|
NISE National movements and intermediary structurs in Europe |
Lietuvos istorijos institutas dalyvauja tarptautinio mokslinių institucijų tinklo NISE (National movements and intermediary structurs in Europe (Tautiniai judėjimai ir tarpinės struktūros Europoje)) veikloje. NISE yra tarptautinė tautinių judėjimų Europoje tyrimų ir paveldo platforma. Ji vienija mokslininkus ir mokslinių tyrimų bei kultūros paveldo institucijas, dirbančias su nacionalizmo Europoje nuo XVIII a. iki šių dienų tyrimais. NISE misija - palengvinti ir paskatinti mainus ir bendradarbiavimą tarp šalių, disciplinų ir mokslo bei kultūros paveldo sektorių. Daugiau informacijos: https://nise.eu/ Tinklo veikloje aktyviai dalyvauja tokie žymūs mokslininkai kaip Miroslav Hroch, John Hutchinson Diana Mishkova, Miloš Řezník Eric Storm. Šis tinklas net du kartus (paskutinį – 2024 metais) rengė tarptautines konferencijas Vilniuje. |
|
|
|
|
„A Living History: cultural and scientific synergy in the border region Zarasai (LT) – Daugavpils (LV) – Vitebsk (BY) for sustainable development“ ENI-LLB-1-073 |
Projektas įgyvendinamas pagal Europos kaimynystės priemonę ir yra finansuojamas Europos Sąjungos. Projektą įgyvendina Zarasų rajono savivaldybės administracija, kartu su Lietuvos istorijos institutu, Zarasų krašto muziejumi ir Daugpilio universitetu (Latvija). Gyvosios istorijos projektas siūlo patyrinėti vieną seniausių kultūros paveldo objektų Lietuvoje – Stelmužės dvarą – kaip muziejų po atviru dangumi. Projekto partneriai atliko tyrimą įvairiuose Europos archyvuose (Varšuvoje, Marburge, Rygoje, Tartu, Kaune, Vilniuje), kad lankytojams suteiktų žinių, rengiant naujus žemėlapius ir dokumentinį filmą „Stebuklingoji Stelmužė“, siekiant atskleisti Stelmužės parko teritoriją. Projekte dalyvavusi LII kultūros paveldo ekspertė Inga Ilarienė patikslino ankstyviausią žinomą Stelmužės (Steinensee) dvaro paminėjimo šaltiniuose datą, nustatė pagrindinius dvaro savininkus ir surado Stelmužės dvaro bibliotekai priklausiusias išlikusias knygas, kurias puošia dvaro savininkų Foelkersambų ekslibrisas su šeimos herbo ir Stelmužės ąžuolo – žymiausio gamtos paminklo Lietuvoje – simbolika. Projekto metu taip pat buvo surengti specialūs IT projektavimo mokymai pasienio regionų muziejų darbuotojams. 2022 m. birželio 13-17 d. projekto imtyje vyko Lietuvos istorijos instituto doktorantų Vasaros mokykla tema "Stelmužės gyvoji istorija" (programa). Vasaros mokyklos metu skaