų deginimo apeigų atsiradimo laiką ir priežastis. Nustatytas ir XIII a. stačiatikių bendruomenės poveikis Vilniaus gyventojams (pagonims ir katalikams).

Šis „Lietuvos archeologijos“ tomas teikia ypatingą galimybę susipažinti su Ukrainos archeologijos mokslo tendencijomis nuo seniausių priešistorės laikų iki Viduramžių. Dalijimasis mūsų kolegų atradimais šiuo sunkiu laikotarpiu – tai tik nedidelė dalis to, ką galime padaryti, išreikšdami savo solidarumą su Ukrainos mokslininkais.

Leidinys baigiamas įdomiu tekstu apie kaulų kvapą ir skonį, intriguojančiai parodančiu Heinricho Schliemmano atradimų įtaką iškilių Lietuvos šviesuolių intelektinei – archeologinei – veiklai.

Kražių skerdynės 1893 m. lapkričio 10 d. / Dangiras Mačiulis, Darius Staliūnas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 768 p. ISBN 978-609-8314-23-6

Šioje knygoje rasite atsakymus į daugelį klausimų, susijusių su garsiosiomis „Kražių skerdynėmis“:

kodėl 1893 m. Kražių ir šiek tiek anksčiau (1886) Kęstaičių atveju caro valdžia susidūrė su masiniu pasipriešinimu, nors anksčiau be didesnių problemų uždarė šimtus katalikų vienuolynų ir bažnyčių?
ar ginant šventovę buvo aukų?
kaip šie įvykiai paveikė Rusijos imperijos konfesinę politiką, lietuvių tautinį judėjimą, lenkų ir lietuvių konfliktą?
kaip šiam incidentui prigijo „skerdynių“ terminas?
kaip žinios apie Kražių įvykius pasiekė tolimiausius pasaulio kampelius?
kodėl kražiškių teismas vyko Vilniuje, o ne Kaune ir kodėl nuteistieji su laukė imperatoriaus malonės?
ar popiežius Leonas XIII iš tiesų užtarė „Kražių kankinius“, kaip tvirtino užsienio žiniasklaida?
kas padėjo susigrąžinti šventovę XX a. pradžioje?
kaip šis incidentas tapo lenkų, bet visų pirma lietuvių atminties vieta?
kokios aplinkybės darė įtaką „Kražių skerdynių“ vaizdinio kaitai ir t. t.

1893 metų Kražių skerdynės. Senelių prisiminimai / Sudarė Antanas Rimkus-Šlinskis; Parengė Dangiras Mačiulis ir Darius Staliūnas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 768 p. ISBN 978-609-8314-19-9

Publikuojami Antano Rimkaus-Šlinskio 1938–1940 m. užrašyti vadinamųjų „Kražių skerdynių“ dalyvių ir amžininkų prisiminimai apie Kražių bažnyčios gynimą 1893 m.

1938–1940 m. Antano Rimkaus-Šlinskio užrašyti kražiškių prisiminimai atskleidžia, kas vyko „Kražių skerdynių“ metu. Net iš pirmo žvilgsnio nereikšmingos pasakojimų detalės padeda rekonstruoti įvykio aplinkybes ir eigą, dalyvių motyvus ir lūkesčius. Be to, šie pasakojimai supažindina su XIX a. visuomenės pasipriešinimų anatomija bei valstiečių pasaulėžiūra. Tai vienintelis mums žinomas Tarpukario Lietuvoje įgyvendintas sumanymas surinkti konkretaus istorinio įvykio dalyvių ir amžininkų liudijimus. Šiuo požiūriu kražiškių prisiminimai yra unikalus komunikacinės atminties šaltinis.

1922 m. Lietuvos valstybės Konstitucija: ištakos, idėjos, atmintis / Artūras Svarauskas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 128 p. ISBN 978-609-8314-12-0

Skiriama Lietuvos Valstybės Konstitucijos šimtmečiui

Leidinyje aptariamos 1922 m. Lietuvos Valstybės Konstitucijos ištakos, nagrinėjamas pagrindinio valstybės įstatymo turinys ir apžvelgiami nepriklausomos tarpukario valstybės konstitucinės raidos bruožai. Šios knygos penkiolikoje skyrių analizuojami įvairūs Pirmosios Lietuvos Respublikos konstitucionalizmo aspektai. Aptariama, koks buvo nuveiktas darbas rengiant 1922 m. Konstituciją, kokia buvo joje įtvirtinta valstybės santvarka, valdžių galių pasiskirstymas, piliečių teisės ir jų ribos. Taip pat nagrinėjamas tautinių mažumų juridinis statusas valstybėje ir jo nustatymo aplinkybės. Atkreipiamas dėmesys į konstitucines nuostatas, kuriomis įtvirtintas lietuvių kalbos valstybinis statusas. Lyginamos pirmosios Estijos, Latvijos ir Lietuvos valstybių konstitucijos ir jų priėmimo aplinkybės. Ieškoma atsakymo į klausimą – kodėl pirmoji ir vienintelė demokratinė tarpukario Lietuvos konstitucija galiojo tik ketverius metus.

Pokaris Lietuvoje. Belaukianti išlaisvinimo / Regina Laukaitytė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 464 p. ISBN 978-609-8314-14-4

Knygoje nagrinėjama istoriografijoje nauja tema – 1944–1956 m. Lietuvos gyventojų politiniai lūkesčiai greit sulaukti Lietuvos valstybingumo atkūrimo ir jų paskatintas slapstymasis nuo gresiančių sovietų režimo represijų. Analizuojamos visuomenės nuotaikos ir Šaltojo karo ideologijos paveiktų propagandos priemonių – lietuvių pogrindžio spaudos, užsienio radijo stočių transliacijų ir sovietinės žiniasklaidos – įtaka gyventojų lūkesčiams. Aptariama pažeidžiamiausių gyventojų grupių savigyna nuo režimo represijų pasitraukiant į pasyvųjį pogrindį. Tiriama šio pogrindžio (kuriame gyventa slapstantis, keičiant tapatybę ir laukiant geresnių laikų) mastas, būdingos pavienių asmenų bei šeimų išgyvenimo slapstantis strategijos ir režimo pasitelktos paieškos priemonės. Atskirai analizuojamos aplinkybės, kuriomis išsisklaidė išlaisvinimo lūkesčiai ir 1955–1956 m. nunyko pasyvusis pogrindis.

Witoldas Pileckis kovose dėl Vilniaus (1918–1923 m.) / Edmundas Gimžauskas, Vitalija Stravinskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 224 p. ISBN 978-609-8314-13-7

Dabartinio laiko aplinkybės, visuomeninės politinės aktualijos lėmė, kad pirmiausia Lenkijoje, o vėliau kitose Europos šalyse imta domėtis neeilinės biografijos savininku, Lenkijos tautos didvyriu Witoldu Pileckiu ir aktyviai puoselėti istorinę atmintį. Ankstyvos jaunystės metai tiesiogiai susiję su Vilniumi ir Lietuva ir kaip tik šioji Witoldo Pileckio biografijos dalis sulaukė daugiausiai dėmesio monografijoje. Pasiremiant autentiškais šaltiniais ir naujausia istoriografine medžiaga rekonstruojama knygos herojaus karinė ir visuomeninė veikla 1918–1923 m., atskleidžiamas jo dalyvavimas integruojant Vilnių ir Vilniją į Lenkijos sudėtį, perteikiamas jo požiūris į Lietuvą ir lietuvius.

Witoldo Pileckio „vilnietiškas“ gyvenimo etapas išryškėja platesniame Lietuvos ir Lenkijos santykių – formuojantis modernioms respublikoms, Vilniaus ir Vilnijos savasties ir priklausomybės – kontekste. Tai buvo dinamiškas ir kartu įvykių kupinas laikotarpis, paženklinęs vėlesnių metų lietuvių ir lenkų santykius. Witoldas Pileckis kartu su Lenkijos kariuomenės generolu Lucjanu Żeligowskiu, majoru ir rotmistru Władysławu ir Jerzy’iu Dąbrowskiais bei kitais „Vidurio Lietuvos“ politinio darinio gynėjais atsidūrė lietuviams priešingoje pusėje ir atkakliai gynė Lenkijos interesus.

Politinė galia ir lietuviškas etniškumas. Vėlyvasis stalinizmas ir ankstyvoji destalinizacija Lietuvoje 1944–1956 m. / Vladas Sirutavičius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 560 p. ISBN 978-609-8314-15-1

Knygoje analizuojami politinės galios – sovietinio stalininio ir postalininio režimų – santykiai ir sąveika su lietuvišku etniškumu (etnokultūra). Tokia pagrindinė šio išsamaus darbo idėja ir objektas. Autorius kruopščiai nagrinėja, kaip ir kodėl vėlyvojo stalinizmo sąlygomis lietuviškas etniškumas buvo integruojamas į oficialią sovietinę kultūrą; kokią įtaką sovietinio režimo liberalizacijos procesas turėjo lietuvių inteligentijos etnokultūriniams reikalavimams ir kaip jie buvo įtraukiami į politinę dienotvarkę; ir kaip bei kodėl vyko etniškumo politizacija.

XVIII amžiaus studijos, t. 8: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Vyrai ir moterys / Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 384 p. ISBN 978-609-8314-18-2

Aštuntojo XVIII amžiaus studijų tomo dėmesio centre – lyčių santykiai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, vyrų ir moterų teisinis, visuomeninis, ekonominis statusas, vieta ir vaidmuo religinėse bendruomenėse, viešajame (valstybės) ir privačiame (šeimos ir giminės) gyvenime bei aštuonioliktojo šimtmečio visuomenėje dominavę idealūs vyrų ir moterų įvaizdžiai. Knygoje apžvelgiamas moterų istorijos tyrimų kelias lietuvių istoriografijoje, atskleidžiama takoskyra tarp lyčių lygybės principų deklaravimo ir neopatriarchalinių vyrų ir moterų vaidmenų akcentavimo šiuolaikinėje visuomenėje, skatinant skaitytoją susimąstyti, kodėl Lietuvoje moterų istorija nebuvo formaliai integruota į istorijos tyrimus bei studijas ir kodėl ji netapo integralia istorijos mokslo dalimi – profesionalia ir lygiaverte valstybės biudžeto finansuojama disciplina.

Lietuvos etnologija 22(31). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022 – 196 p. ISSN 1392-4028

Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos“ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Čia publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos.

Šio numerio teminio skyriaus „Antropologijos ir etnologijos istoriniai konceptai“ idėja – analizuoti antropologijos ir etnologijos teorijų istorines sąsajas. Antropologė Kamila Gęsikowska iš Katovicų Silezijos universiteto atskleidžia Juliano Ochorowicziaus (1850–1917) rudimentinių požymių teoriją ir jos šaltinius. Ši teorija remiasi psichologiniais konceptais, besisiejančiais su naujausia evoliucine biologija ir antropologija, nagrinėja žmogaus ir jo istorijos vystymąsi. Gęsikowska plačiai aptaria evoliucinę Ochorowicziaus antropologinę prieigą, akademinius kontaktus, palikimą, ryšius su Lietuva. Ji užsimena dėl pozityvizmo perspektyvų Lenkijoje, kurios vėliau pasiekė ir Lietuvą. Evoliucionizmo teorinėms prieigoms prieštarauja kultūrinės-istorinės mokyklos plėtojamo difuzionizmo

idėjos. Lietuvos istorijos instituto etnologė Irma Šidiškienė pristato etnologo Antano Mažiulio (1914–2007) teorines nuostatas, perimtas iš Suomijos kultūrinės-istorinės mokyklos. Atskleidžia, kaip Mažiulis vertino Lietuvoje tarpukariu ir JAV antroje XX a. pusėje periodikoje publikuotus lituanistinius darbus, kaip suprato ir pasitelkęs kritiką kreipė tautotyros (etnologijos) mokslą. Analizuojami Mažiulio recenzijose aptarti terminai ir jo vertinti lituanistinių tyrimų metodai.

Lithuanian Historical Studies. Vol. 26/2022 – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Ferdinand Schöningh 2022. – 234 p. ISSN 1392-2343

Lietuvos istorijos metraštis 2022 metai 2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 160 p. ISSN 0202-3342

The Late Roman Period Baitai Cemetery as a Source for Interpreting Cultural Processes in the Baltic Region / Rasa Banytė-Rowell – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 720 p. ISBN 978-609-8314-09-0

This book has a long prehistory. It began in 1989 when the author undertook her first excavations at Baitai cemetery. The analysis and publication of the material goes some way to make up for the damage done by the archaeologist who destroys the burials (s)he investigates. Studying the grave sets of an unknown deceased person is a way of restoring their individuality and revealing some of the characteristics of the local community, in order to compensate for the anonymity by which burials are numbered. The main aim of this book is to show the place of the Baitai community in the Late Roman Period against the background of the culture of the entire West Balt area and the cultural heritage of the various Baltic Sea regions. If the numbers of the Baitai graves are remembered and cited in the future as examples of particular units of grave goods that reflect the local traditions in the Lithuanian coastland and illustrate the impact of inter-regional communication, then perhaps the inevitable damage done by the archaeologist may be compensated for by her efforts to revive the people of Baitai almost 1,600 years later.

Vilniaus sociotopografijos metmenys XIV–XVIII a. / Parengė Mindaugas Klovas, Elmantas Meilus, Antoni K. Urmański, Oksana Valionienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 334 p. ISBN 978-609-8314-06-9

Remiantis dabartiniais istoriniais tyrimais bei turima šaltinių baze, monografijoje analizuojama, kaip XIV–XVIII a. keitėsi vilniečių nekilnojamojo turto savininkai, pati miesto bendruomenė ir kaip šie procesai veikė miesto erdvinę bei socialinę raidą. Vilniaus miesto bendruomenės raidos metmenys XIV–XVIII a. apžvelgti pasitelkus kompleksinius XVII–XVIII a. šaltinius (įvairius Vilniaus mokestinius surašymus, magistrato archyvą, įvairių teismų ir Lietuvos Metrikos knygas bei kt.), skelbtas archeologinių radinių duomenų bazes bei negausią kartografiją, taip pat šiuolaikinius sociotopografinius tyrimus. Suvedus šaltinių duomenis į geografinę informacinę sistemą ir palyginus su kartografijos duomenimis, apžvelgta Vilniaus namų valdų bei gatvių raida. Tirti miesto visuomenės sluoksniai ir visuomeninės gamybinės grupės bei jų vieta miestiečių hierarchijoje ir miesto erdvėje. Aptartas miesto nekilnojamasis turtas bei jo savininkų kaita, gamybos vietos.

Jonas Totoraitis MIC: biografija ir veikla / Algimantas Katilius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 278 p. ISBN 978-609-8314-11-3

Jonas Totoraitis – Seinų kunigų seminarijos ir Fribūro universiteto Šveicarijoje absolventas, apgynęs daktaro disertaciją apie karalių Mindaugą. Jis buvo pirmasis lietuvis, kuris apgynė daktaro disertaciją iš Lietuvos istorijos. J. Totoraitį reikia laikyti pirmuoju istoriku profesionalu Lietuvoje. Dėl to jo biografija svarbi ne tik Bažnyčios istorikams – ja domisi ir Lietuvos istoriografijos ar mokslo istorijos klausimais rašantys autoriai. Istoriko profesines žinias jaunimui J. Totoraitis perdavė dirbdamas Vytauto Didžiojo universitete. Jis neapleido ir istoriko tyrinėtojo pareigų. Per savo gyvenimą, be paskelbtos disertacijos, parašė keliolika istorinių studijų ir monografijų, iš kurių kaip svarbiausią galima paminėti „Sūduvos Suvalkijos istoriją“. Šiuo darbu J. Totoraitis pasižymėjo kaip regioninės istoriografijos Lietuvoje pradininkas. Jo, kaip dvasininko, išbandymas buvo darbas Seinų kunigų seminarijos dvasios tėvu. Šios pareigos suteikė jam pasitikėjimą savo jėgomis dirbant su jaunimu. Ši praktika pravertė dėstant gimnazijose, iš pradžių Seinuose, o paskui ir Marijampolėje. J. Totoraitis buvo Marijampolės marijonų gimnazijos direktorius.

1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos Konstitucija / Robertas Jurgaitis, Adam Stankevič – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 216 p. ISBN 978-609-8314-08-3

1791 m. gegužės 3 d. Abiejų Tautų Respublikos konstitucija, pirmoji moderni Konstitucija Europoje ir antroji pasaulyje, užima itin svarbią vietą Lietuvos ir Lenkijos valstybių konstitucinės minties raidoje. Konstitucijoje atsispindėjo ne tik pažangiausios XVIII a. antrosios pusės reformos. Joje buvo įtvirtinta esminė valstybės valdymo reforma, paklojusi pamatus konstitucinei monarchijai ir sudariusi prielaidas formuotis naujai pilietinei visuomenei. Publikaciją sudaro įvadiniai epochos sudėtingumą ir Gegužės 3-iosios konstitucijos reikšmę apžvelgiantys straipsniai bei jos tekstas: skelbiami 1791 m. gegužės 3 d. priimtas „Valdymo įstatymas“ ir jį papildantys įstatymai – 1791 m. kovo 24 d. priimtas „Seimelių“, balandžio 18 d. – „Mūsų karališkieji laisvieji miestai Respublikos valstybėse“ ir spalio 20 d. – „Abiejų Tautų savitarpio įsipareigojimas“. Publikacija parengta išlikusių ir Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje saugomų dokumentų originalų pagrindu. Pirmą kartą istoriografijoje tekstai publikuojami ,,veidrodiniu“ principu šalia pateikiant tekstus originalo kalba ir jų vertimus į lietuvių kalbą.

Lietuvos istorijos metraštis 2022 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 234 p. ISSN 0202-3342

Lietuvos istorijos metraštis 2022 metai 1 Turinys

Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime. Mokslinių straipsnių rinkinys / sudarytoja Rūta Čapaitė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 416 p. ISBN 978-609-8314-10-6

Falsifikatų arba klastočių buvo visais laikais. Klastočių iniciatoriai ir jų siekiai, kaip ir klastojimo objektai (tiek materialūs, tiek nematerialūs), buvo labai įvairūs. Skirtingi buvo ir falsifikatoriai, tiek kalbant apie jų visuomeninį statusą, tiek apie meistriškumą. Mokslinių straipsnių rinkinys Surasti tiesą: pagalbiniai istorijos mokslai falsifikatų tyrime – tai siekis į falsifikatų problematiką pažvelgti per pagalbinių istorijos mokslų prizmę. Straipsnių autoriai – Lietuvos, Lenkijos mokslininkai, dirbantys mokslo institutuose, universitetuose, muziejuose, archyvuose. Rinkinį sudaro 16 straipsnių. Juose per diplomatikos, genealogijos, heraldikos, sfragistikos, kodikologijos, paleografijos, numizmatikos, teisinės archeologijos, šaltiniotyros pačia plačiausia prasme, istorinės atminties prizmę aiškinamasi apie įvairaus pobūdžio klastotes arba, atvirkščiai – atskleidžiama, kad tai, kas buvo priskiriama klastojimui arba interpretuojama kaip falsifikatas, iš tiesų nėra falsifikatas. Tyrėjai aptaria falsifikatus lėmusias priežastis, paliečia tekstinio falsifikato definicijos viduramžiais problemą bei įvairialypę istorinės atminties klastojimo ar neklastojimo problematiką, kalba apie falsifikatų kokybę, klastotojų profesionalų veiklą, amžininkų kovą su falsifikatais ir falsifikatoriais.

Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. T. 9: Berznykas, Liudvinavas, Pilypavas / Jonas Drungilas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 336 p. ISBN 978-609-8314-03-8

Šiame dokumentų rinkinyje publikuojami Berznyko (Berźniki), Liudvinavo ir Pilypavo (Filipow) – trijų mažųjų magdeburginių miestų – dokumentai. Šis rinkinys praplečia ligšiolinėje serijoje publikuotų Lietuvos magdeburginių miestų dokumentų geografines (du miestai priklauso Lenkijai, vienas – Lietuvai) ribas. Minėtų trijų miestų istorija atskirais tematiniais pjūviais yra tyrinėta aptariant jų apgyvendinimo, urbanistinę raidą, naudotų antspaudų istoriją. O šiame rinkinyje pateikiamas trijų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystėje pasienio ruože buvusių mažųjų magdeburginių miestų savivaldos istorijos vaizdas.

Vilniaus „Aukso amžius“. Miesto gyventojai ir svečiai XVI a. 6–7-ajame deš. {Vilniaus vietininko teismo knygų duomenimis} / Raimonda Ragauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 256 p. ISBN 978-609-8183-96-2

Knygoje analizuojamos išlikusioje Vilniaus vietininko ir kitų pilies teismų medžiagoje atsispindinčios penkios Vilniaus gyventojų grupės, jų ryšiai, užsiėmimai ir profesinė veikla XVI a. 6–7-ajame deš. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės klestėjimo metais. Atskiras dėmesys skirtas daugiausiai atminties apie vilniečius išsaugojusių vietininko teismo knygų istorijai ir teismo procesui, kurio metu rašytos knygos, bei pagrindiniam jų kūrėjui – Vilniaus vietininkui. Aptarti Vilniaus ir į sostinę atvykstantys pirkliai, miesto ir dvare dirbę amatininkai, Vilniaus miestietė ir mieste gyvenusi moteris, tarp gausiai paliudytų etninių mažumų analizuotas totorių atvejis. Šaltiniai suteikė unikalią galimybę pažvelgti ir į jauniausiųjų – vaikų ir jaunuolių gyvenimą mieste. Nustatyta, kad Vilniuje klestėjo prekyba, plėtėsi amatai, nemažai miestiečių vertėsi įvairiomis kitomis veiklomis: miestas aptariamu laikotarpiu išgyveno „aukso amžių“.

The traces of crimes do not disappear. Mass killings in the Paneriai forest 1941-1944 / Parengė Saulius Sarcevičius, Stanislovas Stasiulis, Nikita Dobrotin, Neringa Latvytė, Dainius Michelevičius, Šarūnė Sederevičiūtė, Mantas Šikšnianas, Oksana Valionienė, Vytautas Urbanavičius. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 382 p. ISBN 978-609-8314-01-4

This book contains older and more recent data on Paneriai obtained by non-intrusive survey methods. During the war, it was a site of mass extermination of the residents of Lithuania, mostly Jews. From 1941 to 1944, the territory of the Paneriai "base" was transformed into a rationally thought-out and constantly "improved" killing site. Realising their impending defeat, the Nazis and their collaborators went to great lengths to destroy the traces of their crimes. The main message of the team of the authors of this book is that the traces of crimes do not disappear even after many years. This is what they attempted to demonstrate and prove by searching for answers to a number of questions raised in the course of research. No matter whether it is about the changes in the area or the terrain of the "base", the search for the killing pits, or the attempts to locate the escape tunnel, the material presented to the reader reveals that the traces of the tragedy in Paneriai have survived until present day.

Lietuvos archeologija T. 47. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 266 p. ISSN 0207-8694

Lietuvos archeologijos 47 tomas, skirtas Marijos Gimbutienės (1921–1994) šimtosioms gimimo metinėms paminėti – išskirtinis leidinys, supažindinantis su šios asmenybės charakteriu, pomėgiais, jos dėstymo metodika ir patirtimis archeologinėse ekspedicijose. Akademiniuose straipsniuose pristatomi įvairių Europos ir pasaulio šalių mokslininkų tyrimai: nagrinėjama antropomorfinė plastika, žmonių migracija bei gintaro reikšmė priešistorėje. Viename straipsnyje pateikiami pirmieji stroncio izotopų Lietuvos archeologinėje medžiagoje tyrimų rezultatai. Visų autorių nuomonė yra vieninga: Gimbutienės darbai yra neabejotinai svarbūs ateities mokslui. Pagrindinė šio leidinio mintis – ši mokslininkė tam pritartų – nėra griežtų ribų tarp skirtingų mokslo sričių, tik reikia gebėti jas derinti ir įžvelgti prasmę, taip pat naudingumą.

Lietuvos archeologija T. 47 Turinys

Valstybė ir atmintis. Atminties kultūros ir jų reguliavimo būdai Lietuvoje, Vidurio ir Rytų Europoje / Alvydas Nikžentaitis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 336 p. ISBN 978-609-8314-02-1

Paskutiniais dešimtmečiais atminties kultūros ir istorijos politikos tyrimai pasaulyje traukė ne vieno tyrėjo dėmesį, o domėjimasis šia sritimi seniai peržengė akademinio pasaulio ribas. Labiausiai istorijos politika parūpo įvairių šalių politikams, kurie ėmėsi kurti specialius istorijos atminties institutus ir iškėlė tikslą vykdyti valstybės istorijos politiką. Šiandien reikia pripažinti: nepaisant didelio susidomėjimo minėtąja problematika, ligi šiol nebuvo atlikta lyginamųjų skirtingų šalių atminties kultūros ir istorijos politikos tyrimų. Siekiant bent iš dalies užpildyti tokią spragą ir radosi šioji knyga. Čia pateikiama šešių Rytų ir Vidurio Europos šalių – Baltarusijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos – šiuolaikinės atminties kultūrų ir istorijos politikos analizė, gvildenamos priežastys, kodėl ir kada formuojasi naujos tradicijos, kaip pasitelkiami istoriniai įvykiai tampa kultūrine atmintimi ar apskritai sudėtine atminties kultūros dalimi ir nacionaliniais mitais.

Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius T. IV / sudarytoja Zita Medišauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2022. – 224 p. ISBN 978-609-8314-07-6

Ketvirtoji serijos knyga pagal aprėpiamas temas marga kaip genys, bet visos jos apie XIX–XX a. vilniečių gyvenimą. Šįkart knygos autorių akiratin pateko Vilniaus priemiesčiai. Skaitytojas knygoje ras naujų žinių apie Šnipiškių arba Kalvarijų turgaus atsiradimą, apie plytines, veikusias minėtajame priemiestyje XIX a., ir plytų gamybos ypatumus. O į Užupį nukels žiupsnelis atsiminimų apie vaiko akimis stebėtą Polocko gatvės gyvenimą prieš Antrąjį pasaulinį karą. Mažųjų vilniečių švietimo temą tęsia pasakojimas apie pradines miesto mokyklas XIX a. pirmoje pusėje, atskleidžiama, kokios jos buvo, ko ir kaip jose mokyta. Kaip vilnietės dalyvavo 1863–1864 m. sukilime, ką patyrė tardomos ir kalinamos? Kiek automobilių važinėjo Vilniaus gatvėmis XX a. pradžioje ir kas buvo pirmoji auka, žuvusi per automobilių sukeltą avariją? Kaip tuo pačiu metu sukčiai apgaudinėjo vilniečius, beje, taip pat naudodamiesi mokslo ir technikos pasiekimais? Kokioje socialinėje ir moralinėje pragarmėje gyveno ilgalaikių bedarbių šeimos ir jose augę vaikai? Kaip pasikeitė Vilniaus gyventojai ir tautinė jų sudėtis po Antrojo pasaulinio karo? Kodėl lietuviai nenoriai kėlėsi į Vilnių? Vėl savo skaitytojo laukia nauji pasakojimai apie Vilniaus istorijos epizodus ir miesto gyventojų patirtis.

Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu / Valdemaras Klumbys – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 376 p. ISBN 978-609-8183-97-9

Ši knyga – dar vien pliauska į liepsnojantį diskusijų apie sovietmetį ir inteligentijos vaidmenį tuomet laužą. Ar iš tiesų sovietiniai inteligentai buvo be prošvaisčių konformizmo liūne įklimpę prisitaikėliai? Kas skatino ir kas stabdė inteligentų prisitaikymą? Kokias formas jis įgijo? Kaip su konformizmu buvo susijusios įvairios oponavimo sovietinei santvarkai formos? Ar prisitaikymas reiškia pasidavimą ir susitaikymą? Kaip sovietmečiu veikė visuomenės nuomonė ir kaip ji buvo formuojama? Koks buvo jos santykis su valstybės kontroliuota viešąja erdve? Kaip ir kada Lietuvoje susiformavo Ezopo kalba? Kokie požiūriai į prisitaikymą ir pasipriešinimą egzistavo sovietmečiu? Knygoje ieškoma atsakymų į šiuos ir daugelį kitų klausimų.

Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834–1846) / Giedrius Subačius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 640 p. ISBN 978-609-8183-98-6

Simono Daukanto Sankt Peterburgo ortografija (1834–1846) skirta Simono Daukanto didžiosios dalies Sankt Peterburgo laikotarpio lietuviškų rankraščių ir spaudinių rašybos analizei. Tai ankstesnės monografijos Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) tęsinys, penkių pirmųjų Daukanto knygų bei daugiau kaip 20 didesnių ar mažesnių jo rankraščių rašybos tyrimas. Naujas grafochronologijos metodas pagal grafemų keitimo tendencijas leido patikslinti daugelio Daukanto rankraščių rašymo laiką. Identifikuoti keturi pagrindiniai Daukanto rašybos etapai Sankt Peterburge: 1) Sankt Peterburgo pradžios ortografijos lūžis (apie 1835–1836 m. I pusę), 2) Spaudinių ortografijos lūžis (apie 1836 m. II pusę–1838 m.), 3) Patarlių ortografijos lūžis (apie 1838–1841 m.) ir pats stabiliausias – 4) Sostinės ortografija (apie 1841–1845 m.). Daukanto rašyba labai išsiskyrė iš lietuvių kalbos ortografijos tradicijų, savitumu Daukantas siekė koduoti tautos identiteto unikalumą, rašybai suteikti simbolinio svorio. Nustatytas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos poveikis tam tikroms Daukanto rašybos pateikimo formoms. Atskleistas platus bendras kultūrinis Daukanto darbas su Motiejumi Valančiumi Sankt Peterburge – ten jie buvo susikūrę praktinę Žemaičių akademiją, kartu dirbo prie žemaitiškų istorinių, religinių ir smulkiosios tautosakos tekstų.

Lietuvos istorijos metraštis 2021 metai 2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 204 p. ISSN 0202-3342

Lietuvos istorijos metraštis 2021 metai 2 Turinys

Griūvanti taika. Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939 (1940) / Algimantas Kasparavičius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 560 p. ISBN 978-609-8314-00-7

Plačiai remdamasis Lietuvos ir užsienio archyviniais šaltiniais ir diskutuodamas su istoriografijoje iškeltais konceptais autorius bando naujai pažvelgti, dar kartą kritiškai apmąstyti bei įvertinti Antrojo pasaulinio karo priežastis ir išvakares: Europos didžiųjų galių interesus ir politinį egoizmą, diplomatinio žaidimo užkulisius, pasiekimus ir klaidas. Lietuvos bandymus laviruoti Europos politinėje arenoje ir kartu spręsti savo geopolitines problemas. Monografijoje keliamos drąsios, originalios, bet nebūtinai vienareikšmės istorinės hipotezės apie politinių idėjų ir jų padiktuotų procesų gyvybingumą bei tęstinumą, asmenybių moralinį svorį ir politinę reikšmę sprendžiant taikos ir karo klausimus. Aptariami Rusijos imperijos geopolitiniai užmojai ir svajonės dvidešimto pradžioje bei jų modifikacijos SSRS užsienio politikoje tarpukario metais. Analizuojama Lenkijos ir Vakarų šalių (Prancūzijos, Vokietijos, britų imperijos) santykių dinamika, jos poveikis Lietuvai. Svarstomos 1938–1939 m. Maskvos–Paryžiaus–Londono antihitlerinės koalicijos kūrimosi nesėkmės priežastys ir to pasekmės Baltijos jūros šiaurryčių regionui. Sprendžiamas geopolitinis-diplomatinis galvosūkis, kodėl 1939-ųjų rugsėjį Vokietijai ir SSRS užpuolus Lenkiją jos Vakarų sąjungininkai karą paskelbė tik pirmajai, o su antrąja vos po poros metų sudarė egzistencinę koaliciją visam karo laikotarpiui?

Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1602–1615 metų santuokos metrikų knyga / parengė Algimantas Kaminskas-Krinčius ir Mindaugas Klovas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 432 p. ISBN 978-609-8183-99-3

Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1602–1615 metų santuokos metrikų knyga yra pati seniausia Vilniaus miesto metrikų knyga, kurią sudaro 111 numeruotų lapų su 2 818 jungtuvių įrašų (iš viso kiek daugiau nei vienuolika tūkstančių asmenų). Knygoje daug informacijos apie XVII a. pradžios vilniečius – apie jų socialinį statusą, profesiją, tautybę bei tarpusavio ryšius. Be įvairaus rango dvasininkų ir kitų bažnyčios tarnautojų, fiksuojami miesto valdžios elito atstovai ir kiti vilniečiai, kurie vertėsi amatais, prekiavo ar teikė įvairias reikalingas paslaugas (šaltinyje užfiksuota daugiau nei 100 skirtingų amatų, kuriais užsiėmė virš 900 žmonių), taip pat pasitaiko miesto socialiniame paribyje atsidūrusių vargšų – elgetų. Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje tuokėsi ar buvo liudininkais ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykėliai iš aplinkinių ar tolimesnių šalies vietovių bei svetimšaliai. Būta atvykėlių iš aplinkinių Vilniaus vietovių, taip pat iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės miestų. Be lietuvių, šaltinyje fiksuojami įvairių tautybių asmenys: lenkai, rusėnai, maskvėnai, vokiečiai, vengrai, čekai, čigonai, švedai, mazoviečiai, škotai, latviai, italai, totoriai, armėnai, turkai, čerkesai.

1522–1526/1536 m. visuomeniniai susirėmimai Vilniuje: ištakos, eiga, Pasekmės / Zigmantas Kiaupa – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 164 p. ISBN 978-609-8314-05-2

Knygoje tiriamos XVI a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiais Vilniaus miestiečių bendruomenėje vykusių visuomeninių susidūrimų ištakos ir eiga, svarstomos jų pasekmės. Lyginami įvykiai Vilniuje ir kituose Vidurio Rytų Europos šiaurinės dalies miestuose. Viduramžių Vilniaus miestiečių bendruomenėje savivalda buvo aristokratinio pavidalo, taryba, pagrindinė savivaldos institucija, buvo sutelkta miestiečių bendruomenės aukštesniojo sluoksnio, patriciato, rankose. Likusi bendruomenės dalis tolydžio stiprėjo ir XVI a. pirmaisiais dešimtmečiais ėmė siekti dalyvauti miesto savivaldos institucijos ir ypač miesto finansų priežiūroje. Yra užuominų, kad mieste galėjo kilti riaušės, bet ginčus sprendė valdovas Žygimantas Senasis. Jo sprendimu besivaidijančioms pusėms teko iš dalies nusileisti, taryba prarado kai kuriuos valdžios mieste svertus, o bendruomenė gavo teisę dalyvauti prižiūrint miesto finansus bei rengiant miesto gyvenimo taisykles. Bet miesto taryba liko patriciato rankose. Pažymėtina, kad tuo pačiu metu regiono miestuose nuvilnijo bemaž tapatūs Vilniui visuomeniniai neramumai, tokia pati buvo jų dalyvių sandara bei siekiai. Bet tiesioginės įtakos Vilniaus miestiečiams nepastebėta, bene jauniausios Vilniaus miestiečių bendruomenės, savivaldos teises gavusios tik 1387 m., visuomeninė raida buvo itin sparti.

XVIII amžiaus studijos T. 7: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Giminė. Bendrija. Grupuotė / Parengė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 360 p. ISBN 978-609-8314-0

Septintajame XVIII amžiaus studijų tome per sąvokų „giminė“, „bendrija“, „grupuotė“ prizmę pristatomos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenę saisčiusios vertikaliosios ir horizontaliosios jungtys: tarpasmeniniai mainai, tarpusavio įsipareigojimai, hierarchiniai pavaldumo bei subordinacijos ryšiai ir kita. Tyrimai aprėpia politinių grupuočių, klientelės sistemos funkcionavimo, taip pat šeimos, giminystės, religinio, regioninio, pareigybinio ir profesinio solidarumo aspektus. Pirmojoje leidinio dalyje, pavadintoje „Klientai. Bičiuliai. Politikai“, per kunigaikščių Višnioveckių, Lietuvos didžiojo etmono Liudviko Pociejaus, Minsko vaivados Adomo Chmaros ir kitų didikų bei bajorų veiklą atskleidžiamos horizontaliųjų ir vertikaliųjų ryšių sampynos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenėje, parodoma, kaip formavosi ir veikė tam tikros grupuotės remiamų kandidatų į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiąjį Tribunolą rinkimų mechanizmas, kokią reikšmę Baro konfederacijos judėjime turėjo barono Antoine’o-Charles’o de Vioménilio ir kitų prancūzų karininkų ryšiai ir veikla bei kas lėmė Lietuvos ir Rusijos kariuomenių generolo Simono Martyno Kosakovskio karjeros vingius 1790–1794 m. laikotarpiu. Antrojoje dalyje „Tikinčiųjų bendruomenės“ įvairiais aspektais paliečiamas kasdienis gyvenimas katalikiškose XVIII a. Lietuvos parapijose: pristatoma Žemaitijos vyskupijos parapijų būklė, demografinė Raguvos parapijos struktūra, aptariami santuokiniai ir nesantuokiniai vyrų ir moterų ryšiai, analizuojamas nesantuokinius vaikus pagimdžiusių motinų socialinis statusas, šeiminė padėtis, geografinė kilmė, paliečiami kiti nesantuokinių ryšių problemos aspektai. Trečiojoje knygos dalyje „Socialiniai ryšiai. Šaltiniai ir tyrimai“ pristatoma iki šiol platesnio istoriografijos dėmesio nesulaukusi Smolensko egzuliantų bendruomenė, jos struktūra ir veiklos sritys, taip pat suteikiamos galimybės pažinti horizontaliuosius Tautinės edukacinės komisijos narių bendruomenės ryšius: Lietuvos vyriausiosios mokyklos pedagogų dalykinius ir asmeninius kontaktus, neformalių grupuočių susidarymo bendrijos viduje priežastis, profesorių užsieniečių prisitaikymo (ar neprisitaikymo) prie vietos bendruomenės problemas ir kita. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių, šeimų, grupuočių, religinių bendruomenių ir profesinių bendrijų ryšiai bei santykiai padeda pažinti, kaip to meto visuomenėje funkcionavo formalios ir neformalios valdžios sistemos, kas lėmė vienos ar kitos politinės grupuotės, religinės bendruomenės narių, patrono ir kliento ryšių tvarumą, kaip reiškėsi ištikimybė ir lojalumas keičiantis politinės galios svertams, kaip buvo vertinami visuomenės normas pažeidę individai ir kokia lemtis laukė į socialinį užribį patekusio XVIII a. žmogaus.

Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1729 metų dienoraštis / parengė Jolita Sarcevičienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 484 p. ISBN 978-609-8183-90-0

Skaitytojams pateikimas išskirtinės apimties ir savitos tematikos Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos 1722–1729 m. laikotarpiu rašytas dienoraštis. Kas buvo jo autorius, kokias savo veiklos sritis, aspektus fiksavo nuosekliuose kasdieniuose įrašuose ir kodėl tai verta mūsų dėmesio? Antanas Kazimieras Sapiega (1689–1739) buvo LDK stalininko Jurgio Stanislovo Sapiegos ir Izabelės Elenos Polubinskytės sūnus. Reikšmingus pėdsakus LDK politiniame ir kultūriname gyvenime paliko abu Antano Kazimiero seneliai. Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega buvo vienas ryškiausių savo laikmečio politikų, anūkui perdavęs nors ir praskolintas, tačiau plačias valdas, bei galbūt ir politines ambicijas. Senelis iš motinos pusės, LDK didysis maršalas Aleksandras Hilaris Polubinskis, pasižymėjęs karo lauke, mirė likus dešimčiai metų iki anūko gimimo, tačiau gausūs jo turtai, atitekę dukterims Onai Marijai (vėliau tapusiai Dominyko Mikalojaus Radvilos žmona) ir Antano Kazimiero motinai Izabelei Elenai, taip reikšmingai padėjo anūkui.

Ad perpetuam rei memoriam Privatūs dokumentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje / Mindaugas Klovas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 568 p. ISBN 978-609-8183-92-4

Ad perpetuam rei memoriam – amžinam reikalo atminimui. Tokia formuluotė, nusakanti dokumento funkciją, dažnai buvo įrašoma pradedant dokumentą. Ir tokią funkciją dokumentas atliko pakankamai neblogai. Nepaisant medžiagos trapumo, prastų saugojimo sąlygų ir istorinių negandų, šiandieną pasiekė daugiau nei pusantro tūkstančio senųjų privačių dokumentų. Kažin ar XIV a. pabaigoje darbavęsis Jokūbas Roduničius galėjo numatyti, kad jo darbo vaisius sulauks dėmesio XXI a. ir jis bus laikomas ankstyviausio privataus dokumento autoriumi.

Monografija skaitytoją supažindins su rašytinės kultūros, svarbiausio civilizacijos rodiklio, sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir leis prisiliesti prie paties dokumento – neišsemiamo praeities lobyno.

Istorijos šaltinių tyrimai T. 7 / Sudarytojas Artūras Dubonis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 332 p. ISSN 2029-0705

Šiame tome skelbiamuose darbuose pristatomi nauji pavieniai Lietuvos istorijos šaltiniai arba jų blokai, pateikiamos analizės ir interpretacijos. „Vedamuoju“ mūsų rinkinyje dera laikyti Sergejaus Polechovo straipsnį, kuriame į mokslą įvedami tyrinėtojų beveik nepastebėti duomenys iš didžiajam kunigaikščiui Vytautui ir jo žmonai Julijonai pagamintų karūnų istorijos. Straipsnio autorius nukelia mus į vieno iš įnirtingiausių vėlyvųjų viduramžių lenkų ir lietuvių konflikto laikus – „karūnavimo audrą“ ir įrodo, kad „lenkai nepagrobė Vytauto karūnos“. Naujas istorijos šaltinis pateikiamas ir Dariaus Antanavičiaus tyrime. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Vilniaus kapitulos fonde (F 43) autorius aptiko Lietuvos Metrikos tyrėjų nepastebėtą savotišką Lietuvos Metrikos knygų inventorių, sudarytą 1641 m. rugsėjo–spalio mėn. Inventorių parengė tuometis viešasis notaras kunigas Laurynas Mocarskis (Wawrzyniec Mocarski). Lietuvos Metrikos istorijos tyrimą papildo kolegų iš Maskvos Andrejaus Bondarenkos ir Olego Choruženkos straipsnis apie Lietuvos Metrikos tyrimų ir leidybos projekto atnaujinimą Rusijoje. Naujus istorijos šaltinius pristatančių straipsnių seriją užbaigia Jono Drungilo tyrimas, palydimas šaltinio publikacijos. Autorius analizuoja Lvove aptiktą XV a. vidurio–XVII a. pirmosios pusės Bilevičių genealoginę kroniką, surašytą XVII a. pradžioje. Lietuvos bajorijos giminių XIX a. istorijos dokumentų mokslinę informacinę vertę ištiria Tamara Bairašauskaitė. Tyrime analizuojama Bialozorų, Končų ir Römerių giminių didelės apimties privati korespondencija. Autorė parodo, kaip adresatai ir adresantai, sudarantys susigiminiavusią stambiųjų bajorų grupę, asmeniniais likimais siejosi su svarbiausiais XIX a. pirmosios pusės politiniais, socialiniais ir kultūriniais procesais. Į susirašinėjimą grupės viduje autorė žiūri kaip į plačios paskirties istorijos šaltinį. Truputį nuošaliau nuo daugiau ar mažiau panašios tematikos šaltiniotyros atradimus pristatančių darbų atsiduria nuodugnus tiriamasis Laimonto Karaliaus straipsnis, skirtas Pasvalio bažnyčios klebono Erazmo, Eustachijaus sūnaus, (†1545/1546 m.) užtrukusiai teisinei kovai (1533–1546–1549 m.) dėl keturių tuščių žemių nuosavybės pripažinimo Pasvalio bažnyčiai. Gausi detali įvairiausių pareigūnų ir teisinių veiksmų dokumentika bei joje atspindėtas veiklų efektyvumas (įsakymų vykdymas) atskleidžia aptariamu laiku Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje sėkmingai funkcionuojantį teisingumo vykdymą, pagrįstą rašytinės teisės „antspauduotų raštų“ kultūra. Autorius išskiria palankius ir nepalankius teisinės kultūros elementus, nulėmusius sėkmingą teisinės kovos baigtį – nuosavybės pripažinimą Pasvalio bažnyčiai. Klebono „sėkmės formulėje“ autorius užčiuopė dokumentų klastojimo atvejus.

Šiame Istorijos šaltinių tyrimų tome Regina Laukaitytė skelbia reikšmingą istorijos šaltinių publikaciją, kuri Lietuvos katalikų dvasininko kanauninko Povilo Dogelio akimis skaitytojui atveria duris į juodžiausius naujausios Lietuvos istorijos metus – į 1946–1947 m.

Lithuanian Historical Studies. Vol. 25/2021 – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Ferdinand Schöningh 2021. – 266 p. ISSN 1392-2343

Lithuanian Historical Studies Vol. 25 2021 Turinys

Lietuvos metrika. Knyga Nr. 253 (1559–1562). 39-oji Teismų bylų knyga (Vilniaus vaivados vietininko Stanislovo Hamšėjaus teismo knyga) / Parengė Raimonda Ragauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 512 p. ISBN 978-609-8183-93-1

Lietuvos Metrikos knygoje nr. 253 (XVI a. pabaigoje perrašytos originalios knygos kopijoje) įrašyta paskutinio ikireforminio ir pirmojo poreforminio Vilniaus vaivados vietininko Stanislovo Hamšėjaus 1559–1562 m. pilies teismo medžiaga. Kadangi teismų knygų originalai neišliko, nuorašuose atsispindinti medžiaga yra vertingas ir informatyvus XVI a. LDK ikireforminio pilies teismo, Vilniaus pavieto ir ypač miesto istorijos šaltinis, savotiška Vilniaus gyvenimo enciklopedija.

Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta. Masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais / Saulius Sarcevičius, Stanislovas Stasiulis, Nikita Dobrotin, Neringa Latvytė, Dainius Michelevičius, Šarūnė Sederevičiūtė, Mantas Šikšnianas, Oksana Valionienė, Vytautas Urbanavičius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 368 p. ISBN 978-609-8183-94-8

Knygoje pateikiami tiek senesni, tiek naujausi nedestrukciniais tyrimų metodais sukaupti duomenys apie Panerius. Karo metais čia buvo masiškai žudomi Lietuvos gyventojai, daugiausia žydai. 1941–1944 m. laikotarpiu Panerių „bazės“ teritorija tapo racionaliai apgalvota, nuolatos tobulinta žudynių vieta. Nujausdami artėjantį pralaimėjimą, naciai ir jų kolaborantai dėjo daug pastangų nusikaltimo pėdsakams paslėpti. Autorių kolektyvas pagrindinę knygos mintį, kad nusikaltimų pėdsakai neišnyksta net ir po daugelio metų, bandė parodyti ir įrodyti ieškodamas atsakymų į ne vieną tyrimų iškeltą klausimą. Nesvarbu, ar nagrinėjami „bazės“ ploto ar reljefo pokyčiai, ar yra kalbama apie žudymo duobių paieškas, ar gvildenama pabėgimo tunelio lokalizacija – skaitytojams pateikta medžiaga atskleidžia, kad įvykusios tragedijos pėdsakai Paneriuose išlikę iki mūsų dienų.

Lietuvos totorių istorija / Tamara Bairašauskaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 496 p. ISBN 978-609-8183-91-7

„Lietuvos totorių istorija“ – pirmas lietuviškas sintetinis darbas apie išeivius iš byrančios Aukso ordos ir Krymo chanato, atmigravusius į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę ir čia įleidusius šaknis. Knygoje sudėtos žinios, kurias sukaupė Azerbaidžano, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Šveicarijos, Tatarstano ir Ukrainos istorikai ir filologai, tyrinėjantys totorių religinę literatūrą. Taip pat remiamasi skelbtais ir neskelbtais istorijos šaltiniais. Diskutuojama su įsisenėjusiais istoriografiniais teiginiais, pateikiama nauja Lietuvos totorių XIV–XX a. šeštojo dešimtmečio istorijos interpretacija.

Lietuvos istorijos metraštis 2021 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 218 p. ISSN 0202-3342

Lietuvos istorijos metraštis 2021 metai 1 Turinys

Didysis Šiaurės karas 1700–1721: karas, pakeitęs moderniąją Europą / Mindaugas Šapoka – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 320 p. ISBN 978-609-8183-88-7

Nuo XVI a. vidurio iki pat 1721-ųjų, t. y. beveik 200 metų, Baltijos jūros regiono valstybių santykiai buvo ypač nestabilūs. Rusija, Abiejų Tautų Respublika, Danija ir Švedija ne kartą tarpusavyje kariavo. Istorikai šiuos karus yra pavadinę „Šiaurės karais“, nors ir nesutaria dėl bendros Šiaurės karų numeracijos ir sekos. Iš šio regiono eksportuojami maisto produktai maitino Vakarų europiečius, o išvežamos žaliavos buvo svarbios Vakarų Europos ekonomikai. Dauguma šių prekių buvo gabenama vandeniu, o į Baltijos jūrą įtekančių upių žiočių kontrolė teikė pajamas iš prekybos ir muitų. Nors upių ir uostų kontrolė nebūtinai buvo pagrindinė konfliktų tarp regiono valstybių priežastis, ekonominiai reikalai visada vaidino svarbų vaidmenį Šiaurės karų istorijoje. Šioje monografijoje pateikiamas vieno iš Šiaurės karų įvykių tyrimas. Tai svarbus, bet dažnai nepelnytai pamirštamas Didysis Šiaurės karas. 1700–1721 m. vykęs konfliktas pakeitė Šiaurės rytų Europos žemėlapį ir galių svertus. Prieš 300 metų Švedijos kontroliuojama Baltijos imperija buvo sunaikinta, o jos vietą pakeitė Rusija ir sustiprėjusi Brandenburgo-Prūsijos valstybė. Per karą išryškėjo XVII a. viduryje prasidėjęs Abiejų Tautų Respublikos nuopuolis, kuris XVIII a. pabaigoje baigėsi šios valstybės padalijimais.

Šiaurės rytų Europos regiono realybė, kurioje mes gyvename naujausiais laikais, nuo 1721 m. mažai pasikeitė. Dabar šiame regione vis dar dominuoja pasaulio galybė Rusija, o tarp jos ir Vokietijos (Brandenburgo-Prūsijos įpėdinės) yra išsidėsčiusios nepriklausomos Abiejų Tautų Respublikos paveldėtojos – Lenkijos, Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybės, taip pat Skandinavijos šalys – Švedijos imperijos paveldėtojos, Švedija ir Suomija, bei Danija ir Norvegija.

Origo et arma. Kilmė ir herbas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI–XVIII amžiuje / Agnė Railaitė-Bardė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 544 p. ISBN 978-609-8183-83-2

Monografijoje tiriama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų genealoginė savimonė ir heraldika XVI–XVIII amžiuje, palyginimui pasitelkiant platų europinį kontekstą. Remiantis proginių leidinių, genealoginių medžių, schemų ir iliustracijų teikiama informacija bei gausia heraldikos ir sfragistikos šaltinių baze, išskiriami devyni kilmingųjų puoselėtos genealoginės savimonės aspektai, nagrinėjami genealoginės atminties konstravimo niuansai, kilmės, herbo funkcijos ir reikšmės kilmingojo gyvenime ypatumai. Didelis dėmesys skiriamas jungtinių herbų, kilmingų vyrų ir moterų, katalikų ir unitų dvasininkų herbų bei antspaudų, vokiečių kilmės kilmingųjų genealoginės sampratos ir jų naudotos heraldikos tyrimui.

Ar esate girdėję apie Europos kilmingųjų protėvių kilmės iš Trojos ir Romos legendas ar animalistinius mitus? Kokią ypatingą reikšmę turėjo sena, garbinga, neretai legendinė kilmė aristokratijos atstovams? Kaip susiformavo genealoginiai medžiai? Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, kaip ir kitų Europos šalių, kilmingųjų gyvenime buvo ypač svarbi kilmė (lot. origo) ir herbas (lot. arma), kurie išskyrė juos kaip privilegijuotus visuomenės narius ir neretai buvo naudojami kaip vizitinė kortelė ar net propaganda siekiant ambicingų tikslų. Genealoginė samprata ir atmintis buvo svarbūs sraigtai, padėję suktis didelio masto socialiniampolitiniam-kultūriniam mechanizmui. Heraldika ir genealogija galėjo būti šių dienų darbų aplanko (angl. portfolio) atitikmuo. Kaip jis buvo formuojamas ir viešinamas? Ši knyga padės įminti ne tik kilmingųjų genealoginės savimonės ypatybes, bet ir jų heraldikos reikšmę, funkcijas ir mįsles. Atskleis, kokiu principu būdavo sudaromi kilmingųjų jungtiniai herbai, kodėl jų heraldikoje karaliavo ne viena fantastinė būtybė, herbą laikydavo ant patrankos sėdintis karys ar kiek spaudų galėjo turėti vienas kilmingasis. Kokią funkciją kilmingųjų heraldikoje atliko skydininkai? Kokia buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingų vyrų ir moterų, katalikų ir unitų dvasininkų heraldika? Atsakymai į šiuos ir kitus klausimus slypi ne tik knygos tekste, bet ir gausiose iliustracijose, kurių didžiąją dalį išvysite pirmieji.

Bazilijus Hiacintijus iš Vilniaus. Panegirika Polocko sugriovimo proga (1580) ISBN 978-609-8183-89-4

Tai Bazilijaus Hiacintijaus iš Vilniaus lotyniška poema apie dabar mažai mums ką sakantį istorijos įvykį – kaip 1579 m. iš Maskvos buvo atgautas dabartinės Baltarusijos rytuose esantis Polocko miestas ir pilis. Regis, ko kvaršinti galvą su kažkokiu mūsų kaimynės miestu ir jo istorija? Vis dėlto kažkada Polockas iš Vilniaus buvo greičiau ir lengviau pasiekamas nei Klaipėda. Jo svarbą mūsų istorijoje liudija paprastas faktas, kad vienas iš Vilniaus vedusių vieškelių nuo seno buvo vadinamas Polocko traktu (iš čia dabartinės Polocko gatvės vardas). Nuo XIII a. vidurio su nedidelėmis pertraukomis Polocko kunigaikštystę valdė Lietuvos kunigaikščiai. Kunigaikštystę panaikinus, Polocko žemė, vėliau vaivadija iki pat Respublikos sunaikinimo 1793 m. su nedidelėmis pertraukomis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Taigi Polocko istorija glaudžiai susijusi su visos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija. Bazilijus Hiacintijus yra pirmasis lietuvis – Vilniaus miestietis – dabartinės Italijos teritorijoje išspausdinęs savo parašytą knygą. Iki jo anapus Alpių gyveno, mokėsi ir darbavosi ne vienas lietuvis (pirmasis istoriškai paliudytas – Parbus, 1251 m. kaip Mindaugo pasiuntinys atvykęs pas popiežių Inocentą III į Milaną), bet iki Hiacintijaus nė vienas Vergilijaus krašte nepaliko jokio spausdinto savo veiklos vaisiaus.

Tai dviejų knygų rinkinys. Pirmojoje knygoje pateikti šaltinio (Panegirikos) vertimai. Pirmąjį vertimą atliko S. Narbutas, antrasis vertimas – D. Antanavičiaus. Antroji knyga – mokslo studija, kurią parengė D.Antanavičius.

Be emocijų. Lenkų ir lietuvių dialogas apie Józefą Piłsudski / Sudarytojai: Danuta Jastrzębska-Golonka, Alvydas Nikžentaitis, Włodzimierz Suleja, Tadeusz Wolsza. Warszava: Lenkijos Tautos Atminties institutas, 2021.– 344 p. ISBN 978-83-8229-113-1

Knygoje publikuojama 16 tekstų bei aštuonių lenkų ir lietuvių istorikų debatų įrašo stenograma. Studijų ir straipsnių temos pirmiausia susijusios su įvairiais Józefo Piłsudskio biografijos aspektais. Piłsudskio asmenybei skirta mokslinė publikacija iš pirmo žvilgsnio nėra kažkas ypatinga. Bet tik iš pirmo žvilgsnio, nes ši knyga, kaip lietuvių ir lenkų mokslinės konferencijos rezultatas, yra itin svarbi dėl jo s autorių – įžymių lenkų ir lietuvių istorikų, filologų, politologų. Jos autoriai – iškiliausi XIX ir XX a. tyrinėtojai, kurie ne tik specializuojasi epochos biografistikos srityje, bet ir nagrinėja abiejų šalių santykius tarpukario dvidešimtmečio laikotarpiu. Be kitų pranašumų, ši knyga yra ir tarpdalykinė. Taip pat pabrėžtina, kad čia pateiktas diskusijos įrašas yra puikus esminio knygos turinio apibendrinimas.

Lietuvos istorijos bibliografija. 2007 / sudarytojas Tomas Baranauskas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 292 p. ISSN 1392-981X.

Šis 2007 metų Lietuvos istorijos bibliografijos tomas yra jau dvyliktas. Kaip ir ankstesnieji, jis parengtas bendradarbiaujant su Herderio institutu. Bibliografinių įrašų atrankos ir klasifikavimo principai išlieka tokie patys, kaip ankstesniuose leidiniuose.

Turinys

1791 m. gegužės 3 d. Konstitucija. Abiejų Tautų Respublikos testamentas / Richard Butterwick – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 178 p. ISBN 978-609-8183-86-3

Gegužės 3-iosios konstituciją parengė iškiliausi Abiejų Tautų Respublikos valstybininkai, išgryninę geriausias respublikoniškas savo šalies tradicijas ir papildę jas naudingiausiais užsienio parlamentinių monarchijų pavyzdžiais bei susieję su Apšvietos epochos politine mintimi. Konstituciją galima teisėtai vadinti pirmąja modernia Konstitucija Europoje. Maža to, ji liudija, kad Lenkijos-Lietuvos Respublika nežlugo dėl savo vidinių silpnybių. Priešingai, gyvybingumas, kuris matyti per jos spartų atsigavimą, tapo pavojingas jos kaimynėms – absoliutinėms monarchijoms – tiek geopolitiškai, tiek ideologiškai, todėl jos ir sunaikino savo varžovę drastiškai pakeisdamos Europos istorijos trajektoriją. Po dviejų šimtų trisdešimties metų ši Konstitucija vis dar gali įkvėpti tuos, kurie myli laisvę.

Trys XVI–XVIII a. Vilniaus valdžios ir gyventojų sąrašai / Mindaugas Klovas, Elmantas Meilus, Antoni Urmański – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 352 p. ISBN 978-609-8183-85-6

Publikuojami trys XVI–XVIII a. Vilniaus valdžios ir jo gyventojų sąrašai, svarbūs Vilniaus miesto istorijai ir gyventojų sociotopografijai tirti. Du šaltiniai, t. y. 1677 m. Vilniaus magdeburgijos jurisdikoje gyvenusių vilniečių pagalvės mokesčių mokėtojų sąrašas ir 1702 m. Vilniaus magdeburgijos gyventojų padūmės mokesčio mokėtojų knyga, atspindi miesto gyventojų sudėtį – juose nurodyti posesijų savininkai ir nuomininkai, jų verslai, amatai ir užsiėmimai. Trečias šaltinis – Vilniaus miesto 1516–1770 m. metinių burmistrų ir tarėjų sąrašas, kuriame 1516–1716 m. dažniausiai buvo įrašomi 2 burmistrai ir 4 tarėjai, o nuo XVIII a. antrojo dešimtmečio nurodoma ir daugiau renkamų pareigūnų – iždo ekonomai, pirklių bendrijos pirmininkai, įvairūs provizoriai.

Sausio 13-oji: tarp atminties ir istorijos / Aurimas Švedas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 144 p. ISBN 978-609-8183-80-1

Ši knyga yra bandymas ieškoti atsakymo į klausimą „kas šiandien mums yra Sausio 13-oji?“ Toks klausimas neturėtų stebinti. Istorinio įvykio prasmė ir reikšmė nuolat kinta, ji neatsiskleidžia istorikų bei visuomenės akims kaip baigtinė, negrįžtama realybė 1991 m. sausio 13 diena neabejotinai priklauso prie svarbiausių Naujausiosios Lietuvos istorijos datų, lėmusių Lietuvos visuomenės ir valstybės likimą. 1991 m. sausio mėnesį buvo pasiekta didžiausia XX a. Lietuvos visuomenės pergalė ginant laisvės idėją, žmogaus orumą ir kitas Europos vertybes. Dėl šios pergalės pavyko įtvirtinti teisę kurti laisvą demokratišką gyvenimą ne tik Vilniuje, bet ir Rygoje, Taline, taip pat ir kitose byrančios Sovietų Sąjungos vietose. Jeigu beginkliai Laisvės gynėjai būtų pralaimėję Lietuvoje, Europos žemyną galėjo padalinti nauja geležinė uždanga.
Apie šiuos ir kitus svarbius dalykus mums byloja knygoje sutelkti mokslininkų, politikų, žurnalistų, 1991-ųjų sausio įvykių dalyvių ir liudininkų tekstai, padedantys iš naujo apmąstyti netolimą praeitį bei mūsų santykį su ja.

ЛИТВА–РОССИЯ. 1917–1920 ГГ. СБОРНИК ДОКУМЕНТОВ / Чесловас Лауринавичюс, Альгимантас Каспаравичюс, Зенонас Буткус, Ирина Кукушкина, Александр Шубин – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 524 p. ISBN 978-609-8183-81-8

Сборник документов посвящен столетию становления официальных межгосудар-ственных отношений между Литвой и Россией нового времени. В сборник вошли документы 1917–1920 гг. Это был динамичный период, когда попытки установить в Литве советскую власть сменялись литовско-российскими мирными переговорами, и 12 июля 1920 г. в Москве был подписан мирный договор между Литовской Республикой и РСФСР. Многие документы публикуются впервые. Сборник подготовлен Совместной литовско-российской исторической комиссией.

СОДЕРЖАНИЕ

Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje. XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai / Rytis Jonaitis, Irma Kaplūnaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 588 p. ISBN 978-609-8183-84-9

2005 m. Vilniuje, Bokšto g. 6, atrastas iki tol nežinotas vėlyvųjų viduramžių griautinis kapinynas. Per ilgus archeologinių tyrimų metus čia aptikti 533 kapai. Sklypas, kuriame rastas senkapis, yra Vilniaus senojo miesto rytinėje dalyje, patenkančioje į vadinamojo Rusėnų miesto, kitaip Civitas Rutenica, teritoriją, siejamą su stačiatikių tikėjimo Vilniaus miestiečiais. Iki šiol sukauptais duomenimis, laidojimo paminklas Bokšto gatvėje yra datuojamas XIII a. paskutiniu trečdaliu–XV a. pradžia. Tai sudėtingas laikotarpis, kai pagonišką pasaulėžiūrą šalyje keitė krikščionybė. Vilnius oficialiai išliko pagoniškas iki 1387 m., o Bokšto gatvėje aptiktas senkapis pasižymi išskirtinai krikščioniškosios laidosenos bruožais.

Monografijos „Senkapi Vilniuje, Bokšto gatvėje: XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai“ tikslas – pristatyti kapinyno Bokšto gatvėje medžiagą, išsamiai aptarti laidosenos jame bruožus. Siekiama išanalizuoti kapinyną aprėpiant gerokai platesnį laidosenos Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose kontekstą, aptarti Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto, ypatumus, tuometės visuomenės bruožus bei istorinę situaciją, kuri leido dar pagoniškame mieste atsirasti krikščioniškam (stačiatikiškam) laidojimo paminklui. Skaitytojas galės susidaryti išsamesnį vaizdą apie XIII–XV a. laidojimo paminklus, laidosenos bruožus, tyrimų būklę, naujausias interpretacijas Lietuvoje ir užsienyje. Kapinyno tyrimai paskatino pažvelgti ir į kasdienį Vilniaus miestiečių gyvenimą, tuometės visuomenės demografinę situaciją.

Lietuvos su Klaipėda ir Vilniumi genezė. Anglų ir rusų „Didžiojo žaidimo“ Baltijos aspektas / Česlovas Laurinavičius. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 456 p. ISBN 978-609-8183-82-5

Tyrimo temą inspiravo 1920 m. įvykių dinamika, esmingai paveikusi tiek Lietuvą, tiek ir visą Rytų Europą (Lenkijos ir Sovietų Rusijos karas, Spa konferencija, Lietuvos ir Sovietų Rusijos Maskvos sutartis, Lenkijos ir Sovietų Rusijos Rygos sutartis, generolo L. Żeligowskio žygis į Vilnių). Istorinis paveikslas gerokai pasipildė į kontekstą įtraukus Anglijos–Rusijos geopolitinės ašies veiksnį. Siekiant identifikuoti šios ašies genezę bei motyvaciją, išplėsta tyrimo laiko skalė – eventualiai iki XVIII a. – ir aptarti tokie regiono raidai įtakos turėję veiksniai kaip tarptautinė prekyba, apšvieta, politinių laisvių plėtra bei egzistencinio saugumo sampratos vystymasis. Atskleista intriguojanti sąsaja tarp lietuvių modernaus politinio „mentalinio žemėlapio“ formavimosi iš vienos pusės ir Anglijos–Rusijos interesų sandūros Rytų Pabaltijyje iš kitos. Daug dėmesio skirta Klaipėdai, kaip eventualios geopolitinės regiono rekonstrukcijos kritiniam taškui. Taip atsivėrė galimybė minėtas 1920 m. peripetijas traktuoti ne kaip pertrūkį, bet kaip vieną iš kontinuumo etapų. Pagrindinė tyrimo išvada / hipotezė: Lietuvos su Klaipėda ir Vilniumi susiformavimui buvo pakankamai stipri bei objektyvi determinacija, kurią sąlygojo tiek lietuvių tautos, kaip ypatingos kultūrinės bendrijos, natūralus siekis išlikti, tiek ir tarptautinės sistemos rytinėje Europos dalyje transformacija.

Archivum Lithuanicum Nr. 22, 2020 – Vilnius Lietuvos istorijos institutas, 2020, – 424 p. ISSN 1392-737X.

Archivum Lithuanicum 22 Turinys

Lietuvos etnologija 20(29). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020 – 240 p. ISSN 1392-4028.

Lietuvos etnologija 20(29) Turinys.

Lithuanian Historical Studies. Vol. 24/2020 – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Ferdinand Schöningh 2020. – 280 p. ISSN 1392-2343

Lithuanian Historical Studies Vol. 24 2020 Turinys

Lietuvos istorijos metraštis 2020 metai 2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 220 p. ISSN 0202-3342.

Lietuvos istorijos metraštis 2020 2 Turinys

Lietuvos archeologija T. 46. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. –336 p. ISSN 0207-8694

Šis 46-as, „Lietuvos archeologijos“ tomas skirtas iškiliai akmens amžiaus tyrinėtojai habil. dr. Rimutei Rimantienei, šių metų spalio 25 d. sulaukusiai 100 metų. Čia darniai susipynė autorių asmeniniai prisiminimai apie jubiliatę, moksliniai tyrimai bei įžvalgos ir mintys ką reiškia archeologija ne archeologams.
Akademinėje leidinio dalyje pristatomi Lietuvos ir užsienio mokslininkų straipsniai, skirti akmens amžiaus Lietuvoje ir už jos ribų tyrinėjimams bei pokristinio laikotarpio archeologijai. Skaitydami šį tomą, sužinosite, kaip gyveno akmens amžiaus žmonės, kaip gamino ir kam naudojo akmeninius ir kaulinius dirbinius, kokie buvo jų tarpusavio ryšiai. Taip pat rasite daug naujų dalykų apie piliakalnius ir Viduramžių Kernavės miesto likimą, sužinosite, kokią reikšmę archeologijai ir mūsų savimonei turi DNR tyrimai.

Lietuvos archeologija T. 46 Turinys

Lietuvos Metrikos naujienos. Nr. 17 2018–2019 metai. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 48 p. ISSN 1392-3382.

Lietuvos Metrikos naujienos. Nr. 17 2018–2019 metai. Turinys.

Новости Литовской Метрики. № 17 2018–2019 годы. – Вильнюс: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 52 с. ISSN 1392-3390.

Новости Литовской Метрики. № 17 2018–2019 годы. СОДЕРЖАНИЕ.

Migracija: rytų ir pietryčių Lietuva 1944–1989 metais / Vitalija Stravinskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 256 p. ISBN 978-609-8183-79-5

XX a. vyko labai intensyvi Europos gyventojų migracija. Geopolitiniai pokyčiai lėmė, kad šis procesas vyko ir Lietuvos teritorijoje, ypač jos rytinėje ir pietrytinėje dalyje. Monografijoje nagrinėjama, kaip migracija – tiek priverstinė, tiek savanoriška – keitė Vilnių ir Rytų bei Pietryčių Lietuvą sovietmečiu (1944–1989), kokią įtaką ji darė Vilniaus lituanizavimui, regiono demografinei ir etninei raidai, gyventojų tarpusavio santykiams, žmonių likimams.

Aleksandr Szklennik. Dienoraštis, 1915–1918 m. III knyga, 1917 m. rugpjūčio 27 d.–1918 m. spalio 31 d. / parengė Edmundas Gimžauskas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 630 p. ISBN 978-609-8183-77-1

Trečioji, paskutinė, XX a. pradžios Vilniaus visuomenės veikėjo, inžinieriaus ir kooperatininko Aleksandro Szklenniko 1915–1918 m. rašyto dienoraščio publikacijos knyga apima 1917 m. rugpjūčio 27–1918 m. spalio 31 d. laikotarpį, kuriam autorius skyrė paskutiniuosius du – aštuntąjį ir devintąjį – savo dienoraščio sąsiuvinius. Šiuo įvykių kupinu ir ypač dramatišku baigiamuoju Pirmojo pasaulinio karo periodu dienoraščio autorius daugiausia dėmesio skyrė tarptautiniams reikalams, nulėmusiems Vilniaus ir viso Lietuvos krašto likimą. Vilnietiškos karo metų buities, gyvensenos aprašymai, dominavę ankstesniuose dienoraščio sąsiuviniuose, šįkart užleidžia vietą politikos aktualijoms. Fiksuodamas lietuvių etnopolitinio judėjimo žingsnius, darytus žengiant keliu į Vasario 16-osios akto paskelbimą ir po jo, dienoraščio autorius kartu išryškina kitų Vilniaus tautybių reakcijas į lietuvių veiklą. Šie įrašai priskirtini prie originaliausios ir vertingiausios Szklenniko dienoraščio pateikiamos informacijos, nes ši tema iki šiol, daugiausia dėl autentiškų šaltinių trūkumo, menkai tenušviesta istoriografijoje.

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Dienoraštis / Mykolas Römeris, [Kn. 9]: 1924 m. kovo 22-oji–1924 m. lapkričio 29-oji / sudarytojas Rimantas Miknys – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 416 p. ISBN 978-609-8183-78-8

Devintoje Dienoraščio knygoje, kaip ir anksčiau išleistų knygų tekstuose, aptariamas, aprašomas asmeninis gyvenimas, profesinės veiklos kasdienybė, politinės, visuomeninės ir kultūrinės Lietuvos, Kauno gyvenimo ypatybės tais metais, Bagdoniškio dvaro, kaimo ir į jį panašių, kaimyninių apylinkių, dvarų bei kaimų kasdienybė, geopolitinė Lietuvos padėtis Europoje ir regione, ypač Lietuvos ir Lenkijos santykių, lietuvių ir lenkų tautinių santykių, ypač tautinių mažumų (lenkų, žydų ir pan.) realijos, žvelgiant Lietuvos piliečio, Lietuvos lenko, senojo Lietuvos elito akimis.
Labai spalvingai ir įvairiapusiškai nušviečiamas 1924-ųjų Kauno miesto gyvenimas: pasakojama, kaip miestas modernėjo, kokią įtaką darė jo kaip laikinosios Lietuvos valstybės sostinės statusas, kaip miestas lietuvėjo ir pan. Kartu gana dažnai autorius perteikia analitinius pasvarstymus apie 1924 metų ypač sudėtingą Lietuvai tarptautinę situaciją (Tautų Lyga, Ambasadorių konferencija ir Lietuvos visuomenės reakcija į jos darbą, sprendimus, Klaipėdos statuso svarstymai ir jo formulės vertinimai, Klaipėdos reikšmės Lietuvai aiškinimaisi...), tų laikų Lietuvos teismų darbą. Itin reikšminga, daugeliu atvejų unikali informacija, liečianti Lietuvos masonų struktūrų istoriją, labai nuodugnūs, analitiniai vertinimai, skirti Lietuvos universiteto gyvenimui. Be to, labai vertingos žinomų Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjų, kuriuos asmeniškai pažinojo Dienoraščio autorius, charakteristikos. Publikacija skirta ne tik mokslininkams (politikos, kultūros ir diplomatijos tyrėjams, sociopsichologams, literatūros istorijos nagrinėtojams), bet ir mokytojams, dėstytojams, kraštotyrininkams, muziejininkams.

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Lietuvos istorijos bibliografija. 2006 / Sudarytojas Tomas Baranauskas. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 260 p. ISSN 1392-981X

Šis 2006 metų Lietuvos istorijos bibliografijos tomas yra jau vienuoliktasis. Kaip ir ankstesnieji, jis parengtas bendradarbiaujant su Herderio institutu. Bibliografinių įrašų atrankos ir klasifikavimo principai išlieka tokie patys, kaip ankstesniuose leidiniuose.

Lietuvos istorijos metraštis 2020 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 230 p. ISSN 0202-3342.

Lietuvos istorijos metraštis 2020 1 Turinys

The Lithuanian Metrica: History and Research

Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė-Stukienė

Serija: Lithuanian Studies without Borders

Leidėjas: Academic Studies Press
ISBN: 978-1644-693-10-0

This volume analyzes the history of the Lithuanian Metrica–the chancellery books of the Lithuanian grand duke–from the formation of its books in the mid-fifteenth century until now. It reveals how the first Metrica books emerged in the second half of the fifteenth century, discussing the titles given to them in different periods in history, and explains why the Lithuanian Metrica should be considered the state archive of early Lithuania. Material hitherto unknown in academic literature about the fate of the Lithuanian Metrica at the end of the eighteenth century, in the last years of the existence of the joint Polish-Lithuanian state, is also revealed in this account. The book dedicates a great deal of attention to the history of the publication and research of the documents and books of the Lithuanian Metrica, which are now kept in Moscow, Russia, as a historical source.

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Mečislovas Davainis-Silvestraitis Dienoraštis 1 9 0 4 – 1 9 1 2 / Parengė Olga Mastianica-Stankevič, Jurgita Venckienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 288 p. ISBN 978-609-8183-76-4; ISSN 1648-3294

Vienuoliktajame Bibliotheca Archivi Lithuanici tome spausdinamas tautosakininko Mečislovo Davainio-Silvestraičio (1849–1919) Dienoraštis, rašytas Daugiausia Vilniuje, svarbiu lietuvių tautinio judėjimo laikotarpiu – 1904–1912 m. Davainis-Silvestraitis prisidėjo prie Vilniaus žinių, pirmojo lietuviško periodinio leidinio Lietuvoje panaikinus spaudos draudimą lotyniškais rašmenimis, leidybos, pirmojo lietuviško „Vilniaus žinių“ knygynodarbo, dalyvavo steigiant lietuviškas kultūros ir mokslo draugijas, Lietuvių suvažiavime Vilniuje (1905 m. gruodžio 4–5 d.). Skaitytojui pateikiami istorikės Olgos Mastianicos-Stankevič ir kalbininkės Jurgitos Venckienės įvadiniai straipsniai, Dienoraščio dokumentinis paraidinis perrašas, kalbiniai, tekstologiniai ir istoriniai komentarai, gausi ikonografinė medžiaga, santrauka anglų kalba, asmenų ir vietų rodyklės.

1569 metų Liublino unija ir Lietuva / Jūratė Kiaupienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 96 p. ISBN 978-609-8183-69-6

Nuo Liublino unijos sudarymo mus skiria ilgi 450 metų. 1569 m. liepos 1 d. dviejų valstybių – Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – atstovai Liublino Seime atnaujino unijos sutartį ir sukūrė naują sudėtinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką. Ši Ankstyvųjų naujųjų laikų valstybė, tapo viena ilgiausiai, 226 metus, egzistavusių tokio tipo unijos būdu sukurtų Europos valstybių.

Knygoje pateikiama istorijos šaltiniais ir šiuolaikinių istorikų tyrimais pagrįsta Lietuvos ir Lenkijos unijų istorijos trumpa svarbiausių įvykių apžvalga, aptariamos 1569 m. Liublino unijos sudarymo aplinkybės, unijos dokumento teksto vertimas į lietuvių kalbą. Aiškinamasi, kodėl XVI a. sudėtinę valstybę sukūrusių tautų-paveldėtojų istorinėse atmintyse susiklostė skirtingi Liublino unijos vaizdiniai, Lietuvos istorija besidomintiems Skaitytojams suteikiama galimybė susikurti savą unijos sampratą ir interpretaciją.

Steigiamasis seimas ir Lietuvos Respublikos kūrimas 1920–1922 metais / Artūras Svarauskas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 152 p. ISBN 978-609-8183-75-7

Modernios Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui skirtame leidinyje rašoma apie 1920– 1922 metais dirbusio Steigiamojo seimo reikšmę ir įtaką kuriant valstybės pagrindus. Atskleidžiamas vingiuotas pasirengimo pirmiesiems demokratiniams ir visuotiniams rinkimams kelias, aptariami rinkimų rezultatai. Detaliai perteikiama iškilmingo pirmo posėdžio eiga, rašoma, kaip ir kuriuos darbus pavyko, o kurių nepavyko atlikti seimui kadencijos metais. Mėginama piešti tipinio tų laikų parlamentaro paveikslą, aptarti moterų veiklą ir tautinių mažumų atstovų siekius. Pasakojimas apie Steigiamojo seimo vietą modernios Lietuvos valstybės istorijoje skiriamas plačiam skaitytojų ratui.

Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius III / Sudarytoja Zita Medišauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 224 p. ISBN 978-609-8183-74-0

Trečioji serijos knyga į vilniečių ir Vilniaus gyvenimą žvelgia neilgą laiko tarpsnį – į XVIII–XIX amžių.

Šįkart Skaitytojas galės susipažinti ne tik su krikščioniškosios miesto gyventojų dalies, bet ir žydų gyvenimo epizodais. Arkadijaus Kovnerio, sudėtingo likimo vilniečio žydo, atsiminimai atskleidžia žydų šeimos kasdienybę ir buitį, žydų jaunuolių gyvenimą ir siekius Vilniuje bei gretimose vietovėse. Netikėtas, detalių prisodrintas XIX amžiaus antrosios pusės Vilniaus aprašymas, atmieštas žavingais ir neretai unikaliais miesto vaizdais, atsiveria Liudviko Čarkovskio tekstuose. Jau ne kasdienybei, o šventėms skiriamas pasakojimas apie Vilniaus karnavalą – visada ir visų lauktą nuodėmingą pramogų ir šėlsmo laiką, kai miesto gyventojai ir svečiai šoko iki paryčių, linksminosi iki alpulio. O pradedama knygelė rimta tema – intelektiniai Vilniaus miestiečių horizontai XVIII amžiuje, juos pamatyti galima vartant asmeninių bibliotekų knygas.

ISBN 978-609-8183-74-0

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Lietuvos etnologija 19(28). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019 – 234 p. ISSN 1392-4028.

Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos “ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Čia publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos. Šis numeris – specialus teminis: „Tautos tyrimų ištakos ir antropologija“, jo sudarytoja – Vida Savoniakaitė.

Lietuvos etnologija 19(28) Turinys.

Lietuvos Metrikos naujienos. 16-2016/2019. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 48 p. ISSN 1392-3382.

Lietuvos Metrikos naujienos. 16-2016/2019 Turinys.

Новости Литовской Метрики. 16-2016/2019. – Вильнюс: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 48 с. ISSN 1392-3390.

Новости Литовской Метрики. 16-2016/201 СОДЕРЖАНИЕ.

Lietuvos archeologija T. 45. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. –320 p. ISSN 0207-8694

Šis tomas kiek kitoks: pasikeitė tiek redaktorių kolegija, tiek turinys. Jame išspausdinti 8 moksliniai straipsniai, 5 parašyti anglų kalba su užsienio mokslininkais. Straipsniuose vyrauja tarpdiscipliniškumas – jis rodo sparčiai besikeičiančią Lietuvos archeologijos mokslo padėtį. Tome yra 1 apžvalginis, Užnemunės archeologiniams paminklams skirtas straipsnis. Net 3 straipsniai nagrinėja akmens amžiaus temas. Juose pateikiami naujausi archeologinių tyrimų rezultatai apie gyvenseną prie jūros bei konstruojami nauji teoriniai modeliai. Bronzos ir geležies amžiams skirtuose tekstuose rašoma apie metalo liejybos kompleksus ir bronzos gamybos vietų reikšmę prekybiniams Europos ryšiams bei interpretacines antrinio daiktų panaudojimo geležies amžiuje galimybes. Archeologinėje dalyje – straipsniai apie istorinius laikus: apie krikščioniškų ir pagoniškų papročių santykį vėlyvaisiais viduramžiais bei apie LDK kariuomenės taktiką XIV a. viduryje. Leidinyje yra naujos skiltys: „Diskusijos“, „Kitaip apie archeologiją“ ir „Ypatingos progos“. Jose pateikiamos originalios ir naujiems darbams įkvepiančios mintys.

Lietuvos archeologija T. 45 Turinys.

XVIII amžiaus studijos. T. 6: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Personalijos. Idėjos. Refleksijos/ Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 390 p. ISBN 978-609-8183-73-3; ISSN 2351-6968

Šeštojo XVIII amžiaus studijų tomo autorių dėmesio centre – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žmogus su savo mikropasauliu, šio pasaulio suvokimu, įvykių ir reiškinių interpretacijomis, kuriamomis ateities vizijomis ir refleksijomis. Knygos autoriai, pasitelkę plačią politinės raštijos, moralinės ir proginės literatūros, publicistikos, korespondencijos, memuarų ir archyvinių dokumentų bazę, pristato iki šiol mažai tirtų ir šiuolaikiniam skaitytojui veik nežinomų XVIII a. asmenybių – antrosios Mikalojaus Radvilos Žuvelės žmonos Onos Mycielskytės-Radvilienės, Merkinės seniūno Antano Kazimiero Sapiegos, škotų kilmės Kauno pavieto bajoro Augustino Midletono, rašytojo ir visuomenės veikėjo Vincento Ignaco Marevičiaus, Lietuvos kariuomenės oberbombardyro Vaitiekaus Ivaškevičiaus – portretus. Daugialypį XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės „politikos žmogaus“ paveikslą padeda sukurti Lietuvos stovyklininko Ignoto Oginskio diplomatinės veiklos analizė, Oršos bajorijos lyderio Leono Kazimiero Šemetos visuomeninės ir politinės karjeros pristatymas, Sapiegų giminės politinių pasirinkimų refleksijos bei Minsko vaivados Adomo Chmaros išgyventos vidinės kovõs tarp jo deklaruotų Apšvietos idealų ir politinio pragmatizmo atskleidimas. Knygoje naujais potėpiais paryškinami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Apšvietos epochos veikėjų Mykolo Pranciškaus Karpavičiaus, Pranciškaus Ksavero Mykolo Bohušo, Juozapo Kazimiero Kosakovskio portretai, pateikiamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų refleksijos apie politines XVIII a. pabaigos permainas, aptariami didžiųjų istorijos įvykių atspindžiai Mažesniųjų brolių konventualų memoriale.

Between Rome and Byzantium: The Golden Age of the Grand Duchy of Lithuania’s Political Culture. Second half of the fifteenth century to first half of the seventeenth century

Jūratė Kiaupienė
Translated by Jayde Will

Serija: Lithuanian Studies without Borders

Leidėjas: Academic Studies Press
ISBN: 978-1644-691-46-5

The focus of this book is the unique socio-political and socio-cultural community of the Grand Duchy of Lithuania in the golden age of the late fifteenth to early seventeenth century. This study analyses the cultural and political impact of the values disseminated in the newly created state, such as the concept of the state itself, its governance, representation, laws, and other elements of the socio-political system.

Through theoretical and factographic arguments, this book demonstrates that the Grand Duchy of Lithuania was a social, political, and cultural link between geopolitical and geo-cultural spaces of the Roman West and the Byzantine East. Located at the cultural crossroads of Europe, Lithuania was an ethnically diverse, multilingual, multi-faith, multicultural national space. Nurtured by international contacts, its political system developed rapidly, influencing the formation of geopolitical and geo-cultural mentality of the whole Central Eastern European region.

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Ženklai, Simboliai, Prasmės. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimai pagalbinių istorijos mokslų aspektu / Sudarytojos Rūta Čapaitė, Gitana Zujienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 376 p. ISBN 978-609-8183-70-2

Mokslinių straipsnių rinkinys Ženklai, simboliai, prasmės – tai idėjos sutelkti tarptautinę pagalbinių istorijos mokslų atstovų bendruomenę realizacija. Straipsnių autoriai – Lietuvos, Lenkijos, Latvijos mokslininkai. Rinkinį sudaro 15 straipsnių, kuriuose pateikiami tyrimai iš kodikologijos, diplomatikos, paleografijos, šaltiniotyros, heraldikos, sfragistikos, teisinės archeologijos, biografistikos ir rozopografijos bei istorinės geografijos. Kiekvienai iš šių disciplinų kaip savarankiškam mokslui būdingas savas tyrimo objektas ir specifiniai tyrimo metodai. Pagalbiniai istorijos mokslai atskleidžia, kokiais skirtingais aspektais tas pats šaltinis gali būti analizuojamas (pvz., rankraštinės knygos, jų destruktai, dokumentai, korespondencija ir kt.). Tai leidžia autoriams tarpdalykiniu aspektu analizuoti įvairius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės istorijos, kultūros, mentaliteto, ūkio ir kt. reiškinius, pateikti papildomų faktų ir atskleisti valstybinių bei religinių institucijų raidos ypatumus, tam tikro socialinio sluoksnio ar individo puoselėtas vertybes, skelbtas nuostatas ir kt.

Lietuvos metrika (1579–1580). Knyga nr. 273. 59-oji Teismų bylų knyga / Parengė Darius Antanavičius –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – XXXIX, 320 p. ISBN 978-609-8183-68-9

Lietuvos Metrika – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje XV–XVIII a. parengtų dokumentų kopijų knygos. Lietuvos Metrikos knygose įrašyti patys įvairiausi dokumentai, kaip antai: valdovo privilegijos bajorams dėl žemių dovanojimo, skyrimai į įvairias pareigas, privilegijos miestams, testamentai, įvairių teismų nutarimai, centrinių institucijų raštai vietos pareigūnams, valstybės iždo dokumentai, diplomatinis susirašinėjimas ir kt. Lietuvos Metrikos knygą Nr. 273 sudaro Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Stepono Batoro valdymo metu 1579 m. ir 1580 m. asesorių ir reliacinio teismo priimti nutarimai, arba dekretai. Asesorių teismas (lot. assessores pažodžiui „sėdintys greta“, t. y. valdovo teismo teisėjai) nagrinėjo savivaldžių, kitaip Magdeburgo miesto teises turinčių, valstybinių miestų miestiečių apeliacijas dėl 1-osios instancijos – vaito, tarėjų ar suolininkų teismų – sprendimų. Reliacinis, arba reliacijos, teismas (lot. relatio – pranešimas, teikimas ką nors svarstyti, spręsti) – aukštesnė apeliacinės instancijos pakopa, šiame teisme buvo nagrinėjamos miestiečių apeliacijos dėl asesorių teismo, taip pat valdovo paskirtų specialių įgaliotinių (komisarų) priimtų teismų sprendimų. Knygoje yra iš viso 305 dokumentai. XVII a. viduryje daugumai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės magdeburginių miestų patirtus nepataisomų archyvinių nuostolių, asesorių ir reliacinio teismo nutarimai yra vienas svarbiausių antrinių šaltinių, leidžiančių nors iš dalies kompensuoti dingusius kompleksinius XVI–XVII a. pirmosios pusės miestų istorijos šaltinius. Dauguma Lietuvos Metrikos knygos Nr. 273 dokumentų iki šiol neskelbti ir menkai panaudoti istoriografijoje.

Archivum Lithuanicum Nr. 21, 2019 – Vilnius Lietuvos istorijos institutas, 2019, – 380 p. ISSN 1392-737X.

Archivum Lithuanicum 21 Turinys

Lithuanian Historical Studies. Vol. 23/2019 /Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Ferdinand Schöningh 2019. – 256 p. ISSN 1392-2343

LHS Vol. 23 2019 Turinys

XVIII a. Studijos_5_virselis_spaudai.indd Inžinieriai pagal planą. Techninis mokymas ir specialistų rengimas Lietuvoje 1944–1990 metais / Saulius Grybkauskas, Rūta Grišinaitė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 284 p. ISBN 978-609-8183-72-6.

Knygoje tyrinėjamas inžinierių sluoksnio formavimasis sovietinėje Lietuvoje 1944–1990 metais. Sovietmečiu inžinieriai sudarė didžiausią aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų grupę. Lietuvių tapsmas inžinieriais pretendavo į tikrą sėkmės istoriją, unikalią visos SSRS kontekste. Lietuvių sodiečių vaikai įgijo ir įvaldė iki tol respublikai mažai žinomas technines profesijas ir ėmė dominuoti tarp inžinierių. Jokioje kitoje sovietinėje respublikoje mes nerasime taip etniškai monolitiško techninės inteligentijos sluoksnio. Nors Maskva iš dalies rėmė vietinių kadrų kėlimą į vadovaujamuosius postus ir respublikų liaudiškas kultūras, kas turėjo pelnyti žmonių simpatijas ir paramą režimui, šiai nacionalinei politikai iššūkį metė sovietinio ūkio plėtros tikslai, industrializacija, kuri grasino pakeisti gyventojų etninę sudėtį, internacionalizuoti kultūrą. Atrodytų, kad inžinieriai, kurie buvo svarbiausi ūkio ir techninės plėtros agentai, ir turėjo tapti tais internacionalizmo nešėjais. Tačiau Lietuvoje, skirtingai nei kaimyninėje Latvijoje ir kitose respublikose, to neįvyko.

Debatai dėl praeities Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje 2

Debatai dėl praeities Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Šaltinių rinkinys /Sudarytoja Živilė Mikailienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 660 p. ISBN 978-609-8183-71-9

Šiame leidinyje – šaltinių rinkinyje – siekiama atskleisti pagrindines Lietuvos istorinės praeities temas, ginčus ir konfliktus, jaudinusius Lietuvos visuomenę nepriklausomybės laikotarpiu, siekiant geriau suvokti, ką šios diskusijos jai reiškė (tebereiškia) ir kokį praeities paveikslą kuria. Šaltinių rinkinyje sudėta išskirtinai Lietuvos interneto portaluose skelbta medžiaga: straipsniai, interviu, įvairūs pasisakymai aktualiomis praeities temomis. Atlikus interneto šaltinių istorine tematika analizę, tenka konstatuoti, kad Lietuvoje, kaip, beje, ir Vakarų Europoje bei JAV, istorikai vienareikšmiškai nebeatlieka svarbiausio vaidmens formuojant visuomenės istorinę atmintį ir istorinę kultūrą. Žurnalistai, viešųjų ryšių specialistai gaudo aktualias istorijos temas, kviečia pasisakyti profesionalus istorikus, politologus, filosofus, kitus savo srities specialistus, visuomenės veikėjus, ir taip ištransliuojamos „konfliktiškos“, kontroversiškos, aštriausias diskusijas keliančios Lietuvos praeities temos. Atminties kultūrą tyrinėję istorikai iki tol per menkai kreipė dėmesį į įvykusį medijų pokytį, rėmėsi tradiciniais „kietaisiais“ ir „minkštaisiais“ atminties šaltiniais. Taigi, šis gana netradicinis istorikams šaltinių rinkinys yra vienas pirmųjų bandymų užpildyti šią spragą, kartu parodant dabar tokį didelį poveikį darančioje internetinėje žiniasklaidoje vyraujantį praeities pateikimo fragmentiškumą, gana nenuoseklų diskusijų vyksmo pobūdį ir aiškios istorijos politikos krypties matymo komplikuotumą.

XV XVIII a. Studijos_5_virselis_spaudai.indd III amžiaus studijos. T. 5: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Luomas. Pašaukimas. Užsiėmimas / Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 338 p. ISBN 978-609-8183-64-1; ISSN 2351-6968

Penktajame XVIII amžiaus studijų tome į Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vykusias socialines slinktis žvelgiama per sąvokų luomas, pašaukimas, užsiėmimas prizmę. Pirmoji leidinio dalis skirta dvasininkų luomo istorijai aptarti. Joje publikuojami straipsniai, aprėpiantys kolektyvinius ir individualius dvasininkų portretus bei atskleidžiantys įvairialypius šio luomo atstovų veiklos aspektus. Antrojoje dalyje susitelkiama į Abiejų Tautų Respublikos švietimo sistemoje vykusius pokyčius iki Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo 1773 m. ir šios Komisijos veiklos laikotarpiu. Aptariamas mokytojų korpusas, mokinių sudėtis, ugdymo programos įgyvendinimo sėkmės ir nesėkmės, analizuojamas skirtingų profesinių grupių mokymas, parodoma, kaip veikė tapytojų ir skulptorių mokymo sistema Nesvyžiaus Radvilų dvare XVIII a. Pasitelkus Vilniaus universiteto auklėtinio Jono Bobrovskio (Jan Bobrowski, 1777–1823) gyvenimo ir kūrybos atvejį, nagrinėjama, kaip formavosi viena pirmųjų profesinės inteligentijos kartų Lietuvoje. Trečiojoje leidinio dalyje, remiantis skirting luomų ir socialinių grupių atstovų (karininkų, mokslininkų, architektų, dailininkų, miestiečių) karjerų pavyzdžiais, atskleidžiamos asmens galimybės pasiekus tam tikrą profesionalumo lygį peržengti kilmės nulemtus socialinius rėmus. Leidinyje skelbiami skirtingų sričių tyrinėtojų žvilgsniai į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės socialines grupes, jų struktūrą bei atskirų individų profesinę raišką sudaro galimybes užčiuopti, kaip ir kokiame kontekste brendo visuomenė, kuri profesinę karjerą, o ne socialinę kilmę ėmė vertinti kaip žmogaus asmeninės sėkmės rodiklį.

Sargėnų kapinynas / Eugenijus Svetikas – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2019. – 556 p. ISBN 978-9986-23-216-2

Sargėnų kapinynas (dabar Kauno miesto teritorija) buvo įrengtas netoli Neries bei Nemuno santakos ir yra priskiriamas Centrinės Lietuvos plokštinių kapinynų kultūrai. Vadovaujant dr. Jonui Puzinui (profesionaliosios archeologijos Lietuvoje pradininkas) šis kapinynas itin sudėtingomis sąlygomis buvo kasinėtas 1938–1941 m. Tuomet buvo atidengta 343 griautiniai I–III a. kapai, bei 34 degintiniai XIII–XIV a. kapai, amatininko lobis ir ugniakuras (aukojimo ar kremacijos vieta). Šiuo atveju labai svarbūs yra gausūs ir įspūdingi I–III a. radiniai, akivaizdžiai parodantys aukštą to laiko gyventojų kultūrą. Išskirtinio dėmesio verta ir ne mažiau įdomi beveik tūkstantmečiu vėlesnio laikotarpio archeologinė medžiaga. Priverstinėje emigracijoje gyvenantis J. Puzinas ne tik pats skelbė kai kurią Sargėnų kapinyno medžiagą, bet ir nuolat ragino okupuotoje Lietuvoje dirbančius kolegas archeologus viešinti, publikuoti jos visumą. Žinia, būta tam tikrų bandymų tai padaryti, tačiau praėjus daugiau nei septyniems dešimtmečiams po įvykdytų kasinėjimų, visuminė Sargėnų kapinyno medžiaga nebuvo paskelbta. Knygoje ,,Sargėnų kapinynas“ pirmą kartą Lietuvos archeologijos istoriografijoje pateikiama susisteminta ir išanalizuota visuminė šio kapinyno struktūrų ir radinių medžiaga. Leidinys yra dviejų dalių. Vienoje – autoriaus tyrinėjimai: įvadas, istoriografija, muziejinės ir archyvinės medžiagos apžvalga, laidojimo ir aukojimo struktūrų klasifikacija ir analizė. Atskiruose skyriuose pateikiami radiniai iš griautinių ir degintinių kapų, amatininko lobio, ugniakuro ir kt. Kai kurių skyrių tekstai glaudžiai susiejami su šalia pateikiamomis iliustracijomis. Kitoje knygos dalyje pateikiamas autoriaus parengtas archeologijos šaltinis. Tai kapų ir struktūrų aprašai ir su jais susietos 176-ios radinių nuotraukų lentelės.

Lietuvos istorijos metraštis 2019 metai 2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 238 p. ISSN 0202-3342.

Lietuvos istorijos metraštis 2019 2 Turinys

Bajoras Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teisme (1566–1600)/ Darius Vilimas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 264 p. ISBN 978-609-8183-67-2

Kokia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės teismo, kaip savivaldžios bajoriškosios institucijos, vieta to meto visuomenės gyvenime? Valstybėje 1564–1566 m. įvykdytos administracinės, karinės ir teismo reformos artėjant glaudesnei unijai su Lenkija buvo gyvybiškai būtinos. Sukurta trinarė žemės – pilies – pakamario teismų sistema, paskelbta formali viso valdančiojo luomo – bajorijos – lygybė, įtvirtinta teismų sandara, egzistavusi du šimtmečius. Monografija apima 1566–1600 m., maždaug vienos kartos laikotarpį: trys bekaralmečiai, Livonijos karo pabaiga neprisidėjo prie ritmingo teismų darbo, o tiriamojo laikotarpio pabaiga stabilesnė – LDK gavus Lietuvos Vyriausiąjį Tribunolą (1581), Trečiąjį Lietuvos Statutą (1588), sostan įžengus Žygimantui Vazai (1588), prasideda 45 metus trukęs jo valdymas, kuriam darė įtaką jau kiti faktoriai. Tad tyrime apsiribota jo valdymo pradžia. Norint pajusti konkretaus istorinio laikotarpio visuomenės gyvenimo pulsą ar suvokti konkrečios asmenybės veiklos ir pasirinkimo motyvus, svarbu įsigilinti į jos aplinką, kurioje glūdi dabartiniams laikams neretai netipiškų elgsenų, sprendimų, reakcijų ar pažiūrų priežastys. Kasdienybė – sritis, kurioje veikiantys žmonės patiria tiesioginę įtaką. Toks informacijos srautas gali padėti nustatyti bajoro gyvenimo ciklo įvykius, leidžia, analizuojant keliolika ar keliasdešimt pasikartojančių situacijų, išskirti tipiškus luominės pasaulėžiūros metmenis. Per XVI a. paskutinį trečdalį suformuotų LDK rankraštinių pavietų žemės teismo knygų kompleksas suteikia tokią galimybę: čia bajoras atsiskleidžia kaip valdančiosios „bajorų tautos“ atstovas, turintis savitą požiūrį į daugelį tos epochos lokalių ir globalių geopolitinių bei etnokonfesinių įvykių. Žemės teismų knygos savo informacijos rutiniškumu parodo visą bajorų gyvenimą: kasdienybė leidžia už sausų rankraštinės knygos eilučių pamatyti žmogaus didybės ar menkystės, jo dvasinės didybės ar moralinio lūžio akimirkas.

Perlaužto kryžiaus kodas. Lietuviški 1862 metų plakatai / Parengė Aldona Prašmantaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 152 p. ISBN 978-609-8183-63-4

Publikacijos objektas –1862 m. ranka piešti plakatai su perlaužto kryžiaus atvaizdu ir lietuvišku tekstu, kviečiančiu ginti katalikų tikėjimą nuo „maskolių“. Publikaciją sudaro dvi pagrindinės dalys: a) įvadinė „Lietuviškų 1862 m. plakatų istorijos pėdsakais“ ir b) šaltinių faksimilės. Publikuojamos visų šiuo metu žinomų plakatų originalų (5 vnt.) faksimilės, jų 1862 m. ir XX a. pradžioje darytos kopijos bei tekstų perrašai. Prie visų publikuojamų plakatų ir dokumentų faksimilių (25 vnt.) pateikiama glausta metrika. Plakatų platinimo vietovės pažymėtos žemėlapyje. Įvadinėje dalyje aptariama perlaužto kryžiaus atvaizdo simbolikos genezė, pateikiami pirminiais šaltiniais grįsti duomenys apie plakatų platinimą, imperinės valdžios vykdytas kaltųjų paieškas, svarstomas plakatų autorystės klausimas. Akcentuojama šio vizualaus artefakto svarba politinės ir socialinės istorijos, menotyros ir lietuvių kalbos raidos tyrinėjimams.

Erelis lokio guolyje. Lenkų bajorai Žemaitijoje XVI–XVIII a. Migracija, kalba, atmintis / Jonas Drungilas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 296 p. ISBN 978-609-8183-65-8

Knygoje nagrinėjama atvykusių lenkų bajorų integracija į Žemaitijos bajoriją XVI–XVIII a. Šis reiškinys atskleidžiamas analizuojant atvykusio bajoro statusą Lietuvos teisėje, tiriant migracinius procesus (atvykimo priežastis, reemigraciją, migracinius mechanizmus), rekonstruojant tuometinę atvykusių bajorų kalbinę-komunikacinę erdvę, jų lietuvių kalbos įsisavinimo modelį, nagrinėjant asmenvardžių ypatumus bei šių giminių atmintyje prisimenamą lenkišką kilmę. Tad ši knyga – naujas žvilgsnis į Žemaitijos istoriją kitokiu kampu, galinčiu sudominti kiekvieną, besidomintį šio regiono istorija.

Knygos leidybą iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (sutarties Nr. VSR-14)

Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška: laisvalaikis, šventės ir ritualai / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Sudarė Žilvytis Šaknys. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 308 p. ISBN 978-609-8183-66-5

Monografijoje pristatomas XX a. antrosios pusės – XXI a. pradžios Vilniaus miesto gyventojų kasdienio ir šventinio gyvenimo tyrimas, atliktas pagal etnologijos metodologiją, paremta pokalbio, pusiau struktūruoto interviu, anketavimo ir stebėjimo metodais sukauptų etnografinių lauko tyrimų duomenų ir archyvinių, internetinių bei publikuotų etnografinių šaltinių, analize, išsikeliant tikslą atsakyti į klausimą, kaip bendro laisvalaikio, švenčių ir ritualų dėka palaikomos socialinės sąveikos įvairiose vilniečių socialinėse bendrijose ir kokia kultūrinė šio proceso raiška laiko perspektyvoje. Knygą sudaro trys dalys, kuriose sprendžiami uždaviniai nagrinėti skirtingų socialinių bendrijų (šeimos, bendradarbių ir draugų) raišką: Rasos Paukštytės – Šaknienės „Vilniečių šeimos laisvalaikis, šventės ir ritualai“; Irmos Šidiškienės „Bendradarbių laisvalaikis. Vilniečių bendrijos socialinė ir kultūrinė raiška“ ir Žilvyčio Šaknio „Draugystė. Draugų bendrijų formavimo ir palaikymo formos Vilniuje“.

Monografijos leidybą finansavo Lietuvos mokslo taryba pagal valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 metų programą (Sutarties Nr. S-LIP-19-84).

Antanas Pauliukas. Dienynas 1918–1941 m.: III knyga, 1934 m. gegužės 1-oji–1941 m. vasario 23-ioji / Parengė Gediminas Rudis. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 790 p. ISBN 978-609-8183-59-7 Trečiąją kunigo Antano Pauliuko dienoraščio knygą sudaro keturi paskutinieji sąsiuviniai iš 1934 m. gegužės 1–1941 m. vasario 23 d. laikotarpio. Jis apima tiek pirmosios Lietuvos nepriklausomybės paskutinį penkmetį, tiek ir jos okupavimo, sovietizavimo pusmetį. Šioje dienoraščio dalyje taip pat dominuoja kasdienio gyvenimo, buitinių rūpesčių aprašymai, tik kiek daugiau atmiešti išsamesniais asmeniniais komentarais, samprotavimais, padūsavimais dėl įvairiausių negerovių. Nemažai dėmesio skiriama ir tarptautiniams reikalams, nuolat svarstant, kils ar ne dar vienas pasaulinis karas. Tačiau turbūt svarbiausia šios dienoraščio dalies ypatybė yra ta, jog gerai iliustruoja žinomą tiesą, kad kuo labiau stiprėja ir griežtėja autoritarinis valdymas, tuo mažiau piliečiai žino, kokia tikroji valstybės būklė. Kai valstybei kilo mirtinas pavojus, žmonės gyveno beveik informaciniame vakuume, buvo visiškai dezorientuoti, o tai labai išėjo į naudą okupantams.

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Lietuvos metrika (1536–1537). Knyga nr. 21. Užrašymų knyga 21 / Parengė Artūras Dubonis –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – XXXII, 350 p. ISBN 978-609-8183-60-3

Publikacijoje skelbiama Lietuvos Metrikos užrašymų knyga-kopija nr. 21, dabar saugoma Maskvoje (Rusijos Federacija), Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve: fondas 389, apyrašas 1, saugojimo vienetas 21. Spaudai ji parengta iš mikrofilmo, saugomo Lietuvos istorijos instituto bibliotekos mikrofilmų kolekcijoje. Leidinyje pateikiama: platus įvadinis straipsnis, dokumentų moksliniai komentarai (pastabos), dalykų, asmenų ir vietovių rodyklės. LM-21 knygos-kopijos įrašai apima 1536–1537 m., nors ir yra papildomai įrašyti ankstyvesni dokumentai – seniausias 1440 m. Jie atskleidžia valdovą Krokuvoje pasivijusias aktualiausias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdymo problemas. Karalienės Bonos siekių išplėtoti savo žemėvaldą išjudinti ponai ir kunigaikščiai bylinėjasi su ja arba taikiai mainosi ginčijamomis žemėmis. Yra ne viena byla, kurią narpliojant prireikė valdovo aukščiausių sprendimų, pavyzdžiui, Jurgio Mikalojaičio Radvilos dukters Onos sužadėtuvių su Ivanu Konstantinovičiumi Ostrogiškiu nutraukimo ginčų nagrinėjimas ir pan. Knygoje-kopijoje skelbiami įrašai, susiję su kunigaikščio Jurijaus Semionovičiaus Sluckio, Pavelo Ivanovičiaus Sapiegos, Jurgio Grigaičio Astiko, Alberto Martinaičio Goštauto, Fiodoro Michailovičiaus Čartoriskio, Kęsgailų reikalais, taip pat įrašyti įtakingų ponų ir kunigaikščių testamentai. Keli dokumentai susiję su užsienio reikalais. LM-21 knyga-kopija buvo valdovo, jo raštininko einamųjų reikalų (darbų) knyga, savotiškas kanceliarijos darbo juodraštis.

Matas Pretorijus. Prūsijos įdomybės arba Prūsijos regykla = Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne, T. 5: VIII knyga, Senovės Prūsų valstybė; IX knyga, Pokyčiai Prūsijoje / sudarė Ingė Lukšaitė; Parengė Ingė Lukšaitė, Vilija Gerulaitienė, Sabina Drevello, Jonas Kilius, Tomas Veteikis, Jürgen Buch – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 936 p. ISBN 978-609-8183-62-7

Mato Pretorijaus rankraščio Deliciae Prussicae, oder Preussische Schaubühne – Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla 5-asis tomas tęsia šio autoriaus 18 knygų rankraščio publikaciją, pradėtą 1999 metais. Šiame tome skelbiamos aštuntoji ir devintoji knygos: Senovės prūsų valstybė ir Pokyčiai Prūsijoje, kuriose aprašoma senovės Prūsijos ir Ordino valstybės sandara, valdymas, pokyčiai; dėmesys sutelkiamas į senovės prūsų istoriją. Sekdamas XVI–XVII amžių kitų valstybių istorikų veikalais Pretorijus teigia, kad prūsai buvo sukūrę valstybę, renka legendines to meto istorijų dalis ir pats jas plėtoja. Legendinėje istorijos dalyje autorius aiškina prūsų, Lietuvos, jų genčių ir žemių kilmę, religinę sandarą; bando susieti legendinių Prūsijos valdovų ir žinomų Romos Imperijos, Lenkijos legendinių ir istorinių asmenybių gyvenamąjį laiką. Vienu didžiausių pokyčių prūsų žemėse Pretorijus laiko Vokiečių Ordino atsikraustymą į Kulmo žemę, prūsų nukariavimą ir jų sukilimus. Skelbia dokumentus, kuriais Ordinas grindė savo teises įsikurti Kulmo žemėje ir abejoja to įsikūrimo teisėtumu. Pretorijus nagrinėja Ordino valstybės valdymo permainas: kaip viena jos dalis atiteko Lenkijos Karalystei, o kita dalis tapo Prūsijos Kunigaikštyste, vėliau virtusia nepriklausoma valstybe. Tokia skelbiamų knygų sandara rodo autoriaus siekį kultūrinę prūsų atmintį sieti su Prūsijos Kunigaikštystės istorija.

Lietuvos metrika (1532–1534). Knyga nr. 226. 7-oji Teismų bylų knyga / Parengė Laimontas Karalius –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – XXXII, 192 p. ISBN 978-609-8183-61-0

Publikuojama Lietuvos Metrikos 226-oji (7-oji Teismų bylų knyga) – tai XVI a. pirmos pusės rankraštinės knygos kopija, viena iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijos aktų knygų, perrašytų XVI a. pabaigoje kanclerio Leono Sapiegos nurodymu. Lietuvos Metrikos folianto originalas iki mūsų dienų neišliko – pražuvo XVII a. viduryje Vilnių užėmus Maskvos kariuomenei. Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m. Knyga kopija kartu su visa Lietuvos Metrika carinės Rusijos pareigūnų buvo išvežta į Rusijos imperiją. Šiuo metu LM 226-oji knyga (XVI a. pabaigos kopija) saugoma Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve Maskvoje. Skelbiama visa LM-226 knyga. Šis foliantas neturi savo pavadinimo, tačiau XVII a. pirmos pusės metrikantai jį registravo kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo Žygimanto Senojo teismų bylų knygą. Kadangi knyga sudaryta LDK valdovui būnant Lenkijos Karalystėje 1532–1534 m., centrinė LDK teismo institucija negalėjo dirbti visu mastu. Todėl šioje knygoje yra tik 8 nagrinėtų bylų sprendimų nuorašai (iš viso 103 įrašai). Šalia jų įrašyti parengiamųjų teismo proceso etapų aktai: pažymėjimai apie bylininkų atvykimą į teismą ir pasirengimą bylinėtis, pranešimai apie valdinių gautus skundus, įrašyti valdovo teismui pateikti rašytiniai įrodymai (dokumentai) ir kiti smulkūs kasdienio institucijos darbo faktai, įrašyti atminčiai. Tam tikra prasme ši knyga buvo Žygimanto Senojo raštininko Michailo Sviniuskio parankine knyga, kurioje jis fiksavo įvairius reikalingus atminti dalykus: valdovo dalykinę korespondenciją su LDK Ponų Taryba ir jos nariais (įrašyti išsiųsti iš Lenkijos Karalystės valdovo laiškai), LDK iždo (fiskalinius) aktus ir pluoštelį įvairių privilegijų – nuo suteikiančių laisvę nuo muitų LDK teritorijoje iki įprastų valdovo beneficijų bajorų luomo atstovams. Dauguma knygos aktų nebuvo iki šiol publikuoti, tad nuo šiol visi LM 226-ojoje knygoje esantys dokumentai bus prieinami istorikams. Knygoje pridėti moksliniai komentarai (pastabos), dalykų, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės turėtų palengvinti darbą su knygos istorijos šaltiniais. Papildomai kaip knygos priedas publikuotas išlikęs visas Vilniaus kašteliono (1527–1541) ir LDK didžiojo etmono (1531–1541) Jurgio Radvilos I pasiuntinybės pas valdovą tekstas (1532). LM 226-ojoje knygoje išliko tik labai lakoniškas šio didiko pasiuntinio audiencijos pas valdovą protokolas (nr. 54).

Lietuvos istorijos metraštis 2019 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 258 p. ISSN 0202-3342.

Lietuvos istorijos metraštis 2019 1 Turinys

Dienoraštis / Mykolas Römeris, [Kn. 8]: 1923 m. balandžio 11-oji–1924 m. kovo 21-oji / Sudarytojas ir mokslinis redaktorius: Rimantas Miknys; Vertimas iš lenkų kalbos: Vaiva Grigaitienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 504 p.: iliustr. ISBN 978-609-8183-57-3

Mykolas Römeris (1880–1945) – teisininkas, publicistas, visuomenės ir politikos veikėjas, vienas žymiausių XX a. pirmosios pusės sudėtingų lietuvių ir lenkų santykių liudininkų. Be reikšmingų darbų konstitucinės teisės srityje, paliko 40 tomų Dienoraštį, apimantį 1911–1945-uosius. Tai minėtojo laikotarpio Lietuvos visuomeninio, kultūrinio ir politinio gyvenimo metraštis, parašytas lenkų kalba. Šioje Dienoraščio knygoje, kaip ir anksčiau išleistų knygų tekstuose, aptariamas, aprašomas asmeninis gyvenimas, profesinės veiklos kasdienybė, politinės (1923 m. rinkimai į Seimą, Vyriausybių žlugimas ir formavimas), visuomeninės ir kultūrinės Lietuvos, Kauno gyvenimo ypatybės, Bagdoniškio dvaro, kaimo ir į jį panašių, kaimyninių apylinkių, dvarų bei kaimų kasdienybė, geopolitinė Lietuvos padėtis Europoje ir regione, ypač Lietuvos ir Lenkijos santykių, lietuvių ir lenkų tautinių santykių, tautinių mažumų (lenkų, žydų ir pan.) realijos, žvelgiant Lietuvos piliečio, Lietuvos lenko, senojo Lietuvos elito akimis. Kartu Autorius gana dažnai atskleidžia analitinius pasvarstymus apie itin sudėtingą tarptautinę to meto Lietuvos padėtį (Tautų Lyga, Ambasadorių konferencija ir Lietuvos visuomenės reakcija į jos darbą, sprendimus, Klaipėdos statuso svarstymai ir jo formulės vertinimai, Klaipėdos reikšmės Lietuvai aiškinimasis...), Lietuvos teismų darbą. Ypač reikšminga, daugeliu atvejų unikali informacija, įžvalgūs vertinimai, skirti Lietuvos universiteto gyvenimui, Lietuvos masonų struktūrų istorijai. Labai vertingos žinomų Lietuvos, Baltarusijos ir Lenkijos visuomenės, politikos ir kultūros veikėjų, kuriuos asmeniškai pažinojo Dienoraščio autorius, charakteristikos. Publikacija skirta ne tik mokslininkams (politikos, kultūros, diplomatijos, literatūros istorijos tyrėjams, sociopsichologams), bet ir mokytojams, dėstytojams, kraštotyrininkams, muziejininkams ir skaitytojams, besidomintiems savo krašto praeitimi.

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija (XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis) / Oksana Valionienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 300 p. : iliustr+1 elektron. opt. diskas (CD). ISBN 978-609-8183-56-6

Knygoje apibendrinti naujausių tyrimų rezultatai apie Vilniaus urbanistinę raidą laikotarpiu nuo miesto užuomazgų iki gynybinės sienos pastatymo 1503–1522 metais. Nagrinėta miesto erdvinė struktūra – materialių objektų visuma (topografija, rajonai, keliai ir gatvės, kultūrinis sluoksnis, statiniai ir kita) bei organizacija (funkciniai, komunikaciniai, erdviniai, socialiniai ryšiai). Analizuoti struktūros pokyčiai ir jiems įtaką darę veiksniai – gamtinis, istorinis-politinis ir sociokultūrinis kontekstas. Tyrimas atliktas taikant tarpdisciplininę prieigą, skaitmeninių technologijų metodus (GIS erdvinę analizę, matematinę statistinę analizę, virtualų imitacinį modeliavimą), kompleksiškai analizuojant didelius informacijos masyvus (Lietuvos istorijos instituto, Kultūros paveldo centro ir Vilniaus apskrities archyvuose saugomus Vilniaus istorinės dalies archeologinius, architektūrinius-stilistinius, istorinius, geologinius tyrimus bei istorinę kartografiją). Knygą sudaro dvi dalys – mokslinio tyrimo publikacija ir tirtų šaltinių katalogas skaitmeninėje laikmenoje.

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius II / Sudarytoja Zita Medišauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 254 p. ISBN 978-609-8183-54-2

Antroji serijos knyga tęsia pasakojimą apie vilniečių gyvenimą praeityje – nuo skaudžių išgyvenimų per XVII amžiaus „Tvaną“ iki modernių pramogų XX amžiuje. Skaitytojas knygoje ras spalvingas amžininkų poringes apie miestiečių būtį grėsmės akivaizdoje, kai 1655 metais prie miesto artėjo ir jį užėmė Maskvos caro kariuomenė. Po dviejų šimtų metų svetimos valdžios elgsena nedaug tebuvo pakitusi – apie rusinimo politikos grimasas XIX amžiaus pabaigoje rašoma kitame įvykių amžininko tekste. Taip pat sužinosime, ko ir kaip mokėsi, kaip gyveno Vilniaus mergaičių pensionų auklėtinės. Ypač daug dėmesio šiame tomelyje skiriama vilniečių laisvalaikiui, pramogoms ir malonumams: su žymiuoju lietuvių tautos istoriku Teodoru Narbutu, pirmojo turistinio vadovo autoriumi, pasivaikščiosime po Vilniaus apylinkes, pasižvalgysime į miestą apsupusį dačių žiedą ir pažinsime besiformavusią vasarojimo kultūrą, pajausime triukšmingai į miesto gatves įsiveržusių Harley Davidson, Indiana ar Praha motociklų lenktynių įtampą ar šurmuliuojančių, kavos aromato, maisto kvapų ir cigarečių dūmų pritvinkusių tarpukario kavinių ir restoranų nuotaikas

Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.

Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918–1940 metais / Dangiras Mačiulis, Ēriks Jēkabsons. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 320 p. : iliustr. ISBN 978-609-8183-55-9

Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse daugiau kaip pusę milijono gyventojų turinčioje Rygoje gyveno 37 tūkst. lietuvių. Manoma, kad pagal bendrą mieste gyvenusių lietuvių skaičių tai buvo lietuviškiausias pasaulio miestas. Per Pirmąjį pasaulinį karą Latvijoje gyvenančių lietuvių skaičius gerokai sumažėjo, tačiau liko nepakitusios pagrindinės lietuvių santalkos – Ryga, Liepoja ir pasienis su Lietuva Žiemgalos regione. 1918 m. susikūrus Latvijos Respublikai, lietuvių bendruomenė tapo viena iš nacionalinės latvių valstybės tautinių mažumų bendruomenių. Šioje knygoje bandoma atskleisti, kaip susiklostė lietuvių bendruomenės likimas tautine valstybe tapusioje Latvijoje 1918–1940 metais. Autoriai bando atsakyti į klausimus, kaip Latvijos Respublikoje 1918–1940 m. gyvenusiai lietuvių bendruomenei sekėsi saugoti savo tautinę tapatybę, kokiomis priemonėmis tai daryta ir kokį vaidmenį tapatybės saugos istorijoje suvaidino Lietuvos valstybė.

Istorijos šaltinių tyrimai T. 6 /sudarytojas Artūras Dubonis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 394 p. ISSN 2029-0705

Šiame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiamas lietuvių kalbos istorijai ir Lietuvos kultūrai svarbus atradimas – 1680 m. priesaika lietuvių kalba iš Svobiškio. Dabar žinome dvidešimt keturias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų lietuviškas priesaikas. Kiti skelbiami darbai aprėpia aiškius istorijos šaltinių tyrimų aspektus. Pirmiausia pažymėsime Lietuvos Metrikos knygų istorijai XVI a. pirmoje pusėje skirtą straipsnį, kurio autorius Laimontas Karalius gilinasi į spėjamo knygų teminio rūšiavimo klausimus – į vieną iš labiausiai diskutuojamų Lietuvos Metrikos istorijos problemų. Tradicinę temą – dokumentų ir jų „rengėjų“ tyrimai – pristato keturi straipsniai. Darius Baronas, tirdamas 1522 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo privilegiją Vilniaus pranciškonams, atskleidžia, kas, kaip ir kokiu būdu 1387 m.–XVI a. pradžioje prisidėjo prie jų žemėvaldos plėtros ir Kenos valdų komplekso – latifundijos – suformavimo. Mindaugas Klovas savo straipsnyje analizuoja visų privačių fundacijų ir donacijų stačiatikių cerkvėms ir vienuolynams Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje diplomatiką ir jas suregistruoja. Vieną Mikalojaus Radvilos suteiktį žemioniui Jonui Slavskiui plačiame socialiniame, politiniame ir kultūriniame XVI a. antrojo–trečiojo dešimtmečių Lietuvos realijų kontekste analizuoja Karolis Čižauskas. Be to, pažymėtina, kad lotyniškai ant pergamento suteiktį surašė M. Radvilai raštininku notarius tarnavęs Mikalojus Husovianas. Šis faktas pakoreguoja humanisto biografijos duomenis. Inga Ilarienė tęsia viešųjų notarų korpuso tyrimus: šiame leidinyje apibendrina sukauptas žinias apie XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vyskupijų viešuosius notarus. Trys leidinio straipsniai skirti teismų bylų knygoms aptarti. Darius Antanavičius išrenka ir aptaria XVI a. vidurio Kauno miestiečių apeliacijas, dėl neaiškių priežasčių įrašytas į Lietuvos Metrikos Palenkės vaivadijos knygas. Kauno temą papildo Darius Vilimas. Semdamas gausius duomenis iš Kauno pavieto žemės teismo knygų, jis nutapo XVI a. pabaigos žemės teismo vaznių veiklos kasdienybės paveikslą. Adamas Stankevičius tiria specifinį Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo raštvedybos klausimą – bylų registrų knygas. Jau tradiciniais galime pavadinti Istorijos šaltinių tyrimuose skelbiamus darbus istorinės geografijos ir jos šaltinių tema. Ir šioje knygoje – tai nekilmingųjų gyventojų asmeninės nuosavybės ženklus analizuojantis Tomo Čelkio straipsnis, su iki šiol mokslui nežinomomis šių ženklų publikacijomis. Leidinio pabaigoje spausdinamos mokslinės recenzijos, įvertinančios istorijos šaltiniams ir jų publikacijoms skirtus keturis darbus.

Istorijos šaltinių tyrimai T. 6 Turinys

Lietuvos etnologija 18(27). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018 – 234 p. ISSN 1392-4028.

Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos “ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos.

Lietuvos etnologija 18 (27) 2018 Turinys

Lietuvos istorijos metraštis 2018 metai 2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 222 p. ISSN 0202-3342.

Lietuvos istorijos metraštis 2018 2 turinys

Lietuvos istorijos bibliografija. 2005 / sudarytoja Irena Tumelytė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 150 p. ISSN 1392-981X.

Šis 2005-ųjų metų Lietuvos istorijos bibliografijos tomas parengtas taip pat, kaip ir ankstesnieji.

Lietuvos istorija T. VII, 2 dalis: Trumpasis XVIII amžius (1733–1795 m.) / Zigmantas Kiaupa – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 728 p. ISBN 978-609-8183-53-5

Lietuvos istorijos VII tomo II dalis aprėpia 1733–1795 metus, Abiejų Tautų Respublikos valdovų Augusto III (1733–1763) ir Stanislovo Augusto (1764–1795) valdymo laikus. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Respublikoje gyvavo tikros unijos su Lenkijos karalyste sąlygomis. Knygoje teigiama, kad Lietuva buvo viena iš dviejų lygiateisių Respublikos valstybių, išlaikė pamatinius valstybingumo dėmenis. Nors matyti Lietuvos ir Lenkijos visuomenių politinio ir kultūrinio suartėjimo požymių ir tik Respublika buvo tarpvalstybinių santykių Europoje veikėjas, Lietuvos bajorija sergėjo savo valstybę. Trumpuoju XVIII a. Lietuva patyrė esminių pokyčių. Įveikęs XVII–XVIII a. sandūros suirutę, atsigavo ir sparčiai vystėsi ūkis, tvirtėjo laikotarpio poreikius atitinkantys ūkinio gyvenimo reiškiniai. Tačiau nepajėgta pakeisti Lietuvos ūkio pobūdžio – jis liko žaliavų Vakarų Europai tiekėjas. Lietuva išgyveno kultūros epochų virsmą (iš Vėlyvojo baroko į Apšvietą, su jos atmainos – Katalikiškosios apšvietos požymiais). Buvo imtasi švietimo pertvarkos, kūrėsi Naujųjų laikų mokslo židiniai, skleidėsi savitos menų mokyklos bei žinių sklaidos sistema. Viešajame gyvenime, aukštosios kultūros erdvėse vyravo lenkų kalba. Ja buvo teigiamas Lietuvos valstybingumas, istorinis ir kultūrinis savitumas. Po Augusto III valdymo laikų valstybinio gyvenimo suirutės paskutiniuoju XVIII a. trečdaliu vyko valstybės valdymo ir bajoriškosios visuomenės dalyvavimo jame pertvarka. Valstybės gyvenime nyko anarchijos požymiai, nors ji nebuvo visiškai išgyvendinta. Teigiami ūkio, kultūros ir valstybės valdymo reiškiniai nepajėgė atsverti nuolat blogėjančios Respublikos būklės tarpvalstybinėje erdvėje. Respublika nuslinko į Rusijos protektorato būklę ir 1795 m. nustojo gyvuoti. Į vis dar užduodamą klausimą apie svarbiausią Respublikos žlugimo priežastį galima atsakyti taip: Respublika ir Lietuva jos sudėtyje XVIII a. pabaigoje išgyveno valstybės vidaus gyvenimo, kultūros ir ūkio pakilimą; beveik 600 metų gyvavusi Lietuvos valstybė (1569–1795 m. unijos su Lenkija sąlygomis) žlugo dėl ekspansinių kaimyninių valstybių veiksmų. Prie valstybės žlugimo prisidėjo ir Respublikos visuomenės brandos trūkumas bei sudėtinga politinė Vakarų Europos būklė.

Bajorų dvaras keičia savininką. Vilniaus, Kauno ir Gardino gubernijų dvarų likimai 1863–1914 metais / Tamara Bairašauskaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 480 p. ISBN 978-609-8183-52-8

Po 1863–1864 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia baudė bajorus už nepriklausomybės siekį. Tradicinis bajorų dvaras virto kolonizacijos ir rusifikacijos įrankiu. Valdžia konfiskavo dvarus, vertė juos parduoti asmenis, kuriuos įtarė prisidėjusius prie sukilimo. Dalis dvarų buvo parduota už skolas.

Diskriminacinis 1865 m. gruodžio 10 d. įstatymas draudė įsigyti žemę „lenkų kilmės“ asmenims. XX a. pradžioje lenkams grąžinta galimybė pirkti žemę iš lenkų nepanaikino „lenkų“ ir „rusų“ žemėvaldos priešpriešos, o norintiesiems pirkti žemę valdžios išduodami „tautybės liudijimai“ demoralizavo vietinę visuomenę, priverstą klastoti tautinę tapatybę.

Vakarų gubernijose dėl nepasitikėjimo vietiniais bajorais savaip vyko baudžiavos panaikinimas. Kovoje dėl žemės dvaras ir kaimas naudojo skirtingas priemones: dvarininkai apėjo įstatymus, o valstiečiai naudojo fizinę jėgą ir kolektyvinį solidarumą. Socialinis konfliktas labiau pastebimos stambiuose dvaruose. Dvarui teko dalytis žeme ir su prie stambių dvarų pririštais žemės nuomininkais – laisvaisiais žmonėmis, sentikiais ir „amžinaisiais činšininkais“.

XIX a. antroje pusėje–XX a. pradžioje šalia kilminio bajoro atsirado naujieji dvarų savininkai. Pirmiausia tai buvo stačiatikiai rusai. Stambius dvarus įsigijo sukilimo malšintojai, valdininkai, karininkai ar stambūs pirkliai, vidutiniai ir smulkūs dvarai dažnai atiteko stačiatikių dvasininkams, miestiečiams ir valstiečiams.

Aleksandr Szklennik. Dienoraštis, 1915–1918 m. II knyga, 1916 m. rugsėjo 11 d. – 1917 m. rugpjūčio 26 d. / parengė Edmundas Gimžauskas, Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 632 p. ISBN 978-609-8183-33-7

Ši knyga yra 2017 m. pasirodžiusios Aleksandro Szklenniko Pirmojo pasaulinio karo metų dienoraščio publikacijos tęsinys. Antrojoje knygoje publikuojami kiti trys (penktas–septintas) iš devynių XX a. pradžios Vilniaus visuomenės veikėjo, inžinieriaus, kooperatininko A. Szklenniko 1915–1918 m. rašyto dienoraščio sąsiuviniai. Šie trys sąsiuviniai apima 1916 m. rugsėjo 11–1917 m. rugpjūčio 26 d. laikotarpį. Tai itin dinamiškas, gal netgi lūžinis to meto visuomenės mąstysenos periodas. Vokiečių okupuojamo ir išnaudojamo anuometinio Vilniaus bei aplinkinio regiono paveikslas tekste pateikiamas itin plačiame tarptautinių procesų bei įvykių kontekste. Svarbiausi jų – 1916 m. lapkričio 5-osios aktu prasidėjęs Lenkijos valstybingumo atkūrimas ir 1917 m. vasario Rusijos revoliucija. Dienoraštyje gausu informacijos, kurios nėra ne tik kituose ano meto dienoraščiuose, bet netgi specialioje istorinėje literatūroje.

Lietuvos archeologija T. 44. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2018. -208 p. ISSN 0207-8694

44-ajame „Lietuvos archeologijos“ tome – įvairios tematikos, laikotarpį nuo neolito iki naujųjų laikų apimantys straipsniai. G. Piličiauskas, R. Skipitytė ir C. Heron apibendrina ant neolito – ankstyvojo bronzos amžiaus keramikos išlikusių maisto likučių bendrųjų mėginių izotopinių tyrimų rezultatus, pateikdami naujų argumentų diskusijose dėl gamybinio ūkio įsivyravimo Lietuvoje laiko ir modelio. M. Olli ir M. A. Roxburgh aptaria Estijos ir Šiaurės Latvijos tarand kapinynų arealo Romėniškojo laikotarpio apskritas seges – jų tipologiją ir chronologiją, stilistiką, technologinius bruožus, metalų sudėtį, kelius, kuriais regioną pasiekė šių papuošalų gamybos idėjos. L. Kurila diskutuoja apie Lietuvos piliakalniuose stovėjusių pilių sąšauką ugnies ir dūmų signalais galimybes, įvertina tokios komunikacijos teorines galimybes, jai būtinas sąlygas ir papildomus išteklius, palygindamas kelis skirtingus regionus bei kovų su Ordinu meto ir Tautų kraustymosi laikotarpio situaciją. E. Svetikas grįžta prie jau prieš 40 metų Obelių kapinyne tyrinėtos struktūros – laužavietės ir joje aptiktų kapų bei radinių, pateikdamas išsamią publikaciją ir kai kurias įžvalgas apie šios struktūros susiformavimą. D. Tetereva, G. Motuzaitė Matuzevičiūtė ir P. Blaževičius pristato XVI–XVII a. Vilniaus kultūriniuose sluoksniuose surinktų žuvų žvynų tyrimą, kurio metu nustatytos pagrindinės miestiečių ir Valdovų rūmuose vartotų žuvų rūšys, dydis ir amžius.

Lietuvos archeologija T. 44 Turinys

Nr. 20, 2018 – Vilnius Lietuvos istorijos institutas, 2018, – 424 p. ISSN 1392-737X

Archivum Lithuanicum 20 Turinys

Lithuanian Historical Studies. Vol. 22/2018 /Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Ferdinand Schöningh 2018. – 232 p. ISSN 1392-2343

LHS Vol. 22 2018 Turinys

JUDO BUČINYS: valdovo išdavystės samprata Lietuvoje (XIII a. pabaiga – XVI a. vidurys) / Andrej Ryčkov – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 280 p. ISBN 978-609-8183-51-1

Knygoje analizuojami politinės ir teisinės kultūros reiškiniai, kurie reprezentuoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio institucijos galią vėlyvaisiais viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais. Valdovo galia atskleidžiama nagrinėjant sunkiausio politinio nusikaltimo – išdavystės sampratą. Knyga aktuali ne tik istorikams, besidomintiems teisėkūra, mirties bausmėmis bei tarpvalstybinės teisės praktikomis, bet ir kiekvienam, norinčiam daugiau sužinoti apie Lietuvos valdžios institucijų raidą XIII a. pabaigoje – XVI a. viduryje.

Lietuvos istorijos metraštis 2018 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 244 p. ISSN 0202-3342

4 LIM 2018 1 turinys

Virvelinės keramikos kultūra Lietuvoje 2800–2400 cal BC / Gytis Piličiauskas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 232 p. ISBN 978-609-8183-48-1

Naujausi archeologiniai, genetiniai ir lingvistiniai tyrimai rodo, kad maždaug prieš 4800 metų iš Juodosios ir Kaspijos jūrų stepių Jamnaja kultūros srities į Lietuvą atvyko žmonės, kurie augino naminius gyvulius, statėsi lengvos konstrukcijos statinius ir daug keliavo, mažai bendravo su vietiniais medžiotojais ir žvejais, galbūt jiems buvo priešiški, kalbėjo nesuprantama, jau indoeuropietiška kalba. Naujieji gyventojai atnešė naują ekonomiką, kultūrą, religiją ir ideologiją, kurios svarbiais simboliais tapo virvelių įspaudais puošti keraminiai indai ir akmeniniai kovos kirviai. Dabar šių senųjų migrantų materialųjį palikimą vadiname Virvelinės keramikos kultūra. Nors dėl jų kilmės iš Pietryčių Europos stepių šiandien jau sutariama, archeologai vis dar ieško atsakymų, kodėl stepių klajokliai migravo į miškų zoną, kaip prisitaikė prie naujos gamtos, kur gyveno ir ką valgė, kaip sutarė su kaimynais, ar palaikė ryšius su tolima gimtine, kas jiems nutiko vėliau. Ši knyga ir yra apie tai, apie pirmųjų indoeuropiečių ir kartu seniausių lietuvių protėvių palikimą, jų gyvenimą rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Ji parašyta archeologo, 20 metų tyrinėjančio Lietuvos akmens amžių ir Virvelinės keramikos kultūros gyvenvietes.

LIETUVOS SOVIETIZAVIMAS 1947–1953 m.: VKP(b) CK dokumentai / Sudarė ir parengė Mindaugas Pocius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 486 p. ISBN 978-609-8183-50-4

Leidinys parengtas remiantis originalia dokumentine medžiaga, saugoma Lietuvos ir Rusijos archyvuose. Šaltinių rinkinys leidžia susidaryti vaizdą apie Lietuvos reokupavimo ir integravimo į SSRS politinę, ūkinę, socialinę ir kultūrinę sistemą įvairius (ne visus) aspektus, parodo, kaip VKP(b) CK vadovybė vykdė iš naujo užimtos Lietuvos pertvarką „socialistiniais pagrindais“ ir vidaus gyvenimo unifikavimą pagal totalitarinės komunistinės valstybės standartus. Kartu publikuojami istoriniai šaltiniai apie Lietuvos sovietizavimo politiką ir sovietizacijos procesą, kurį 1947–1953 m. vykdė Sovietų Sąjungos centrinės valdžios struktūros. Dauguma unikalių ir originalių dokumentų iki šiol niekur nebuvo skelbti arba dabar Lietuvoje skelbiami pirmą kartą. Leidinys skirtas studentams, mokytojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, istorikams, sovietologams ir visiems besidomintiems Lietuvos istorija.

Antanas Pauliukas. Dienynas 1918–1941 m.: II knyga, 1926 m. liepos 1-oji–1934 m. balandžio 30-oji / Parengė Gediminas Rudis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 824 p. ISBN 978-609-8183-46-7

Antroji kunigo Antano Pauliuko dienoraščio knyga apima 1926 m. liepos 1 d.–1934 m. balandžio 30 d. laikotarpį, kurio metu netrūko staigių ir lemtingų permainų. Nedemokratinių pažiūrų kunigas labai džiaugėsi, kai 1926 m. gruodį buvo nuversta kairiųjų valdžia ir sudorota „seimokratija“, tačiau džiaugsmas truko neilgai ir vėl buvo dėl ko nerimauti ir graužtis. Krikščionys demokratai tuojau susikivirčijo su tautininkais, po to susipyko tautininkų lyderiai Augustinas Voldemaras ir Antanas Smetona, įsiplieskė karas tarp Lietuvos katalikų bažnyčios ir A. Smetonos režimo, o mokesčių bei įvairių prievolių našta ūkininkams nesumažėjo, kaip nesumažėjo ir priklausomybė nuo įvairių gamtos išdaigų. Žemdirbiai ir toliau nuolat žvelgdavo į dangų tai laukdami giedros, tai melsdami lietaus. Reguliariai kasdien fiksuojama Lietuvos provincijos kasdienybė – pats vertingiausias dalykas šiame dienoraštyje.

Tradicinė lietuvių valstiečių vyrų apranga / Vida Kulikauskienė / Parengė Irma Šidiškienė, Dalia Bernotaitė-Beliauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 384 p. ISBN 978-609-8183-44-3

Knygoje skelbiami visi V. Kulikauskienės darbo apie lietuvių valstiečių vyrų aprangą rezultatai, pristatoma gausi panaudota literatūra, archyviniai šaltiniai ir autorės daugiau nei per dvidešimt darbo metų ekspedicijose po visą Lietuvą surinkta lauko tyrimų medžiaga. Aptariami atskiri drabužiai, aksesuarai, galvos apdangalai, apavas, jų medžiagos, gamybos technika, sukirpimas, puošyba, vilkėjimo būdas. Nauja gausiai iliustruota knyga – puiki proga susipažinti su geriausiais, vertingiausiais Lietuvos muziejuose, archyvuose, bibliotekose, asmeniniuose rinkiniuose saugomais vyrų aprangos eksponatais, ikonografine medžiaga. Knygoje publikuojami eksponatų vaizdai pasiskolinti iš Lietuvos dailės, Lietuvos nacionalinio, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio, Alytaus kraštotyros, Kupiškio etnografijos, Lietuvos liaudies buities, Marijampolės kraštotyros, Kretingos, Mažeikių, Panevėžio kraštotyros, Rokiškio krašto, Šiaulių „Aušros“, Ukmergės kraštotyros, Utenos kraštotyros, Mažosios Lietuvos istorijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo karo, Žemaičių dailės, Neringos muziejų, Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijos „Židinys“, Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, Biržų krašto muziejaus „Sėla“, Žemaičių muziejaus „Alka“, Lietuvos istorijos instituto, Berlyno valstybinės Prūsijos kultūros paveldo, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių, Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios, Vilniaus universiteto bibliotekų, kolekcininkų Ramučio Petniūno, Gedimino Petraičio, Rolando Valiūno ir kitų asmeninių rinkinių. Knygos pabaigoje rasime sudarytojų straipsnius. Irma Šidiškienė pristato ne tik V. Kulikauskienės skelbtus darbus, bet ir naujausius įvairių autorių straipsnius, kuriuose tiriama vyrų apranga ar jos dalys. Dalia Bernotaitė-Beliauskienė apžvelgia knygos autorės biografiją.

Knygos leidyba rėmė Lietuvos kultūros taryba

XVIII amžiaus studijos. T. 4: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Visuomenė. Kasdienybės istorija / sudarytoja Ramunė Šmigelskytė-Stukienė Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 392 p.ISBN 978-609-8183-45-0; ISSN 2351-6968

Ketvirtajame XVIII amžiaus studijų tome Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė analizuojama per kasdienybės istorijos prizmę, dėmesį sutelkiant į to meto žmonių gyvenimo ritmą, socialinius ryšius, asmenybių akiratį, pasaulėžiūrą, gyvenamąją aplinką ir socialinę raišką. Leidinyje publikuojamų istorikų, literatūrologų, menotyrininkų, Bažnyčios, valstybės, politikos, karybos ir teisės istorijos tyrinėtojų straipsnių objektai – tai konfesinės, socialinės ar profesinės bendruomenės, dvaro ir miesto visuomenės, didiko ir bajoro, vienuolio ir miestiečio, kario ir karininko, žydo ir krikščionio gyvenamoji aplinka ir kasdienė rutina, tarnybos sąlygos, viešieji renginiai, laisvalaikio leidimo formos, šeimos ritualai bei kitos istorijos. Leidinį sudaro dvi teminės dalys: „Kasdienybės istorijos“ ir „Socialiniai ryšiai“. Pirmojoje dalyje publikuojama dešimt straipsnių, pagal tyrimo objektą skirstomų į tris skyrius: „Vienuolijų gyvenimas“, kuriame skirtingais aspektais nagrinėjamas trijų vienuolijų – jėzuitų, misionierių ir pijorų – veiklos ir kasdienio gyvenimo laukas; „Bajoriškoji erdvė“, greta kitų temų gvildenanti ir iki šiol mažai tirtų asmenybių – Merkinės seniūno Mato Oginskio (1738–1786) ir Livonijos seniūnienės Izabelės Liudvikos Borch-Pliaterienės (1752–1813) mikropasaulį, bei „Kario kasdienybė“, kuriame išsamiai aptariama Lietuvos kariuomenės kasdienė rutina taikos metais, analizuojami 1794 m. sukilėlių viešieji renginiai bei parodomas rusų karininkijos vaidmuo kasdieniniame Vilniaus gyvenime XVIII a. Socialiniams ryšiams skirtoje dalyje skelbiami penki straipsniai, aprėpiantys politinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos grupuočių, miestiečių, atskirų konfesinių bendruomenių istoriją bei teisės recepcijos to meto visuomenėje problemas.

Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII amžiaus antroje pusėje / Adam Stankevič –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 528 p. ISBN 978-609-8183-42-9

Lietuvos Vyriausiasis Tribunolas – apeliacinė instancija 1564–1566 m. per teismų ir administracijos reformą įkurtiems bajoriškiems žemės, pilies ir pakamario teismams – buvo įkurtas 1581 m. Tribunolas paliko ryškų pėdsaką Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijoje, buvo ypatingas daugeliu požiūrių – veiklos tęstinumu (veikė ilgiau nei 200 metų), skaičiumi teisėjų (įvairiu laiku jis svyravo nuo dvidešimt kelių iki keturiasdešimt devynių) ir advokatų (XVIII a. pabaigoje jų teisme dirbo apie pusšimtį), kompetencija (daug bylų nagrinėjo kaip pirmos instancijos teismas, taip pat bylas dėl teismingumo) ar atliekamomis funkcijomis (šalia teisminių, buvo ir kitos – politinės, administracinės, viešosios tvarkos palaikymo). Tačiau istoriografijoje Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla vertinta nevienodai, iki šiol dažnai kartojamos kritiškos amžininkų nuomonės. Knygoje bandoma kompleksiškai ištirti Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo darbą XVIII a. antroje pusėje: seime vykdytų reformų pobūdį ir jų poveikį teismo darbo kokybei, teismo darbo organizavimo, kompetencijos, sudėties, teismo proceso ir teisminės praktikos aspektus.

Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) / Giedrius Subačius –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 472 p. ISBN 978-609-8183-43-6

Giedriaus Subačiaus monografija Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) skiriama Simono Daukanto Rygos laikotarpio (apie 1823–1834) lietuviškų rankraščių rašybos analizei. Iš dešimties tirtų rankraščių daugiausia dėmesio tenka Istorijai žemaitiškai (1831–1834) – solidžiausiam Daukanto kūrybos veikalui. Nustatytos ortografijos varijavimo tendencijos, priežastys, identifikuoti jos keitimo šaltiniai, įvertintos Daukanto politinės pažiūros ir jų atspindys rašybos modifikacijose, nusakyta ortografijos reikšmė rekonstruojant kultūrines politines aspiracijas – vienyti dvi lietuvių kalbos rašybos tradicijas – Rytų Prūsijos ir Lietuvos. Derinant Daukanto naudoto popieriaus ir jo vandenženklių tyrimus su rekonstruota santykine rašybos kitimų chronologija, tiksliau datuoti didesnieji Daukanto rankraščiai (Istorija žemaitiška, Rubinaičio Peliūzės gyvenimas, Gyvatos didžiųjų karvaidų). Identifikuoti esami Daukanto redagavimo sluoksniai ir apytikslis jų laikas.

Lietuvos metrika (1565–1567). Knyga nr. 47. Užrašymų knyga 47 / Parengė Eglė Deveikytė,Gediminas Lesmaitis –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – XXII, 218 p. ISBN 978-609-8183-41-2

Skelbiama Lietuvos Metrikos 47-oji knyga, Užrašymų knyga Nr. 47 (1565–1567). Knygos originalus rankraštis, dar įtrauktas į 1623 m. Lietuvos Metrikos originalių knygų sąrašą, greičiausiai žuvo XVII a. vidurio karų su Maskvos valstybe metu. Publikuojamas XVI a. pabaigos originalios knygos rankraštinis nuorašas dabar saugomas Maskvoje, Rusijos valstybinio senųjų aktų archyvo fonde nr. 389 („Lietuvos Metrika“). Nuorašą, įrištą į oda aptrauktus kietviršius, surašytą ant popieriaus su vandenženkliais, sudaro 150 lapų, kuriuose surašyti lenkiškai transliteruotas bei rusėniškas dokumentų registrai ir 155 dokumentų tekstai. Dokumentai sudaryti rusėnų ir lenkų kalbomis 1565 m. spalio–1567 m. sausio mėnesiais. Lietuvos Metrikos 47 knygos dokumentai yra šaltinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių žemėvaldos, genealogijos, miestų tyrimams; knygoje ypač gausu medžiagos karo, diplomatijos ir ūkio istorijai. Dokumentų, sudarytų Liubline, Knišine, Vilniuje ir Semiatičėje, geografija apima istorinę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, Palenkę ir Livoniją, taiga knygos medžiaga gali būti įdomi Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, taip pat Latvijos, Estijos, Rusijos istorijos tyrinėtojams. Nedidelė knygos dokumentų dalis jau yra skelbta kaip mokslinio straipsnio, tyrimų priedai bei garsiuose XIX–XX a. sandūros šaltinių rinkiniuose. Visa Lietuvos Metrikos 47-oji knyga, Užrašymų knyga Nr. 47 publikuojama pirmą kartą.

Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai XVI–XVIII a. / Acta capituli ecclesiae cathedralis Vilnensis saec. XVI–XVIII. TOMAS 1 / TOMUS 1: 1502–1533 /parengė Darius Antanavičius, Dalia Emilija Staškevičienė –Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – XXXIX, 536 p. ISBN 978-609-8183-40-5

Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai, arba aktai, jau du šimtus metų istoriografijoje gerai žinomas ir uoliai naudojamas Bažnyčios istorijos šaltinis. Lietuvių mokslininkams Vilniaus kapitulos lobiai atsivėrė tik tada, kai pačios kapitulos, kaip institucijos, Vilniuje nebeliko, t. y. sovietams okupavus Lietuvą, ėmusis represijų prieš Bažnyčią ir dvasininkus, galop nacionalizavus ir Vilniaus katedrą. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1939 m. rudenį, Vilniaus kapitulos archyvas, kaip ir Katedros lobynas, dėl saugumo buvo užmūrytas bažnyčios sienose ir surastas tik 1956 m. (lobynas apskritai – 1985 m.). Rastieji dokumentai dabar saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Knygoje publikuojama seniausio rankraštinio tomo medžiaga, apimanti 1502–1533 m. ir surašyta itin sunkiai paskaitoma gotikinio kursyvo atmaina, kurią XIX a. istorikas Michałas Balińskis yra lakiai pavadinęs „hieroglifais“. Publikacija vainikuoja kelių istorikų kartų pastangas padaryti šį reikšmingą Lietuvos ir Bažnyčios istorijos šaltinį prieinamą profesionaliems tyrėjams ir gimtosios istorijos mylėtojams.

MIESTAS, DVARAS, KAIMAS. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje XVI–XVIII a. Lokalinės istorijos problemos / Sudarytoja ir mokslinė redaktorė Ramunė Šmigelskytė-Stukienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 224 p. ISBN 978-609-8183-38-2

Mokslinių straipsnių rinkinyje pristatomi naujausi Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos mokslininkų tyrimai, skirti XVI–XVIII a. lokalinės istorijos problemoms, dėmesį sutelkiant tiek į bajoriškosios visuomenės politinį gyvenimą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Lenkijos Karalystėje, tiek į provincijos miestelio, dvaro, kaimo raidos problematiką. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės lokalinės istorijos tyrimai atveria kelius giliau pažvelgti į Abiejų Tautų Respublikos raidą regionuose, atskleisti šių regionų specifiką, plačioje chronologinėje ir geografinėje perspektyvoje įvertinti konkrečios vietovės istoriją.

Straipsnių rinkinio dėmesio centre – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės lokalinės bendrijos – miestas ir miestelis, pavietas, dvaras, kaimas, šių bendrijų istorinės raidos bei kultūros tyrimai. Geografinės straipsnių ribos driekiasi nuo Lenkijos Karalystės Liublino vaivadijos iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytinio pakraščio – Sarjos – Polocko vaivadijoje. Vietovių istoriją praplečia pasakojimai apie kasdienį lokalių bendrijų ir bendruomenių gyvenimą – Kauno ir Vilniaus bajorijos teisinę kasdienybę, Kėdainių gydytojų ir mokytojų veiklą, Joniškio ir Merkinės miestiečių šeimų migraciją, Pružanų miestiečių kovą už savivaldos teises bei didikų ir bajorų giminių – Sluckių, Iljiničių, Jelenskių – sąsajas su jų gyvenamąja erdve XVI– XVIII a. Knygoje publikuojamų straipsnių autoriai – įvairiuose Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos mokslo centruose dirbantys istorikai, tiriantys XV a. pabaigos – XVIII a. Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lokalinę istoriją.

Miestas, dvaras, kaimas Turinys

Lietuvos istorijos metraštis 2017 metai 2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 240 p. ISSN 0202-3342.

LIM 2017 2 turinys

Pasakojimai apie Vilnių ir vilniečius I / sudarytoja Zita Medišauskienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018. – 208 p. ISBN 978-609-8183-37-5

Šis straipsnių ir publikacijų rinkinys itin vaizdžiai perteikia Vilniaus ir vilniečių gyvenimą, kunkuliavusį XVIII–XX a. pradžioje. Pasakojimas perkelia skaitytoją į aštuonioliktą šimtmetį, į privačią miestiečių erdvę – gyvenamuosius namus, kurių duris pravėrus ryškėja patalpų planavimas ir funkcijos, apstatymas, miestiečių apranga ar turėti prabangos daiktai – akies krašteliu galime žvilgtelėti į miesto gyventojų buitį. Anų laikų vilniečių kasdienybę puikiai iliustruoja tekstas apie smurtą prieš moteris ir moteris smurtininkes, apie gajas burtų ir raganavimo tradicijas. Remiantis gausiais Vilniaus žurnalistų feljetonais, išspausdintais XIX a. antros pusės laikraščiuose, pristatomos vilniečių pramogos mieste ir užmiestyje, dažni vieši renginiai, margas nuolat šurmuliuojančios gatvės paveikslas, nenuilstanti prekyba ir mugės, miestiečių „fizionomijos“ ir apdarai, kolektyvinio masinio kraustymosi tradicijos ir daugybė kitų unikalių miesto kasdienybės detalių. Be to, aprašomos XIX a. pabaigos–XX a. pradžios nelaimės ir nusikaltimai, kartinę vilniečių gyvenimą, kartu parodoma augančio ir modernėjančio miesto tamsioji pusė. Prisimenamos miesto bendruomenės pastangos gerinti mažųjų vilniečių gyvenimo ir laisvalaikio sąlygas, organizuoti pirmąsias vaikų vasaros stovyklas, spręsti vaikų nusikalstamumo problemas dvidešimto šimtmečio pradžioje.

ISBN 978-609-8183-37-5

Aleksandr Szklennik. Dienoraštis, 1915–1918 m. I knyga, 1915 m. gegužės 11 (24) d. – 1916 m. rugsėjo 9 d. / parengė Edmundas Gimžauskas, Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 584 p. ISBN 978-609-8183-33-7.

Knygoje publikuojami pirmieji keturi iš devynių XX a. pradžios Vilniaus visuomenės veikėjo, inžinieriaus, kooperatininko Aleksandro Szklenniko 1915–1918 m. rašyto dienoraščio sąsiuvinių. Tai originalus ir įdomus veikalas, supažindinantis ne tik su XX a. pradžios istoriniu Vilniaus gyvenimu, bet ir pateikiantis plačią Europos lemtingų įvykių panoramą. Knygoje atsispindi autoriaus demokratiškumas, jo pagarba LDK tradicijai, viltis dėl taikingo ir darnaus daugiatautės visuomenės sugyvenimo. Dienoraštyje gausu informacijos, kurios nesama kituose ano meto dienoraščiuose ir net istorinėje literatūroje, pvz., aprašomos rusų valdžios pasitraukimo iš Vilniaus detalės, miesto vokiškojo administravimo peripetijos, tautybių tarpusavio santykiai ir kt. Šiuolaikinis lietuvių skaitytojas supažindinamas su tuometinio, iš esmės nelietuviško, Vilniaus gyvenimu, todėl nepažinta Vilniaus istorija jam tampa savesnė ir artimesnė.

Archivum Lithuanicum Nr. 19, 2017 – Vilnius Lietuvos istorijos institutas, 2017, – 406 p. ISSN 1392-737X.

Lithuanian Historical Studies. Vol. 20/2015 /Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Ferdinand Schöningh 2017. – 210 p. ISSN 1392-2343

Articles Ramunė Šmigelskytė-Stukienė The Modernisation of the Court System in the Grand Duchy of Lithuania: Changes to the Organisation of the Local District Courts and Regulation of Judges’ Duties in 1764–1793

Monika Ramonaitė The Career of the Doctor of Medicine and Philosophy Stefano Lorenzo Bisio in the Grand Duchy of Lithuania

Evgeny Sergeev Anglo-Soviet Relations in the Context of the Baltic Problem, 1918–1922

Vytautas Jokubauskas ‘The Tsar Would Not Have Taken Away Our Pensions’: Compensation for Russian Army First World War Invalids in Interwar Lithuania

Vitalija Stravinskienė ‘I Cannot Find Any Work or Service...’ The Unemployed in Vilnius in 1920–1939

Lietuvos etnologija 17(26). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius /Lietuvos istorijos institutas, 2017, – 246 p. ISSN 1392-4028.

Lietuvos istorijos bibliografija. 2004 / sudarytoja Irena Tumelytė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 144 p. ISSN 1392-981X.

Šiame „Lietuvos istorijos bibliografijos“ tome suregistruoti 2004 m. Lietuvoje ir užsienyje išleisti Lietuvos istorijos darbai. Tęsiamas bendradarbiavimas su Herderio institutu Marburge (Vokietijoje), visa medžiaga paskelbta Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazėje www. litdok.de. Klasifikacija ir atrankos principai tokie patys, kaip ir ankstesniais metais.

Jonas Vitartas (Jan Michał Witort, 1853–1903). Rinktiniai raštai. I tomas / sudarytoja Auksuolė Čepaitienė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 384 p. ISBN 978-609-8183-31-3

Jonas Vitartas (Jan Michał Witort, 1853–1903), paprotinės teisės tyrėjas ir evoliucionizmo krypties atstovas, yra itin glaudžiai susijęs su Lietuva ir Panevėžio apylinkėmis. Pirmasis Jono Vitarto rinktinių raštų tomas skiriamas susipažinti su jo asmenybe ir dviejų svarbiausių etnologinių studijų – Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožai (Zarysy prawa zwyczajowego ludu litewskiego, 1898) ir Pirmykštės teisės bruožai (Zarysy prawa pierwotnego, 1899) – vertimais į lietuvių kalbą. Čia jis nagrinėja paprotinę šeimos teisę ir tarpasmeninius santykius, nuosavybės formas, daiktinę teisę, valdžios ir baudžiamosios teisės liaudiškąsias sampratas ir jų evoliuciją remdamasis socialine teorija ir lyginamuoju metodu. Lietuvių liaudies paprotinės teisės bruožuose analizuojami XIX a. Lietuvos valsčių teismų bylos ir nutarimai, publikuoti šaltiniai ir stebint gauta medžiaga, o Pirmykštės teisės bruožai pagrįsti gausia pasaulio šalių ir gentinių junginių etnografija. Minėtieji etnologiniai J. Vitarto darbai yra reikšminga Lietuvos etnologijos paveldo dalis.

Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988–1994 metais / Vladas Sirutavičius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 494 p. ISBN 978-609-8183-29-0

Knygoje aiškinamasi, kokie veiksniai įtakojo lietuvių ir Lietuvos lenkų etninio konflikto priežastis 1988–1994 m. Aptariami lenkų aktyvistų siekiai sukurti nacionalinę teritorinę autonomiją ir Lietuvos valdžios etninė politika. Studijoje taip pat ieškoma atsakymo į klausimą, kokie veiksniai sąlygojo santykių tarp dviejų kaimyninių valstybių dinamiką. Derybose dėl tarpvalstybinių santykių sureguliavimo iš esmės buvo nesutariama dėl dviejų klausimų: tautinių mažumų teisių užtikrinimo ir vadinamojo praeities vertinimo.

Lietuvos archeologija T. 43. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2017. -260 p. ISSN 0207-8694.

43-iajame „Lietuvos archeologijos“ tome spausdinami straipsniai įvairiomis temomis, kurias jungia baltiškoji erdvė, o chronologiškai – šimtmečiai nuo Romėniškojo laikotarpio iki pagoniškosios LDK pabaigos. B. Kontny plačiame Europos Barbaricum kontekste aptaria Bogačevo ir Sūduvių kultūrų ginkluotę, pereidamas ir prie ginklų naudojimo būdų, kovos taktikos bei pateikdamas hipotezę apie baltų dalyvavimą kovose Skandinavijoje. O. Chomiakova analizuoja Romėniškajam laikotarpiui būdingas rankogalines apyrankes, jų chronologiją, kilmės ir paplitimo kultūrinį kontekstą. R. Banytė-Rowell nagrinėja Romėniškojo ir Tautų kraustymosi laikotarpių papuošalų, aptiktų skirtinguose archeologiniuose kontekstuose – laidojimo paminkluose ir piliakalniuose bei gyvenvietėse (sacrum ir profanum sferose), funkcinę bei simbolinę paskirtį. L. Kurila aptaria geležies amžiaus Rytų Lietuvos pilkapynų ir piliakalnių erdvinius ryšius, į juos žvelgdamas kaip į pasaulėžiūroje įsitvirtinusio gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių erdvinio santykio suvokimo išraišką. E. Guščika, apibendrindama archyvinius ir naujausių tyrimų duomenis, skelbia Romėniškuoju–Vikingų laikotarpiais datuojamo Rubikių pilkapyno tyrinėjimų medžiagą. G. Petrauskas grįžta prie diskusijos apie laidoseną XIII–XIV a. Lietuvoje ir pateikia išsamią bei įvairiapusę šio laikotarpio degintinių kapinynų apžvalgą. R. Vengalis pristato kuriamą Kernavės regiono archeologinių tyrimų geoduomenų bazę, siūlomą tyrimų klasifikatorių bei ragina kraštovaizdžio archeologijos tyrimuose pereiti prie vientiso kraštovaizdžio paradigmos.

Lietuvos istorijos metraštis 2017 metai 1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Gintautas Sliesoriūnas (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 274 p. ISSN 0202-3342.

Tautinė mokykla: Žvilgsnis į tautininkų švietimo politiką / Dangiras Mačiulis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 280 p. ISBN 978-609-8183-26-9

Monografija skirta tautininkų švietimo politikos (nuo 1926 m. gruodžio 17-osios perversmo iki Lietuvos okupacijos 1940 m.) tyrimui. Knygoje analizuojama A. Smetonos valdžios įkūnyta tautinės mokyklos kūrimo praktika.

Antanas Pauliukas. Dienynas 1918–1941 m.: I knyga, 1918 m. rugsėjo 1-oji– 1926 m. birželio 30-oji / parengė Gediminas Rudis – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017. – 736 p. ISBN 978-609-8183-27-6

Kunigo Antano Pauliuko 1918–1941 m. rašytas dienoraštis iš daugelio kitų išsiskiria tuo, kad buvo rašomas kiekvieną dieną. Per daugiau kaip 20 metų praleista vos keletas dienų. Buvo aprašoma viskas: ne tik įspūdžiai, patirti nuolatinėse kunigavimo vietose – Troškūnuose, Pakruojyje, Teresdvaryje, bei klajonės po kaimynines ir tolimesnes parapijas, bet ir tai, ką apie pasaulį galėjo sužinoti žingeidus nedidelio miestelio klebonas. Taip radosi tikra Lietuvos provincijos ir to meto žmogaus pasaulėvaizdžio kronika. Kasdienybės, vietos istorijos tyrinėtojams šis dienoraštis – tiesiog neįkainojamas šaltinis. Dienoraščio apimtis labai didelė, todėl publikacija padalinta į tris maždaug vienodo storio knygas: I. 1918 m. rugsėjo 1 d.–1926 m. birželio 30 d.; II. 1926 m. liepos 1 d.–1934 m. kovo 30 d.; III. 1934 m. gegužės 1 d.–1941 m. vasario 23 d.

Kas pergyventa 1930 - 1949 metų dienoraštis. Povilas Dogelis / parengė Regina Laukaitytė – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2017. – 824 p. ISBN 978-609- 8183-25- 2.

Publikuojamas Kauno arkivyskupijos kurijos kanauninko, bazilikos klebono Povilo Dogelio 1930 - 1949 m. dienoraštis. Autorius rašė savo dienoraštį beveik kasdien, įrašuose fiksavo ne tik sužinotas naujienas, bet ir nusirašinėjo svarbesnius dokumentus. Įvade apžvelgiama P. Dogelio biografija ir visuomeninė veikla, aptariama dienoraščio rankraščių istorija ir jo publikavimo principai. Knygos pabaigoje pateikiama dienoraštyje esančių laiškų, dokumentų bei straipsnių nuorašų rodyklė, santrumpos ir pavardžių rodyklė.

Lietuvos istorijos metraštis 2016.2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2017. – 238 p. ISSN 0202-3342.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto antspaudai ir žemių heraldika / Edmundas Rimša. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016.- 192 p. ISBN 978-609-8183-24-5. Knygoje aptariamas Lietuvai labai svarbus didžiojo kunigaikščio Vytauto sfragistikos ir heraldikos palikimas, kuris šiek tiek pasikeitusiomis formomis pasiekė mūsų laikus ir yra modernios Lietuvos valstybės heraldinio reprezentavimo šaltinis tarptautinėje bendruomenėje. Pirmame skyriuje nagrinėjami svarbesni sfragistikos ypatumai, antrame – žemių herbų atsiradimas didžiajame herbiniame Vytauto antspaude ir kiti galbūt dar jo laikais atsiradę žemių simboliai. Didžiausią trečią skyrių sudaro Vytauto antspaudų sąvadas. Jame aptariami konkretūs antspaudai, skelbiami naujausi natūrinių tyrimų duomenys, leidžiantys patikslinti jų legendų rašybą, antspaudinių simbolių ikonografiją bei antspaudų dydžius. Toliau pateikiama visa kiekvieno antspaudo istoriografija su jos klystkeliais ir atradimais, nuo XVIII a. pabaigos iki mūsų dienų. Knyga skirta tiek sfragistikos ir heraldikos žinovams, tiek ir visiems kitiems besidominantiems senąja Lietuvos istorija.

1863-1864 m. sukilimas: istorija ir atmintis / Zita Medišauskienė, Darius Staliūnas / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 276 p. ISBN 978-609-8183-23-8. Rinkinyje skelbiami straipsniai, parengti 2013 m. rugsėjo 12 - 14 d. Lietuvos istorijos institute vykusios konferencijos pranešimų pagrindu. Straipsniuose Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos bei Belgijos mokslininkai analizuoja kai kuriuos Lietuvos ir Baltarusijos vykusio sukilimo aspektus (sukilimo tikslus, moterų, valstiečių, fotografų dalyvavimą sukilime, ginklų sukilėliams pirkimo peripetijas), diplomatines kovas sukilimo metu, ypač plačiai nušviečiamas sukilimo įamžinimas lietuvių ir kaimyninių tautų kultūrinėje atmintyje.

XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai T. IV. Pabėgėlių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Prūsijoje 1656 m. sąrašai / Elmantas Meilus. / Lietuvos istorijos institutas – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 508 p. ISBN 978-609-8183-19-1. Ketvirtas XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltinių tomas tęsia 2011 m. pradėtą XVII a. viduryje Lietuvą ištikusių negandų (1654 m. prasidėjo Maskvos valstybės agresija, dėl to po metų Švedijos puolimas, 1657 maras), vadinamojo Tvano laikotarpio, šaltinių skelbimą. Šioje knygoje pateikiamas šaltinis glaudžiai susijęs su ankstesnių tomų medžiaga, kurią jis papildo iš esmės. Knygoje spausdinami Prūsų kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne esantys 1656 m. pabėgėlių iš LDK Prūsijoje, kurie prisiekė Prūsijos ir Švedijos valdovams, sąrašai ir juos lydintys dokumentai. "Komisijos dėl pabėgėlių iš LDK į Prūsijos kunigaikštystę medžiaga 1656 m." byla turi 242 lapus. Čia yra 1656 m. Prūsijos valdžios sprendimų dėl pabėgėlių iš LDK (didikų, šlėktų, dvasininkų, bet daugiausiai miestiečių iš Vilniaus, Kauno ir kai kurių kitų LDK miestų) protokolai ir kiti dokumentai vokiečių kalba. Toliau yra lapai su standartiniais priesaikų tekstais (vokiečių, lotynų ir lenkų k.) ir juos pasirašiusių maždaug 950 asmenų parašai, o kai kurių ir antspaudai (iš viso 264 antspaudai, iš jų 151 vilniečio ir 45 kauniečių). Pasirašydami pabėgėliai įvairiomis kalbomis dažnai aprašydavo kartu pabėgusios šeimos sudėtį, profesiją, iš kur kilę ir pan. Pabaigoje yra du bendri prisiekusiųjų sąrašai, sudaryti prūsų valdininkų, ir kiti dokumentai. Visas šaltinis perrašytas, pateikiami moksliniai komentarai ir lietuviškos dokumentų anotacijos, 264 antspaudų aprašai ir spalvotos jų nuotraukos. Prie knygos pridedamas kompaktinis diskas su skaitmenine viso šaltinio kopija.

Kreivoji pilis: tarpdisciplininių tyrimų atvejis / Saulius Sarcevičius, Oksana Valionienė, Virgilijus Pugačiauskas; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 284 p. ISBN 978-609-8183-21-4. Knygoje nagrinėjama viduramžių Vilniaus vienos iš trijų pilių - Kreivosios pilies (lot. Curvum Castrum) - problematika. Tik XX a. 4-7 dešimtmečiuose lokalizavus šią pilį dabartinėje Kalnų parko teritorijoje ir atlikus vėlesnius archeologinius tyrimus įsitikinta, kad šioje vietoje buvo įkurtas visas miestas, tad iškilo būtinybė nustatyti jo ryšį su Žemutine ir Aukštutine pilimis. Šiam tikslui pasiekti tyrėjams visų pirma reikėjo atsakyti į svarbų klausimą - kiek dabartinis reljefas skyrėsi nuo buvusiojo XIV amžiuje. Tarpdisciplininių tyrimų, pagrįstų nedestrukciniais (geologiniais, geofiziniais, istoriniais, kartografiniais, urbanistiniais) metodais, duomenų pagrindu, taip pat remiantis anksčiau vykdytų archeologinių tyrimų analize, atkurtas Vilniaus viduramžių Kreivosios pilies pirminis reljefas, sprendžiama šios pilies įtaka miesto genezei.

Tarp Romos ir Bizantijos: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros aukso amžius (XV a. antroji pusė - XVII a. pirmoji pusė): [monografija]/ Jūratė Kiaupienė: Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 344 p. ISBN 978-609-8183-22-1 Monografijoje nagrinėjama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XV amžiaus antrosios - XVII amžiaus pirmosios pusės politinė kultūra, pristatoma šią kultūrą kūrusi ir puoselėjusi politinė tauta, aptariamas šios kultūros savitumas ir jį lėmusios priežastys. Epiloge svarstoma, ar esama saitų, siejančių šiuolaikinės, XXI amžiaus, Lietuvos Respublikos visuomenę su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ankstyvųjų Naujųjų laikų politine kultūra.

Lietuvos etnologija 16(25). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius /Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016, – 240 p. ISSN 1392-4028. Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas „Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos “ leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos „Lietuvos etnologija“. Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos.

Susigrąžinant praeitį: Lietuvos Metrikos istorija ir tyrimai / Artūras Dubonis, Darius Antanavičius, Raimonda Ragauskienė, Ramunė Šmigelskytė – Stukienė; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 288 p. ISBN 978-609-8183-20-7. Lietuvos Metrika vadinamos iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio raštinės išduotų ar į ją įvairiais kiekiais ir būdais petekusių dokumentų nuorašų sudarytos knygos. Šiose XIV a. anrosios pusės - XVIII a. pabaigos knygose yra privilegijos, suteiktos valstybės teritorijoms, miestams, luomams, pavieniams asmenims, įvairūs aktai, valdovų ir kitų teismų sprendimai bei jų veiklos dokumentacija, diplomatiniai ir iždo dokumentai, turto inventoriai, pagalbinės raštvedybos knygos ir t.t. Lietuvos Metrika - tai Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdžios funkcijų, vykdytų per jo kanceliariją ir jam pavaldžių valstybės pareigūnų veiklą, dokumentacija, todėl pagrįstai laikoma pagrindiniu senosios Lietuvos valstybės archyvu. Kai naujų žemių godžios kaimynės Rusija, Prūsija ir Austrija 1772-1795 m. sunaikino Lenkijos ir Lietuvos Abiejų Tautų Respubliką, Lietuvos Metrika atiteko Rusijai. Dabar Lietuvos Metrika saugoma Rusijos valstybės senųjų aktų archyve Maskvoje. Keliolika Lietuvos Metrikos knygų atsidūrė Lenkijoje, o viena - Vilniuje. Nuo 1985 m. skaičiuojame jau ketvirtą Lietuvos Metrikos mokslinių tyrimų ir leidybos dešimtmetį Lietuvos istorijos institute. Ši knyga apie istorinę Lietuvos valstybės relikviją tebus Lietuvos mokslininkų indėlis neišraiškingam tų darbų trijų dešimtmečių jubiliejui pažymėti.

Lietuvos istorijos metraštis 2016.1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 174 p. ISSN 0202-3342. Straipsniai ir pranešimai: G. Jasiūnienė. Žemaitijos bajorų Bilevičių heraldika XVI-XVII a. V. Petronis. Vilnius ir vilniečiai: miesto ir jo bendruomenių kaitos bruožai XIX a. antrosios pusės oficialiojoje spaudoje. A. Nikžentaitis. Abiejų Tautų Respublikos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės preitis lietuvių, lenkų, baltarusių ir ukrainiečių atminties kultūroje po 1990 metų. V. Stravinskienė. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas Vilniaus krašte (1939-1940 m.)

Šiapus ir anapus kordono: sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją 1945 - 1991 m./ Darius Juodis : Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 472 p. ISBN 978-609-8183-18-4. Monografijoje nagrinėjama ir skaitytojui pristatoma sovietų saugumo veikla prieš lietuvių išeiviją. Knygoje įvykiai aprašinėjami chronologiškai, nuolat remiantis išlikusia archyvine medžiaga, atsiribojant nuo politizuoto įvykių vertinimo. Tiriami KGB ir jo pirmtakų planai lietuvių emigracijos atžvilgiu ir jų įgyvendinimas, organizacinės veiklos laimėjimai bei trūkumai, informacijos rinkimas, agentūrinio tinklo formavimas, "aktyvūs veiksmai", programinės ir dezinformacinės akcijos ir daugelis kitų temų. Darbe pateikiama daug naujos faktografinės medžiagos. Taip pat skiriama dėmesio sovietų saugumo kaip institucijos vietos valstybinėje sistemoje apibūdinimui.

Lithuanian Historical Studies. Vol. 20/2015 /Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 300 p. ISSN 1392-2343

Nuo botanikos iki istorijos: Paluknio dvaro literatė Aleksandra Volfgangaitė. Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805-1861. / Reda Griškaitė; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 268 p. ISBN 978-609-8183-17-7.

Dešimtajame Bibliotheca Archivi Lithuanici tome pasakojama apie XIX amžiaus pirmosios pusės botanikę, literatę, istorikę ir labdarę Aleksandrą Volfgangaitę (Aleksandra Tekla Sofia Wolfgang, 1805-1861). Daugiausia dėmesio skiriama šios moters kūrybinės biografijos rekonstrukcijai, kuri skleidžiasi tiek trijų garsių to meto Lietuvos vyrų, tiek trijų konkrečių geografinių erdvių kontekste. Tekstą papildo gausi ikonografinė medžiaga, išsami santrauka anglų kalba, asmenų ir vietų rodyklės.

Lietuvos archeologija T. 42. Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Diemedžio leidykla, 2016. -256 p. ISSN 0207-8694.

"Lietuvos archeologijos" 42 - asis tomas skirtas akmens amžiaus ir ankstyvojo metalų laikotarpio medžiagai ir problemoms. Jame aptariami tyrimų Vištynetskajos 1 gyvenvietėje rezultatai, nagrinėjamas žemės ūkio pradžios Lietuvos pajūryje klausimas, skelbiamas Drazdy 12 vietovėje aptiktas vėlyvojo neolito kapas, pateikiamas trasologinis - eksperimentinis titnaginių gludintų "gremžtukų" iš Nidos neolito gyvenvietės tyrimas, analizuojama techninė ir buitinė keramika iš ankstyvojo metalų laikotarpio Narkūnų archeologinio komplekso.

XVIII a. studijos, T. 3. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Iššūkiai. Laimėjimai. Netektys: straipsnių rinkinys, Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. -324 p. ISBN 978-609-8183-16-0.

Rinkinyje skelbiama 14 naujas įžvalgas ir vertinimus pristatančių Lietuvos bei užsienio istorikų, filosofų, teisės istorikų, literatūrologų, dailės istorijos tyrinėtojų straipsnių ir studijų. Juose analizuojami trys svarbūs XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos dėmenys: iššūkiai, iškilę valstybei ir visuomenei, laimėjimai, ženklinę pokyčius Lietuvos kultūros, mokslo, politikos, teisės, valstybės bei socialinėje srityse, ir netektys, susijusios su trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu patirtais politiniais, socialiniais, kultūriniais praradimais.

Archivum Lithuanicum Nr. 18, 2016 - Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016, – 489 p. ISSN 1392-737X.

Lietuvos metrika. Knyga Nr. 29 (1546-1547) Užrašymų knyga 29 / parengė Inga Ilarienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. 236 p. ISBN 978-609-8183-15-3.

Lietuvos Metrikos Užrašymų knyga Nr. 29 - tai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanceliarijoje parengtų dokumentų nuorašų knyga, perrašyta XVI a. pabaigoje kanclerio Leono Sapiegos nurodymu. Šioje knygoje įrašyti Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto ir Ponų tarybos teismo 1546-1547 metais nagrinėtų bylų sprendimų ir parengiamųjų dokumentų nuorašai, kuriuos padarė Vilniaus dekanas ir kanauninkas, Žygimanto Augusto sekretorius Valerijonas Protasevičius. Foliantą sudaro 142 dokumentai rusėnų kalba. Knygoje esantys nuorašai yra vertingas ir patikimas šaltinis garsių LDK giminių Alšėniškių, Astikaičių, Bohovitinavičių, Goštautų, Kęsgailių, Ostrogiškių, Palubinskių, Sapiegų, Šemetų, Zavišų geneologijos ir jų žemėvaldos istorijos tyrimams. Publikuojami dokumentai supažindina skaitytoją su XVI a. pirmosios pusės Vilniaus, Kauno, Palangos, Brastos, Gardino miestų ir jų gyventojų istorijos puslapiais. Dauguma knygos nuorašų publikuojami pirmą kartą.

Lietuvos istorijos metraštis 2015.2 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 194 p. ISSN 0202-3342.

Straipsniai ir pranešimai: G. Zujiene. Mirties bausmė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajoriškos teisės aktuose (XV-XVI a. ) A. Tyla. Sostinės Vilniaus apsaugos ir gynybos reglamentavimas nepaprastosios padėties sąlygomis XVI a. viduryje – XVII a. V. Pansevič. Vilniaus miestiečių mokslinimosi kelio pradžia XVII a. – XVIII a. pirmoje pusėje: mokymasis namuose. T. Bairašauskaitė. Lietuvos bajorų tarnybos kritiniai slenksčiai: modernusis Rusijos imperijos laikotarpis. A. Prašmantaitė. Vilniaus (arki)katedros kapitulos narių insignijos: distinktorijų raidos štrichai. D. Staliūnas. „Senalietuviai” ir „jaunalietuviai” kaip analitinės kategorijos, apibūdinančios lenkų ir lietuvių konfliktą.

Lietuvos Metrikos naujienos. 15-2014/2015. – Vilnius: LII leidykla, 2016. – 42 p. ISSN 1392-3382.

Новости Литовской Метрики. 15-2014/2015. – Вильнюс: LII leidykla, 2016. – 45 с. ISSN 1392-3390.

Sovietinis "generalgubernatorius" : Komunistų partijų antrieji sekretoriai Sovietų Sąjungos respublikoje / Saulius Grybkauskas ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 388 p. ISBN 978-609-8183-14-6.

Monografijoje atskleidžiama sovietinės Lietuvos ir kitų respublikų komunistų partijos Centro komiteto antrųjų sekretorių, kaip svarbiausių Kremliaus politinių agentų, veikla, analizuojama šio politinio instituto svarba valdant sovietinę imperiją. Knygoje nagrinėjamos antrųjų sekretorių instituto ištakos ir genezė, jo atsiradimo priežastys, sąryšis su postalinine sovietizacija. Tiriamas šio instituto atsiradimo politinis kontekstas, jo įsteigimo 1955 m. priežastys bei ankstesnių Maskvos naudotų periferijos kontrolės praktikų paveldas, aukštos sovietinės partinės biurokratijos reikšmė ir ryšiai su SSKP CK aparatu, aptariama antrųjų sekretorių kolektyvinė biografija ir tarpusavio socialiniai ryšiai, statusas ir tinklaveika respublikoje. Monografija siekiama prisijungti prie naujausių akademinių debatų apie sovietinės imperijos prigimtį ir veikimą. Rengiant knygą naudota Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Gruzijos ir Kazachstano archyvuose surinkta medžiaga bei autoriaus interviu su buvusiais veikėjais.

Bajorija lietuvių tautiniame projekte (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia) / Olga Mastianica: Lietuvos istorijos institutas – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 200 p. ISBN 978-609-8183-13-9.

Monografijoje nagrinėjama lietuviškojo moderniojo nacionalizmo požiūrio į bajorijos vietą modernioje lietuvių tautoje formavimasis ir raida; aptariama šio požiūrio kaita XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje; atskleidžiama, kodėl ir kiek lietuvių inteligentijai buvo svarbu įtraukti bajoriją į modernią lietuvių tautą. Atskirai nagrinėjama, kaip buvo sprendžiamas bajorijos dalyvavimo modernios lietuvių tautos kūrimo procese klausimas "Aušros" (1883-1886) leidimo metais, politiniu lietuvių tautinio judėjimo raidos tarpsniu. Tiriamos reikšmių sistemos, kurias kūrė laikraščio "Litwa" (1908-1914) redakcija, iškėlusi tikslą įtraukti bajoriją į modernios lietuvių tautos formavimąsi.

Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė; [sudarytoja Rasa Paukštytė-Šaknienė]; - Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 376p. ISBN 978-609-8183-12-2.

Remiantis etnografiniais duomenimis, monografijoje analizuojamos lietuvių, lenkų, rusų vilniečių šeimose švenčiamos tradicinės (Kūčios ir Kalėdos, Naujieji metai, Užgavėnės, Velykų šventės, Joninės, Žolinė ir Mirusiųjų paminėjimo šventės) bei modernios, susijusios su Lietuvos valstybingumu (Lietuvos valstybės atkūrimo ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo), taip pat – Moters, Motinos bei Tėvo dienų šventės.

Acta primae Visitationis diocesis Vilnensis anno Domini 1522 peractae : Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas / sudarė, tekstus iš rankraščių parengė, mokslinį įvadą ir paaiškinimus parašė S. C. Rowell. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. CII, 330 p. ISBN 978-609-8183-09-2.

Serijos "Historiae Lituaniae Fontes Minores" VIII tomas Acta primae Visitationis diocesis Vilnesis anno Domini 1522 peractae / Vilniaus Kapitulos archyvo Liber IIb atkūrimas - pirmosios žinomos 1522 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijos šaltinių publikacija. Vilniaus Kapitulos Liber IIb originalas sudegė Varšuvoje 1944 m.. Vizitacijos medžiagos turinys atkurtas iš dalies skelbtų, taip pat ir iš rankraščių pavidalu išlikusių tekstų lotynų, lenkų, rusėnų kalbomis. Mokslinis įvadas supažindina skaitytoją su Vilniaus vyskupijos padėtimi XV - XVI a. sandūroje, lyginant ją su ankstyvesnes krikščioniškąsias tradicijas turinčiomis Lenkijos ir Rytų Baltijos regiono vyskupijomis. Čia aptariama pirmoji oficiali Gniezno arkivyskupo vizitacija Vilniaus vyskupijoje, pirmasis vietinis vyskupijos sinodas, bažnyčių tinklo Vilniaus vyskupijoje formavimosi klausimas lyginamajame kontekste, liturginių objektų reikšmė ir simbolika, jų gausa ir pasirinkimas, 1522 m. vizitacijos forma, vizitacijos aktų organizavimas, dovanojimų bažnyčioms ir bažnyčios įsipareigojimų donatoriams aspektai. Iš viso knygoje pateikiama per 101 dokumentą. Keturios pagrindinės knygos dalys (be įvado lietuvių ir anglų kalbomis). Pirmoji - Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių privilegijų, fundacijų ir suteikčių knyga - apima 69 dokumentus; antroji - Vilniaus vyskupijos parapinių bažnyčių aukso, sidabro ir arnotų lobio Inventorius - apima 9 rankraštinius lapus; trečiojoje dalyje - priede - 32 dokumentai, kurie perteikia platesnį XV - XVI a. sandūros Vilniaus vyskupijos istorijos kontekstą; ketvirtojoje dalyje pateiktos išnašos su moksliniais komentarais, gausiomis rankraštinių šaltinių citatomis.

Lietuvos istorijos metraštis 2015.1 / Lietuvos istorijos institutas; redakcinė kolegija: Zigmantas Kiaupa (pirm.). – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 230 p. ISSN 0202-3342.

Straipsniai ir pranešimai: J. Soszynski. Paryžiaus Biblija Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Vilniuje rinkiniuose. A. Stankevič. Teisininkas Antanas Klementas – advokato praktika Raseinių žemės ir pilies teismuose. V. Petronis. Neperkirstas Gordijo mazgas: valstybės prievartos prieš visuomenę Lietuvoje genezė (1918-1921). V. Stravinskienė. Kaimų tuštėjimas Rytų ir Pietryčių Lietuvoje XX a. septintajame-aštuntajame dešimtmetyje: tarp provincijos gyvenvietės, miesto ir Vilniaus. S. Grybkauskas. Vilniaus valdymas sovietmečiu ir miesto LKP pirmųjų sekretorių politinis statusas.

Lietuvos istorijos bibliografija. 2003 / sudarytoja Irena Tumelytė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 144 p. ISSN 1392-981X.

Šis gerokai vėluojantis 2003 metų „Lietuvos istorijos bibliografijos“ tomas, kaip ir du ankstesnieji, parengtas bendradarbiaujant su Herderio Instituto Marburge (Vokietija) Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazės www.litdok.de rengėjais, (ypatinga padėka už pagalbą Eligiuszui Janusui). Visa tomo medžiaga paskelbta šioje bazėje. Atrankos ir klasifikacijos principai tokie patys kaip ankstesniais metais. Tik 4 skyrius „Atskiri Lietuvos istorijos laikotarpiai“ 7 dalis (1939/1940-1990 m.) sujungta į vieną, nebeskirstant į poskyrius, apimančius smulkesnius laikotarpius.

Lietuvos istorija T. VI. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais) / Gintautas Sliesoriūnas. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 648 p. ISBN 978-609-8183-07-8

Šeštajame Lietuvos istorijos tome Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI a. pabaigoje - XVIII a. pradžioje (1588-1733 metais) aptariamas ilgasis Lietuvos istorijos XVII amžius, beveik sutampantis su Baroko epocha Lietuvos istorijoje, Lietuvos valstybingumo raida, pastangos apginti Lietuvos valstybinio savarankiškumo raiškos erdvę ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lygiateisiškumą su Lenkijos Karalyste bendroje unijinėje valstybėje. Daug dėmesio skiriama valstybės teritorinei raidai, demografiniams procesams, stiprėjusioms valdymo institucijų krizės apraiškoms, Lietuvos visuomenės luominės sanklodos, konfesinės ir etnolingvistinės sudėties pokyčiams. Apibūdinamos esminės permainos geopolitinėje aplinkoje, kurioje teko gyvuoti Lietuvos ir Lenkijos valstybei, XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje pretendavusiai į regioninę hegemoniją, o aptariamo laikotarpio pabaigoje jau turėjusiai ginti savo suverenumą.

Dingę istorijoje : XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos privatūs archyvai / Raimonda Ragauskienė ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 368 p. ISBN 978-609-8183-08-5.

Monografijoje plėtojama atminties dinamikos tyrimų tradicija. Joje rekonstruojami XVI a. privatūs LDK bajorijos archyvai. Ankstyvieji pavieniai rinkiniai siekia XIV - XV a. sandūrą, tačiau būtent XVI a. įvyko proveržis formuojantis privatiems archyvams. Jį lėmė įvykęs lūžis rašto kultūroje ir vykdytos valstybės reformos. Autorė į privačius archyvus žvelgia kaip į įvairiapusį ir besikeičiantį socialinį bei kultūrinį fenomeną, analizuoja, kaip archyvus suprato to meto privilegijuotoji visuomenės dalis, kokias archyvalijas stengėsi išsaugoti ir ką jiems archyvai apskritai reiškė, atskleidžia dokumentų rinkinių kūrimo, medžiagos atrankos, tvarkymo bei saugojimo ypatybes. Tyrimo rezultatai yra svarbūs archyvotyrai, leidžia pažinti įvairius bajorijos kasdienybės aspektus, yra vertingas duomenų šaltinis genealogijos, žemėvaldos ir daugelio kitų klausimų tyrinėjimams.

XVII a. vid. Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai T. 3. 1658 ir 1663 m. Vilniaus miesto tarybos aktų knyga

Lietuvos istorijos institutas ; sudarytojas Elmantas Meilus. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 292 p. ISBN 978-9955-847-98-4.

Naujasis Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltinių serijos tomas tęsia 2011 m. pradėtą XVII a. viduryje Lietuvą ištikusių negandų )1654 m. prasidėjusi Maskvos valstybės agresija, po metų ir Švedijos puolimas, ir 1657 m. maras), vadinamojo Tvano laikotarpio, šaltinių skelbimą. Iš 180 rankraštį sudarančių bylų net 154 yra išrašytos 1658 m. vasario-gegužės mėn., dar 18 - 1663 m. sausio mėn., o kiti dokumentai atsirado įvairiais metais ir į šią knygą pateko atsitiktinai. Įrašuose, kurių daugelis vienaip ar kitaip susiję su 1657 m. antrojoje pusėje Vilnių nusiaubusiu maru, gana trumpai ir aiškiai išdėstoma reikalo esmė. Dar viena rankraščio ypatybė - maždaug pusę 1568 m. įrašų sudaro tekstai lotynų, o kita pusė lenkų kalba. Šioje knygoje skelbiamas šaltinis yra glaudžiai susijęs su pirmo serijos tomo medžiaga ir papildo ją iš esmės. Šaltinis leis geriau suvokti, kaip okupacijos ir maro sąlygomis gyveno vilniečiai, kokia buvo jų kasdienybė. Kiekvienas dokumentas turi trumpas lietuviškas anotacija.

Lietuvos sovietizavimas, 1944-1947 m.: VKP(b) CK dokumentai : dokumentų rinkinys

Lietuvos istorijos institutas ; sudarytojas Mindaugas Pocius. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 654 p. ISBN 978-609-8183-06-1.

Leidinys parengtas remiantis Lietuvos ir Rusijos archyvuose saugomais originaliais dokumentais. Šaltinių rinkinyje atsispindi Lietuvos reokupavimo ir įjungimo SSRS politinę, ūkinę, socialinę ir kultūrinę sistemą įvairūs aspektai, atskleidžiama, kaip VKP(b) CK vadovybė pagal totalitarinės komunistinės valstybės standartus pertvarkė ir suvienodino Lietuvos vidaus gyvenimą. Knygoje siekiama nuosekliai pateikti istorinius šaltinius, leidžiančius geriau pažinti Sovietų Sąjungos centrinės valdžios 1944 m. antroje pusėje - 1947 m. pradžioje vykdytą Lietuvos sovietizavimo politiką ir sovietizacijos procesą. Dauguma unikalių ir originalių dokumentų niekur nebuvo skelbti arba Lietuvoje publikuojami pirmą kartą. Leidinys skirtas studentams, mokytojams, aukštųjų mokyklų dėstytojams, istorikams, sovietologams ir visiems, besidomintiems Lietuvos istorija.

Социальные группы и их влияние на развитие общества в XVI–XIX веках = Grupy społeczne i ich wpływ na rozwój społeczeństwa w XVI-XIX wieku : сборник научных статей подготовлен на основе докладов участников международной конференции, состоявшейся в Институте истории Литвы 8-9 октября 2014 г.

Lietuvos istorijos institutas; sudarė Tamara Bairašauskaitė. Vilnis: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, - 416 p. ISBN 978-609-8183-05-4

Straipsnių rinkinyje skelbiami naujausi istoriniai tyrimai apie Baltarusijos, Lietuvos ir Ukrainos socialines grupes XVI-XIX a. Naujiesiems laikams būdingą visuomenės susiskirstymą į stambias grupes - luomus ar bendruomenes, su kuriomis tapatinosi dauguma visuomenės narių, naujųjų laikų pabaigoje keitė visuomenės diferenciacija pagal daugybę požymių. Pastebimi tapo skirtumai ne tiek pagal priklausymą stambiai grupei, kiek pagal amžių, lytį, ekonominius, etninius, tautinius, religinius, kultūrinius, regioninius pažymius. Socialinės erdvės pokyčiai darė įtaką modernėjančios visuomenės raidai. Straipsnių rinkinį sudaro trys teminiai skyriai: socialinių grupių socialinė ir demografinė charakteristika; socialinės grupės ir visuomeninis bei politinis kontekstai; socialinių grupių kultūrinės ir kasdienės praktikos. Leidinys skirtas ir akademiniam, ir neakademiniam skaitytojui.

Kauno miesto aktų knygos XVI-XVIII a. Tarybos knyga 1568-1570/1571

Lietuvos istorijos institutas; parengė Darius Antanavičius – Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. 292 p. ISBN 978-609-8183-03-0.

2013 m. Lietuvos istorijos institutas pradėjo leisti XVI-XVIII a. Kauno miesto savivaldos institucijų knygų seriją. Naujasis tomas apima Kauno tarybos 1568-1570/1571 m. posėdžių protokolus. Juos galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Pirmąją sudaro tarybos nutarimai pačiose įvairiausiuose kauniečių bylose. Antrąją - su viso miesto administravimu susiję nutarimai. Trečiąją - miestiečių tarpusavyje žodžiu ir raštu sudarytų sutarčių tvirtinimai, atitinkantys šiuolaikinių notarų biurų išduodamas dokumentų kopijas. Publikacija parengta atsižvelgiant ir į profesionalių istorijos tyrėjų, ir į platesnės visuomenės poreikius. Šaltinio tekstas skelbiamas originalo kalba su lotyniškais komentarais. Nemokantiems lotyniškai yra išsamios visų 493 įrašų santraukos lietuvių kalba, padėsiančios susigaudyti knygos medžiagoje ir galbūt paskatinančios žvilgterėti ir į patį originalą. Publikacija parengta Lietuvos mokslo tarybos "Nacionalinės lituanistikos plėtros 2009-2015 m. programos" rėmuose.

Kunigaikščiai Oginskiai Lietuvos istorijoje: kultūrinės veiklos pėdsakais T. 2

Lietuvos istorijos institutas ; sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015 – 454 p.. ISBN 978-609-8183-01-06

Antrojoje oginskianos knygoje kunigaikščių Oginskių istorija ir šios giminės paveldas Lietuvoje analizuojami istoriniu, literatūrologiniu, knygotyriniu, menotyriniu bei muzikologiniu aspektais, paliečiamos Oginskių giminės genealoginės savimonės, politinės ir kultūrinės veiklos, žemėvaldos, mecenatystės, dvarų likimo temos. Išskirtinis dėmesys skiriamas Mykolo Kleopo Oginskio (1765-1833) kūrybiniam palikimui. Tekstų autoriai - Lietuvos ir Baltarusijos istorikai, literatūrologai, muzikologai, knygotyrininkai, meno ir mokslo istorikai.

Sukilėlių būrių Žemaitijoje monografija : Lietuvos istorijos institutas

parengė Ieva Šenavičienė, Dainius Junevičius. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, - 244. ISBN 978-9955-847-99-1.

Publikuojami 1864 - 1865 m. Šveicarijoje, Bendlikone, dienraštyje "Ojczyzna" išspausdinti atsiminimai, pavadinti "Sukilėlių būrių Žemaitijoje monografija". Tai pasakojimas apie devynis sukilėlių būrius, 1863 m. veikusius Rusijos imperijos Kauno gubernijoje. Kūrinio autorius - sukilėlis emigrantas Antanas Medeška (1845-1912). Šaltinio originalo Lietuvoje nėra. Tekstas parašytas remiantis sukilėlių būriuose kovojusių asmenų pasakojimais. Kaip atskira publikacijos dalis pateikiama 1863 m. sukilimo Lietuvoje ikonografija: Kauno gubernijos sukilėlių portretai, sukurti iki sukilimo arba sukilimo laikotarpiu, ir Lietuvos teritorijoje vykusių mūšių piešiniai.

Pasipriešinimo judėjimai Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais: lenkų pogrindis 1939-1945 m.

Arūnas Bubnys ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 538 p. ISBN 978-9955-847-96-0.

Monografijoje nagrinėjama lenkų pogrindinės organizacijos - Armijos krajovos (AK) Vilniaus apygardos veikla Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais (1939-1945). Armija krajova (tokius pavadinimu veikė nuo 1942 m.) buvo slapta karinė organizacija, iš pradžių pavaldi Lenkijos emigracinei vyriausybei Prancūzijoje, o nuo 1940 m. vidurio Anglijoje. Svarbiausias AK kovos tikslas buvo Lenkijos valstybės atkūrimas su prieškarinėmis rytinėmis sienomis (iki 1939 m. rugsėjo 1 d.). Lenkų pogrindžio kulminacija laikoma 1943 m. pabaiga - 1944 m. pirma pusė, kai susikūrė ir aktyviai veikė AK partizanų būriai, brigados ir grupuotės. Organizuotas, centralizuotas ir gausus lenkų pogrindis Lietuvoje veikė penkerius su puse metų - nuo 1940 m. pradžios iki 1945 m. vidurio. Pogrindžio nariai aktyviai, ginkluotais ir neginkluotais būdais kovojo dėl nepriklausomos Lenkijos valstybės atkūrimo ir Vilniaus krašto grąžinimo Lenkijai. Šios kovos metu šimtai pogrindžio narių žuvo, tukstančiai buvo suimti ir įkalinti nacių bei sovietų kalėjimuose, lageriuose. Kovose taip pat buvo pralieta daug lenkų pogrindžio priešų - vokiečių, sovietų ir lietuvių - kraujo. Dėl nepalankios Lenkijos pogrindžio valstybei tarptautinės situacijos ir už ją stipresnių šalių (pirmiausia Sovietų Sąjungos) veiklos lenkų pogrindis Lietuvos iki 1945 m. pabaigos buvo sutriuškintas.

Vilnius - Lietuvos sostinė: problema tautinės valstybės projekte (XIX a. pabaiga - 1940 m.)

Dangiras Mačiulis, Darius Staliūnas ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 324 p. ISBN 978-9955-847-97-7.

Monografijoje analizuojama Vilniaus kaip Lietuvos sostinės idėja moderniaisiais laikais (nuo tautinio judėjimo pradžios XIX a. pabaigoje iki Lietuvos valstybingumo praradimo 1940m.). Aptariamas šios idėjos radimasis, evoliucija, jos transformacijos keičiantis poliniams režimams bei jos diegimas Lietuvos piliečiams. Tai pasakojimas, kaip lietuvių mintis užvaldė idėja, kad Vilnius - vienatinė Lietuvos sostinė.

Tarp ūkininko ir piliečio: modernėjančios Lietuvos politinės minties istorija

Justinas Dementavičius ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 352 p. ISBN 978-9955-847-95-3.

Monografijoje nagrinėjama moderni, XIX - XX a., lietuvių politinė mintis. Pasitelkiant skirtingas intelektualinės istorijos perspektyvas analizuojami reikšmingi moderniosios tautinės Lietuvos intelektualai (Simono Daukanto, Motiejaus Valančio ir kiti) ir ideologinės krypties (krikščioniškoji demokratija, tautininkai, liaudininkai - demokratai, kairioji politinė mintis). Siekiama atskleisti, kad lietuvių politinė mintis buvo ne tik ganėtinai įvairi, savarankiška bei santykinai gerai išplėtota, bet ir parodyti jos sąsajas su europinėmis politinio mąstymo tendencijomis. Pagrindinis dėmesys monografijoje sutelkiamas į tai, kaip skirtingos politinės mąstymo kryptys apibrėžė politinį asmenį ir jo santykį su politine bendruomene bei valdžia.

Lithuanian Historical Studies. Vol. 19/2014 /Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 233 p. ISSN 1392-2343

Lietuvos etnologija 15(24). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos – Vilnius /Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 248 p. ISSN 1392-4028.

Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas "Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos " leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusios etnologinių monografijų ir studijų serijos "Lietuvos etnologija". Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos. Šis numeris - specialus teminis: "Fragmentuoti identitetai ir sociakultūrės mažūmos", jo sudarytojai - Vytis Čiubrinskas ir Jonas Mardosa.

Lietuvos archeologija, 41 Lietuvos istorijos institutas.

Vilnius: Diemedžio leidykla, 2015. -216 p. ISSN 0207-8694.

"Lietuvos archeologijos" 41 - ajame tome nagrinėjamas Tšcineco kultūros egzistavimo Lietuvoje klausimas, skelbiamos naujos Rytų pilkapių radiokarboninės datos, gvildenama Lietuvos archeloginio žemėlapio reprezentatyvumo problema, supažindinama su paleodemografijos mokslu, pristatomi Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios rūsiuose esančių mumifikuotų palaikų tyrimai, aptariami viduramžių ir naujųjų laikų kaulo bei rago dirbiniai, rasti Taline, pasakojama apie iškilaus Petro Tarasenkos tarnybą Lietuvos kariuomenėje.

Lietuvos istorijos metraštis 2014.2

Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 248 p. ISSN 0202-3342

Straipsniai ir pranešimai: O. Valionienė. Lietuvos miestų sakralinės erdvės struktūra viduramžiais ir naujaisiais laikais. A. Urmanski. Kelios pastabos apie Jono Jurgaičio Zeberenskio karjerą. J. Drungilas. Lenkų giminių, įsikūrusių Žemaitijoje, genealoginės savimonės atspindžiai antroponimijoje: kilmės motyvas (XVI a. antroje pusėje – XVIII a.) V. Žaltauskaitė. Romos katalikų dvasininkų socialinis mobilumas (po 1863-1864 m. sukilimo – iki XX a. pradžios) E. Gimžauskas. Vokietijos Pirmojo pasaulinio karo tikslai rytuose: istorijos ir istoriografijos vingiai. V. Petronis. Vilniaus religinių bendruomeninių santykių kaita XIX amžiaus 5-6 dešimtmečiais.

XVIII a. studijos, T. 2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Valstybė. Kultūra. Edukacija : straipsnių rinkinys.

Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, – 384 p. ISBN 978-9955-847-94-6

Rinkinį sudaro Lietuvos ir užsienio istorikų, menotyrininkų, dailės istorikų, literatūrologų, pedagogikos istorijos tyrinėtojų straipsniai, kuriuose analizuojama valstybės švietimo sistemos pertvarka ir sociokultūriniai pokyčiai XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Moksliniuose straipsniuose aprėpiamos šios teminės grupės: valstybės švietimo politika ir Edukacinės komisijos veikla, ugdymo tradicijos ir jų kaita bei istorijos problematika.

Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB) erdvėje

sudarytojai Alvydas Nikžentaitis, Michal Kopczynski. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 348 p. ISBN 978-9955-847-93-9

Ar šiuolaikinė Rusija laikytina imperine valstybe? Kodėl dalis rytų ukrainiečių remia Rusijos agresiją į savo šalį? Kodėl lietuviai laiko Lenkiją agresyvia valstybe? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų ir bandoma atsakyti šioje knygoje. Tai daroma ne analizuojant šiuolaikinę politinę situaciją, bet tiriant atminties kultūros elementus, veikiančius įvairių tautų tapatybes. Darbe pirmą kartą lietuvių kalba pateikiamos įvairių šalių tyrinėtojų įžvalgos apie dar ir dabar gyvą istoriją, kurios suvokimas padeda geriau suprasti lietuvių ir Lietuvos kaimynų (baltarusių, lenkų, rusų, ukrainiečių) mąstymą bei jų elgsenos motyvus.

Lietuvos metrika. Knyga Nr. 17 (1530-1536) Užrašymų knyga 17 parengė Laimonas Karalius, Darius Antanavičius.

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. XLVI, 706 p. ISBN 978-9955-847-92-2

Lietuvos Metrikos 17-osios Užrašymų knygos 1530-1536 m. dokumentai skirti LDK vidaus politikai. Knygoje iš viso yra 510 dokumentų. Dauguma jų - 462 dokumentas - rašyti tuo metu LDK raštinėje plačiausiai vartota kalba - rusėniškai, o 48 dokumentai - lotyniški. Visi knygos įrašai- tai Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo vardu 1530-1536 m. išduoti įvairaus pobūdžio dokumentai. Didžiausią dalį sudaro valdovo privilegijos, patvirtinančios įvairius bajorų žemėvaldą įteisinančius teisinius aktus, su jais susiję tuščių žemių ir valdovo valstiečių šeimų (tarnybų) duotys ir įvesdinimai, yra testamentų patvirtinimų. Taip pat yra ir LDK iždo reikalus nušviečiančios medžiagos - tai dokumentai, susiję muitinių atpirkimu ir jų valdymu, iždo kvitai. Yra ir keletas privilegijų, skirtų miestams (lotyniška 1516 m. Magdeburgo teisių suteikimo Kijevo miestui privilegija). Knygoje taip pat yra nemažai valdovo teismo sprendimo raštų. Publikacija parengta laikantis Lietuvos istorijos instituto Archeografijos skyriuje patvirtintų šaltinio publikavimo principų.

Lietuvos istorijos metraštis 2014.1

Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 196 p. ISSN 0202-3342

Straipsniai: V. Jankauskas. Kelios pastabos dėl kunigaikščių sluoksnio Lietuvoje XIII – XIV a. naujausių tyrimų duomenimis. M. Starzynski. Ultima voluntas Alexandri Regis. B. Manys. Gedulingos iškilmės Vilniuje po Marijos Juzefos ir Augusto III mirties. V. Pugačiauskas. Viliaus amatininkų cechų „biurokratija“ XIX a.: struktūra, funkcijos, tradicijos. J. Paškauskas. Masinės kultūros užuomazgos Kretingos ir Palangos Tiškevičių nuotraukų rinkiniuose. Senoji fotografija ir jos tyrimo galimybės. D. Mačiulis. Vilniaus lietuviai ir Lietuvos sostinės idėja. J. Skirius. Išeivijos turizmo į Lietuvą skatinimas 1927 -1939 metais.

Mano autobiografija: rašau Sibire, Taišeto apyl. 1953-1956 metais.

Juozas Markevičius ; parengė Gediminas Rudis; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius; Lietuvos istorijos instituto leidykla, 20015, -348 p. ISBN 978-9955-847-90-8

Skapiškėno Juozo Markevičiaus (1887-1974) atsiminimai – tai nuoseklus, romus ir labai įspūdingas pasakojimas apie lietuvišką kaimą XIX a. pabaigoje, XX a. pradžioje, tarnybą caro kariuomenėje, gyvenimą Vokietijos belaisvių stovykloje Pirmo pasaulinio karo metu, darbą Nepriklausomos Lietuvos miškų tarnyboje, sovietinę ir vokiečių okupacija. Pasakojimas labai sklandus – be jokių pasikartojimų, minties šuolių, ekskursų į šalį. Sunku patikėti, kad rašė žmogus baigęs tik rusišką pradžios mokyklą, kurioje net nebuvo mokoma rašyti lietuviškai. Dar nuostabiau, kad atsiminimus nuo pirmos iki paskutinės eilutės parašė kalėdamas Taišeto lageryje. 2010-2011 metais vykusiame Nacionalinės biografų konkurse J. Markevičiaus atsiminimams buvo paskirta viena pirmųjų vietų.

Lietuvos istorija T. X, D. II, Nepriklausomybė (1918-1940 m.)

Lietuvos istorijos institutas ; [redaktorių kolegija: Jūratė Kiaupienė (ats. Red.). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 640 p. ISBN 978-9955-847-91-5

Antroje tomo dalyje aptariama Lietuvos visuomenė, ekonomika, užsienio politika, specialus dėmesys skiriamas padėčiai Klaipėdos ir Vilniaus kraštuose, baigiamajame skyriuje nagrinėjamas krizinis 1918-1940 m. laikotarpis.

Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai.

Sudarytojai Olga Mastianica, Virgilijus Pugačiauskas, Vilma Žaltauskaitė, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla: 2015, 554 p.

Mokslinių straipsnių rinkinyje, kuriame 33 mokslininkai iš 4 šalių (Lenkijos, Baltarusijos, Japonijos ir Lietuvos), skirtingu lygiu ir gilumu, įvairiais aspektais ir remiantis įvairiomis istoriografinėmis tradicijomis siekė pamatyti, įvardinti ir įvertinti kintančios Lietuvos visuomenės pavidalus – struktūras, veikėjus, idėjas. Straipsniai skelbiami lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis. Daugiausia dėmesio skiriama ilgojo XIX amžiaus, išgyvenančio įvairaus pobūdžio, o visų pirma – socialinę modernizaciją, nacionalizmų raišką, problemoms. Rinkinyje publikuojamų straipsnių chronologija visgi nesiriboja tik XIX amžiumi, nors jis yra dominuojantis. Knygą sudaro trys tematinės dalys: šaltinotyrinė ir istoriografinė, socialinių struktūrų ir grupių bei nacionalizmo. Pirmoje dalyje galima susipažinti su istorinės Lietuvos visuomenės ir įvairių etnokonfesinių grupių tyrimais ir šių tyrimų šaltinių aptarimu, kritiniu vertinimu. Antroje, pagrindinėje ir didžiausioje reprezentuojami tyrimai apie bajorų, miestiečių ir valstiečių luomų raišką Lietuvos visuomenėje, naujų socialinių grupių formavimąsi, vietą modernėjančioje visuomenėje, santykį su valdžios struktūromis, grupių padėties, elgsenos dinamiką. Trečioje atkreipiamas dėmesys į besirutuliojančią akademinę diskusiją dėl lietuvių modernaus nacionalizmo raiškos, laikraščio ,,Aušra“ formuojamų idėjinių nuostatų, ,,starolitvinų“ sąvokos, 1919-1922 m. įvykių Vilniuje bei istorinių vaizdinių, tapusių lietuvių tautinio judėjimo darbotvarkės dalimi, vertinimo. Čia taip pat aptariama ir besiformuojančio baltarusių modernaus nacionalizmo problematika. Knyga suteikia galimybę parodyti akademinį įdirbį, kritinius, diskutuotinus ir konceptualius požiūrius. Knygos leidybą iš dalies rėmė Lietuvos Mokslo taryba.

Įrėminta tapatybė : Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje

Vilius Ivanauskas ; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 472. ISBN 978-609-8183-04-7.

Taikant sociopolitinę perspektyvą šiame darbe nagrinėjamas Lietuvos sovietinių rašytojų santykis su nacionaliniais procesais sovietmečiu, pagrindinį dėmesį skiriant nacionalizmo "nudrenavimui", etninio partikuliarizmo plėtojimui sovietmečio sąlygomis, jo santykiui su sovietiniu universalizmu ir centro intervencionistine politika. Rašytojų pavyzdžiu parodoma kultūros elito svarba sistemos valdymui sovietinėje periferijoje, kylančios įtampos įvairiais sovietmečio laikotarpiais, taip pat jų strategijos reaguojant į daugiatautei visuomenei skirtas "tautų suartėjimo" iniciatyvas ir sovietinę modernizaciją. Tyrime išryškėja, kokius panašumus ir skirtumus turėjo mieželaitiškoji ir marcinkevičiškoji linijos, kiek jos buvo palankios centro politikai ir partikuliarizmo skatinimui, kuo buvo charakteringos Antano ir Tomo Venclovų, Marcelijaus Martinaičio, Grigorijaus Kanovičiaus, Icchoko Mero, Igorio Kašnickio ir kitų literatų trajektorijos.

Moderniosios administracijos tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764-1794 metais

kolektyvinė monografija / R. Šmigelskytė - Stukienė, L. Glemža, V. Rakutis, R. Jurgaitis, E. Brusokas Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius, 2014. – 700 p. ISBN 978-9955-847-89-2

Monografijos objektas - XVIII a. antrosios pusės Abiejų Tautų Respublikos valdymo reformos finansų, kariuomenės, policijos, teisingumo, užsienio reikalų, švietimo administravimo ir lokalinės savivaldos srityse. Knygoje į šias reformas žvelgiama plačiame biurokratinių sistemų raidos Europoje kontekste. Akademinį pasakojimą papildo gausūs archyvinių šaltinių duomenys apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės tarnautojų korpusą, jų gaunamo atlyginimo dydį, pareigybių subordinaciją, darbo laiko reglamentavimą ir kt. Ypatingas dėmesys skiriamas Lietuvos iždo ir karo komisijų veiklai, Edukacinės komisijos, Nuolatinės tarybos ir Įstatymų sargybos funkcionavimui, seimelių veiklos organizavimui, valdymo pokyčiams 1794 m. sukilimo laikotarpiu.

Sovietiniai partizanai Lietuvoje 1941-1944 m.

Rimantas Zizas; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 608 p. ISBN 978-9955-847-88-5

Monografijoje nagrinėjami beveik netyrinėti, plačiajai visuomenei menkai žinomi sovietinių (raudonųjų) partizanų veiklos Lietuvoje 1941-1944 m. istorijos klausimai. Iki Nepriklausomybės atkūrimo sovietinis „partizaninis judėjimas“ buvo sureikšminamas, mitologizuojamas ir sakralizuojamas, jo istorija nušviečiama tendencingai, politizuotai, iškraipant sudėtingos ir prieštaringos karo ir nacistinės Vokietijos okupacijos laikotarpio Lietuvoje istorinės tikrovės realijas. Remiantis pirminiais archyviniais šaltiniais knygoje stengiamasi objektyviai atspindėti daugelį sovietinių partizanų veiklos Lietuvos istorijos klausimų: turėjusio lemiamą poveikį jos raidai išorės veiksnį (sovietinių institucijų, pirmiausia SSKP, organizacinis ir kontroliuojantis vaidmuo, svarbiausių organizatorių ir vykdytojų (A. Sniečkaus ir kitų) veikla, materialinis karinis aprūpinimas, propagandinio (psichologinio) poveikio priemonės, skverbimasis per fronto liniją ir pan.): jų veiklos sąlygas Lietuvoje, čia sukurtas organizacines struktūras, jų paplitimą ir skaičių, sovietinio pasipriešinimo dalyvių šaltinius, jų tautinę sudėtį; svarbiausias karinio ir politinio pobūdžio veiklos sritis; santykius su kitais Lietuvoje veikusiais (nacionaliniais lietuvių ir lenkų) pogrindžiais. Daug dėmesio skiriama represinei (teroristinei) sovietinių partizanų veiklai, jų vykdomoms kaimų deginimo akcijoms ir kt. Sovietinių partizanų veikla nebuvo lietuvių tautos kovos dėl valstybingumo, laisvės, socialinės pažangos sudėties dalis. Objektyviai jie veikė kaip SSRS okupacinio režimo atstovai ir gynėjai, rengę sąlygas legitimizuoti ir įtvirtinti šį režimą pokario Lietuvoje. Knyga gali būti iššūkis visuomenės mitologizuotai (idealizuotai) istorinei sąmonei. Autorius tikisi, kad ji padės užpildyti sovietmečiu atsiradusias kolektyvinės atminties spragas ir deformacija, paskatins visuomenės toleranciją.

XVII a. pradžios Lietuvos vietovių istoriniai šaltiniai: 1622 m. Vilniaus ekonomijos inventorius: (šaltinio publikacija) / Lietuvos istorijos institutas

parengė Darius Vilimas; [šaltinį iš lenkų kalbos vertė Tamara Bairašauskaitė]. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 264 p. ISBN 978-9955-847-85-4.

Knygoje pirmą kartą skelbiamas visas Vilniaus ekonomijos 1622 metų inventorius, išlikęs iš XVIII amžiaus pradžios nuorašo Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo knygose. Tai vertas istorijos šaltinis, aktualus ne tik profesionaliems istorikams, lingvistams, etnologams, demografams ir geografams, bet ir visiems besidomintiems rytinės etninės Lietuvos dalies istorija.

Lietuvos etnologija 14(23). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014, - 278 p. ISSN 1392-4028

Lietuvos istorijos instituto mokslinis žurnalas "Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos" leidžiamas vietoj nuo 1996 metų ėjusio etnologinių monografijų ir studijų serijos "Lietuvos etnologija". Jame publikuojami Lietuvos ir užsienio etnologų ir antropologų straipsniai, recenzijos, mokslinė informacija, atskleidžiamos mokslinio gyvenimo realijos. Šio leidinio daugumos straipsnių tema - "Muziejus: žinios ir etnografija". Jo sudarytoja - Auksuolė Čepaitienė.

XVIII amžiaus studijos, T. I: Lietuvos Didžiosioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp tradicijų ir naujovių: straipsnių rinkinys.

Sudarytoja Ramunė Šmigelskytė – Stukienė / Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 384 p. ISBN 978-9955-847-86-1

Rinkinį sudaro Lietuvos ir užsienio istorikų, literatūrologų, menotyrininkų, dailės istorikų straipsniai, kuriuose analizuojama tradicijų ir naujovių santykio XVIII a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje problema. Moksliniuose straipsniuose aprėpiamos penkios teminės grupės: parlamentarizmo raida, valstybės valdymo modernizacija, miestų istorijos problematika, kultūros pakyčiai ir istoriografija.

Lithuanian Historical Studies. Vol. 18/2013.

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 265 p. ISSN 1392-2343

Atsiminimai / Antanas Macelis

parengė Gediminas Rudis: Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 284 p. ISBN 978-9955-847-82-3. Lietuvos kariuomenės kūrėjo savanorio pulkininko leitenanto Antano Macelio atsiminimai - ne iš tų, kai mėginama dar kartą įbristi į tą pačią upę, iš naujo perrašyti savo gyvenimą, šį bei tį pakeisti, pagražinti. Autorius labai sąžiningai ir atvirai pasakoja apie Nepriklausomybės kovas, taikos meto Lietuvos kariuomenę, kalinimą 1941 m., bėgimą į Vokietiją 1944 m., kaip sunku buvo įsikurti JAV. Nuo metų aukštumos į viską žvelgiant blaiviai, kritiškai ir savikritiškai.

Lietuvos istorijos bibliografija. 2002

Sudarė Irena Tumelytė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 171 p. ISSN 1392-981X

2002 metų Lietuvos istorijos bibliografija - nuo 1996 metų leidžiamos kasmetinės Lietuvos istorijos bibliografijos tąsa. Klasifikacija ir aprašas nesiskiria nuo 2001 metų tomo. Šios bibliografijos duomenys yra pateikti Herderio instituto Marburge (Vokietija) Vidurio rytų Europos istorijos bibliografijos duomenų bazėje

1863 metų sukilimas ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

Aldona Prašmantaitė; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 416 p. ISBN 978-9955-847-87-8 Remiantis pirminiais šaltiniais ir istoriografija nagrinėjamas Katalikų Bažnyčios Lietuvoje kaip institucinės struktūros ir katalikų dvasininkijos kaip luomo vaidmuo 1863 m. sukilime. Tyrimo objektas - diecezinė dvasininkija ir parapijose tarnavę vienuoliai. Tyrimo erdvė - po Lenkijos ir Lietuvos valstybės padalijimų XVIII a. pabaigoje Rusijos imperijos užimtos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės, kurios pagal bažnytinį administracinį susiskirstymą priklausė Vilniaus ir Žemaičių vyskupijoms, apėmusioms ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Lenkijos ir Latvijos teritorijos.

Istorijos šaltinių tyrimai T. 5

Sudarė Artūras Dubonis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 315 p. ISSN 2029-0705

Penktajame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiami darbai aprėpia kelis aiškius istorijos šaltinių tyrimų aspektus. Pirmiausia pabrėžtina, kad į mokslą įvedami nauji arba žinomi, bet mažiau tyrinėti šaltiniai: Dariaus ir Girėno žūties tyrimo byla Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Vilniaus katedros kapitulos pajamos XVI- XVIII a. pajamų ir išlaidų registrų duomenimis. Spausdinami du darbai istorinės geografijos ir jos šaltinių tema. Jau, galima sakyti, tradicine tapusią temą - dokumentų ir "rengėjų" tyrimai - pristato bent keli straipsniai, t. y. apie privataus dokumento juridinę galią, apie teismų sprendimų vykdymo specifiką Kauno magdeburginiame teisme, apie viešųjų notarų korpusą Vilniuje. Kone visi jie yra lygiai svarbūs ir teisės istorijos šaltiniams pažinti - šiais drauge priklauso tyrimas apie svetimšalių, pirmiausia lenkų, teisinę padėtį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Privalome atkreipti skaitytojų dėmesį į preciziškai istorijos šaltinius panaudojantį tekstą. Pasitelkus į pagalbą patikimus, mažiau žinomus istorijos šaltinius, tarp jų ir hebrajiškos kilmės, patikslinama žydų išvarymo iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1495 m. data ir galimos priežastys, atskleidžiami tuo suinteresuoti asmenys. Penktajame Istorijos šaltinių tyrimų tome skelbiamos dvi reikšmingos Lietuvos istorijos šaltinių publikacijos, o diskusijų rubrikoje ginčijamasi dėl šaltinių publikavimo taisyklių, svarstoma, ar egzistuoja idealiausias šaltinio teksto perrašymo ir jo publikavimo variantas. Temų įvairovė, darbų mokslinis ir visuomeninis aktualumas, gautų išvadų naujumas ir patikimumas - visa tai neabejotinai paverčia penktąjį Istorijos šaltinių tyrimų tomą patikimu moksliniu leidiniu.

Lietuvos archeologija, 40

Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2014. -296 p. ISSN 0207-8694 40 - ajame "Lietuvos archeologijos" tome vyrauja praeities visuomenių tyrimai socialiniu, ideologiniu, demografiniu aspektais. Daugumą darbų sieja chronologija (geležies amžius) ir tiriama medžiaga (laidojimo paminklai). Straipsniuose analizuojama Vakarų baltų socialinė organizacija, į įkapes žvelgiant kaip į turto ir lyties indikatorių, aptariami vaikų laidosenos Latvijoje socialiniai aspektai, pateikiama Estijos kapinynų medžiagos demografinė analizė, mėginama apskaičiuoti Rytų Lietuvos apgyvendinimo tankumą. Dar du straipsniai chronologiškai nutolsta nuo pirmųjų. Tai - palyginamasis avalynės iš Vilniaus pilių ir osteologinės medžiagos iš Bokšto g. kapinyno tyrimas bei straipsnis apie Lietuvos naujųjų laikų konfliktų archeologiją.

Kraštovaizdžio konstravimas: gėlių darželiai Lietuvoje XX a. - XXI a. pradžioje.

Loreta Martynėnaitė; Lietuvos istorijos institutas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 368 p. ISBN 978-9955-847-83-0 Monografijoje pristatomas išsamus Lietuvos kraštovaizdžio konstravimo savitumo probleminis tyrimas, kuris yra vienas pirmųjų bandymų kraštovaizdžio konstravimo procesus ir reikšmes analizuoti platesniais ir gilesniais socialiniais kultūriniais aspektais. Remiamasi metodologine nuostata, kad kultūros ir gamtos sąsaja yra neatsiejama. Pasitelkiamos pasauliniame antropologijos mokslo kontekste vyraujančios ir Lietuvos istoriografijai aktualios teorinės kraštovaizdžio sampratos interpretacijos, apibrėžiančios kraštovaizdį kaip neabejotinai svarbią charakteristiką, pilną kultūrinių reikšmių, vienijančių ir apibūdinančių tam tikros bendruomenės istorinį regioną. Iškeliama kraštovaizdžio kaip tam tikros kultūrinės komunikacijos formos idėja, kuriai atstovauja gėlių darželis.

Vietos dvasios beieškant : [straipsnių rinkinys]

Lietuvos istorijos institutas; sudarytoja Rasa Čepaitienė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 432 p. ISBN 978-9955-847-84-7

Iš pirmo žvilgsnio vietos dvasios (genius loci) sąvoka dvelkia senstelėjusia romantika, kurios neįmanoma kaip nors moksliškai apčiuopti ir juolab išmatuoti. Glumina ir tai, kad šis terminas vartojamas itin skirtinguose akademiniuose kontekstuose - nuo geografijos ir architektūros ar net muzikos... Vienuolikos straipsnių rinkinyje, remiantis archeologijos, muzeologijos, menotyros, architektūrologijos, paveldosaugos, sociologijos ir kitų disciplinų teorinėmis ir metodologinėmis prieigomis, bandoma įvairiapusiškai panagrinėti genius loci filosofines, istorines, antropologines ir kultūrologines reikšmes bei jų praktinę sklaidą užsienyje ir Lietuvoje.

Stalininis režimas Lietuvoje 1944-1953 m.: [straipsnių rinkinys]

Lietuvos istorijos institutas; sudarytoja Regina Laukaitytė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 330 p. ISBN 978-9955-847-79-3 Straipsnių rinkinyje publikuojami istorikų tyrimai apie situaciją Lietuvos kultūriniame bei politiniame gyvenime, ekonomikos vystymo kryptis 1944-1953 m., aptariamos naujausios istoriografinės įžvalgos. Darbuose analizuojamos kūrybinės bei mokslinės inteligentijos savarankiškos raiškos galimybės, "tautinio komunizmo" apraiškos, sąjunginių standartų taikymas Lietuvoje formuojant aukščiausių valdymo ir saugumo institucijų aparatą, diegiant Stalino asmens kultą. Aptariama lenkų bendruomės padėtis Vilniaus krašte ir šio regiono vieta bolševikų geopolitikoje. Tiriama į SSRS ekonomikos orbitą įtraukto Lietuvos ūkio raida, nemokamos karo belaisvių darbo jėgos naudojimo mastas bei efektyvumas. Aiškinamasi Rusijos "vidinės kolonizacijos" koncepcijos perspektyvumas tyrinėjant stalininę epochą. Šiuo rinkiniu siekiama išplėtoti stalininio laikotarpio tyrimus naujomis temomis, užpildyti istoriografines spragas apie įvairių visuomenės grupių požiūrį į Lietuvoje 1944-1953 m. vykusius procesus.

Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919-1940 metais

Gediminas Vaskela

Lietuvos istorijos istituto leidykla, 2014. – 312 p. ISBN 978-9955-847-78-6 Monografijoje analizuojamas Lietuvos pasiskirstymas tautybėmis ir ūkio šakomis, mėginama kiekybiškai patikimai (kiek tai apskritai įmanoma) įvertinti atskirų tautų vietą ir reikšmę Lietuvos ūkio struktūroje Pirmosios Respublikos laikais. Atskirai aptariama žydų, lenkų ir vokiečių situacija Lietuvos ūkio struktūros bei ūkio politikos aspektais.

Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 49 (1566-1572) Užrašymų knyga 49

parengė Eglė Deveikytė.

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – XVI, 180 p. ISBN 978-9955-847-81-6 Lietuvos Metrikos Užrašymų knygą Nr. 49 sudaro 97 dokumentai rusėnų ir lotynų kalbomis, kurių dauguma sudaryta Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto valdymo metu - 1566-1572 m. laikotarpiu. Keli kiti dokumentai išduoti dar Žygimanto Senojo laikais - ankstyviausias jų datuojamas 1540 m. Knygoje surinkti įvairaus tipo dokumntai, ypač gausu su žemėvalda susijusių raštų: žemės valdų suteiktys, nekilnojamojo turto įkeitimai už skolas, pardavimo patvirtinimai, bei įvairių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pereigybių suteikimų. Knygos dokumentuose minimi pagrindiniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regionai: etninė Lietuva, rusėniškos žemės su neramiu pietrytiniu pasieniu, Palenkė bei Livonija.

Savas ir kitas: šiuolaikiniais požiūriais: [straipsnių rinkinys]

Lietuvos istorijos institutas; sudarytoja Vida Savoniakaitė.

Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 444 p. ISBN 978-9955-847-80-9 Pažinti sava ir kita skatina šiuolaikinio mokslo ir visuomenės aktualijos. Klausimai, kas ir koks esu, kaip suprantu Kitą, susiję su socialiniu, kultūriniu, politiniu gyvenimu; istorijoje jie gvildenami nuo seno. Atsakymai į šiuos klausimus svarbūs demokratinės pilietinės visuomenės plėtotei, jie atskleidžia įvairiausius Europos integracijos ypatumus. Etnologijoje ir antropologijoje susidomėjimas savo ir kito apibrėžimais rodo tarpdalykinius diskursus, žmonių tapatybes, šiuolaikinės visuomenės keitimąsi ir mažiau kintančias vertybes. Šioje knygoje atskleidžiame šiuolaikinius teorinius požiūrius į antropologiją ir etnologiją, kultūros studijas: nagrinėjame tyrimų metodologijų ypatumus, siekdami sudominti žmogaus tapatybe, žmonių santykiais Europoje, paribiuose ir Lietuvoje, šiuolaikinėmis kultūros vertybėmis. Nagrinėjame mokslo istoriją, tautas, jų tapatybes, stereotipus, šeimas ir išskirtinius kultūros ženklus.

Krikščioniškasis bestiariumas XIII - XV a. Lietuvos kultūroje. Omega segės zoomorfiniais galais. T. I

Eugenijus Svetikas. – Vilnius:

“Diemedžio” leidykla, 2014. – 300 p. ISBN 978-9986-23-189-9

Krikščioniškasis bestiariumas XIII - XV a. Lietuvos kultūroje. Omega segės zoomorfiniais galais. T. II

Eugenijus Svetikas – Vilnius:

“Diemedžio” leidykla, 2014. – 524 p. ISBN 978-9986-23-189-9

Lietuvos istorijos metraštis 2013.2

Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius:

Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 248 p. ISSN 0202-3342

Straipsniai :

A.Ryčkov. Valdovo išdavystės kaip nusikaltimo sampratos ištakos Lietuvoje M. Sirutavičius. “Ponai Tarėjai” ir Maskvos valstybė: formalieji diplomatinių kontaktų aspektai pirmaisiais tarpuvaldžiais (1572-1576 m.) D. Žiemelis. Tipologiškai artimi Lietūvai ūkiai: Čekija, Lenkija, Vengrija ankstyvaisiais naujaisiais laikais V. Žaltauskaitė. Romos katalikų dvasininkų mobilumas ir jo kontrolė Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijose (po 1863-1864 m. sukilimo iki XX a. pradžios) E. Gimžauskas. Vilniaus politinio lietuviškumo klausimas 1919 m. sausį. A. Kuodys. Laikinosios sostinės saulėlydis?Kauno likimo klausimas Lietuvos spaudoje 1939-1940 m.

Žmogus ir metalas priešistorėje : žvilgančios bronzos trauka

Agnė Čivilytė. – Vilnius :

„Diemedžio“ leidykla, 2014. 272 p. ISBN 978-9986-23-188-2

Technologijos, kaip socialinio vyksmo dalies, tyrinėjimai nūdienos archeologijoje yra naujas reiškinys. Su viltimi keliamas klausimas, ar technologinės naujovės lėmė socialinius pokyčius, ar socialinis visuomenės stabilumas skatino inovatyvumą? Rytinio Baltijos jūros regiono bronzos amžiaus tyrinėjimas, o juo labiau – metalo dirbinių technologijos ir jos poveikio socialiniams to meto procesams pažinimas vis dar tebėra iššūkis archeologijos moksle. Šioje knygoje daugiau kalbama apie tai, kad Baltijos jūra ne skyrė, o jungė skirtingose pusėse gyvenančius žmones, nes per visą bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpius egzistavo tamprūs kultūriniai ryšiai. Būtent jų dėka – o tai yra viena pagrindinių šios knygos minčių – rytiniame Baltijos jūros regione atsekame tam tikrus kultūrinius poslinkius, leidžiančius išryškinti šio krašto savitumą bronzos amžiuje. Knygoje bandoma parodyti, jog žmogaus požiūris į metalą buvo labai skirtingas: ten, kur jis buvo lengviau prieinamas, aptinkami turtingi dirbinių lobiai ar kapai su metalinėmis įkapėmis. Kita vertus, šio regiono šiaurėje gyvavo didžiuliai metalurgijos centrai, nors metalo dirbinių tuose kraštuose aptikta visai nedaug. Šie ir daugelis kitų kultūrinių kontrastų tarsi rodo, kad nėra vieno ar kelių kriterijų, leidžiančių įvertinti metalo svarbą to meto žmogui. Todėl knygoje apjungiami įvairių aptariamojo regiono kultūrinių sričių bruožai, keliamas klausimas, kaip technologinės naujovės veikė visuomenės raidą įvairiuose laikotarpiuose ir žmonių gyvenimo sferose. Svarbią vietą užima metalurgijos, kaip amato, aspektas. Juk kiekvienas daiktas – tai tarsi atskiro žmogaus istorija, savita, įdomi, intriguojanti ir originali. Galbūt todėl archeologai vis dažniau kalba apie ano meto žmonių sukurtas ir ateities kartoms paliktas daiktų biografijas.

Krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) : politinė galia ir jos ribos

Artūras Svarauskas; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius. : Lietuvos istorijos instituto Leidykla, 2014. – 412 p. ISBN 978-9955-847-76-2

Nepriklausomoje 1918-1940 m. Lietuvoje vyravo tradicija politines partija ar organizacijas skirstyti į "katalikiškas" ir "nekatalikiškas". Prie katalikiškų priskirti krikščionys demokratai, o nekatalikiškomis buvo laikomos visos kitos Lietuvos partijos ir sąjungos, iš kurių įtakingiausios buvo tautininkai, valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Nors šiose partijos buvo nemažai tikinčiųjų, net ir dvasininkų, tačiau krikščionių demokratų lyderiai ir dalis dvasininkų Lietuvos visuomenei mėgino įteigti, kad kitas Lietuvos partijas remia ir joms priklauso "kitokie" piliečiai, kurie "nėra tokie tikri katalikai" ir todėl "ne tokie tikri Tokia nuostata kūrė specifinį politinį klimatą šalyje, kai partijos išgyventos politinės sėkmės ir nesėkmės turėjo tapti ir tikinčiųjų ar net Bažnyčios sėkmėmis bei nesėkmėmis. Knygoje keliama hipotezė, kad galbūt Lietuvos politinio spektro skirstymas remiantis ne tik ideologiniu, bet ir religiniu principu buvo viena priežasčių, neleidusių konsoliduoti tautos kriziniais Respublikai 1940 metais.

Trys lietuvių tautos pagrindai : iš atsiminimų

Juozas Stakauskas ; parengė Gediminas Rudis ; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius :

Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. – 364 p. ISBN 978-9955-847-75-5

Kanauninkas Juozas Stakauskas (1871-1944) - vienas tų kunigų, kuriems peržengti zakristijos slenkstį nebuvo sunku, tad šalia bažnytinio darbo aktyviai dalyvavo tautinėje, visuomeninėje ir politinėje veikloje. Ryškiausią pėdsaką kunigaudamas paliko Panevėžyje, kur 1909-1919 m. dirbo Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonu. Čia jis buvo itin aktyvus visuomenininkas, našiai darbavęsis organizuojant ir plėtojant švietimą, socialinę rūpybą, propaguojant blaivybę. Ne veltui ir savo atsiminimuose išsamiausiai rašė apie šį tarnystės Dievui laikotarpį.

Lietuvos Metrikos naujienos

14-2012/2013. - Vilnius: LII

leidykla, 2014. - 36 p. ISSN 1392-3382

Новости Литовской Метрики

14-2012/2013. - Вильнюс:

LII leidykla, 2014. - 40 с. ISSN 1392-3390

Lietuvos istorijos metraštis

2013.1 / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto Leidykla, 2014. – 200 p. ISSN 0202-3342

Straipsniai R. Šmigelskytė-Stukienė.Modernios Naujųjų laikų administravimo sistemos bruožų paieškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo komisijos struktūroje (1764–1795 m.). R. Griškaitė. Lietuvos provincijos intelektualų grupės formavimasis ir raida (XIX a. pradžia – XIX a. 7 dešimtmetis): bendrieji tyrimo aspektai. I. Šenavičienė. 1863 metų sukilimo Lietuvoje sisteminė kiekybinė analizė. D. Staliūnas. Lietuvių nacionalizmas ir sostinės problema (XIX a. pabaiga – XX a. pradžia). V. Petronis. Po sporto priedanga: radikalus dešinysis judėjimas ir „Geležinio vilko“ sporto sąjunga Lietuvoje (1928–1930 m.). R. Šermukšnytė. Informacija versus iliustracija: vaizdo naudojimo normos ir praktika šiandieninėje Lietuvos istorinėje kultūroje.

Kazimiero Leono Sapiegos archyvo inventorinė knyga

Lietuvos istorijos institutas; parengė Darius Antanavičius, Algirdas Baliulis. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto Leidykla, 2014. – 348 p. ISBN 978-9955-847-74-8

LDK vicekanclerio Kazimiero Leono Sapiegos (1609-1656) archyvo inventorinė knyga - pirmas publikuojamas XVII a. LDK privataus archyvo aprašas, parengtas 1647/1648 m. Archyvas tuo metu saugotas Ružanoje (dabar gyvenvietė Baltarusijos Bresto srities Pružanų rajone), Sapiegų rūmų iždinėje. Visa medžiaga buvo sudėta į 120 stalčių, įrengtų "didžiojoje spintoje", ir 12 papildomų skrynių. Dokumentai suskirstyti pagal žemės valdas bei atskiras temas ir sudėti į 1145 aplankus, kuriuose buvo mažiausiai 10000 dokumentų. Tai vienas didžiausių LDK XVII a. didikų archyvų, galbūt net pats didžiausias. Publikuojamas rankraštis, surašytas lenkų kalba, šiuo metu saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Knyga skiriama profesionaliems istorijos ir archyvų tyrėjams.

Spausdinti

Atgal

Informacija atnaujinta 2024-12-13 12:11

Slapuko pavadinimas	Slapuko aprašymas	Slapuko galiojimo laikas	Slapukas nesaugomas, jeigu nesutinkate
EW4SITE	Sesijos ID slapukas, naudojamas puslapio funkcionalumui užtikrinti (pvz., grįžimas atgal į paskutinę sąrašo vietą)	Iki sesijos pabaigos	Netaikoma
SITEXRF	POST XSRF apsauga	Iki sesijos pabaigos	Netaikoma
privacy_2	Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
privacy_3	Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
privacy_4	Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
privacy_verify	Atsimena, kad lankytojas peržiūrėjo/pasirinko cookie politiką. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
right_menu_cookie	Skirtas svetainės šoninio meniu veikimui užtikrinti	visada	Netaikoma
NID	Apsaugoti formas nuo kenkėjiško siuntimo. Naudojamas google reCaptcha	6 mėnesius	Netaikoma

XVIII a. studijos, T. 2. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: Valstybė. Kultūra. Edukacija : straipsnių rinkinys.

Atminties kultūrų dialogai Ukrainos, Lietuvos, Baltarusijos (ULB) erdvėje

Lietuvos istorija T. X, D. II, Nepriklausomybė (1918-1940 m.)

Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos: mokslinių straipsnių rinkinys Tamaros Bairašauskaitės 65-mečio sukakčiai.

Įrėminta tapatybė : Lietuvos rašytojai tautų draugystės imperijoje

Moderniosios administracijos tapsmas Lietuvoje: valstybės institucijų raida 1764-1794 metais

Sovietiniai partizanai Lietuvoje 1941-1944 m.

XVII a. pradžios Lietuvos vietovių istoriniai šaltiniai: 1622 m. Vilniaus ekonomijos inventorius: (šaltinio publikacija) / Lietuvos istorijos institutas

Lietuvos etnologija 14(23). Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos

XVIII amžiaus studijos, T. I: Lietuvos Didžiosioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje: tarp tradicijų ir naujovių: straipsnių rinkinys.

Lithuanian Historical Studies. Vol. 18/2013.

Atsiminimai / Antanas Macelis

Lietuvos istorijos bibliografija. 2002

1863 metų sukilimas ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje

Istorijos šaltinių tyrimai T. 5

Lietuvos archeologija, 40

Kraštovaizdžio konstravimas: gėlių darželiai Lietuvoje XX a. - XXI a. pradžioje.

Vietos dvasios beieškant : [straipsnių rinkinys]

Stalininis režimas Lietuvoje 1944-1953 m.: [straipsnių rinkinys]

Tautiniai aspektai Lietuvos ūkio politikoje 1919-1940 metais

Lietuvos Metrika. Knyga Nr. 49 (1566-1572) Užrašymų knyga 49

Savas ir kitas: šiuolaikiniais požiūriais: [straipsnių rinkinys]

Krikščioniškasis bestiariumas XIII - XV a. Lietuvos kultūroje. Omega segės zoomorfiniais galais. T. I

Krikščioniškasis bestiariumas XIII - XV a. Lietuvos kultūroje. Omega segės zoomorfiniais galais. T. II

Lietuvos istorijos metraštis 2013.2

Straipsniai :

Žmogus ir metalas priešistorėje : žvilgančios bronzos trauka

Krikščioniškoji demokratija nepriklausomoje Lietuvoje (1918-1940) : politinė galia ir jos ribos

Trys lietuvių tautos pagrindai : iš atsiminimų

Lietuvos Metrikos naujienos

Новости Литовской Метрики

Lietuvos istorijos metraštis

Kazimiero Leono Sapiegos archyvo inventorinė knyga

Būtini

Funkciniai

Statistiniai

Reklaminiai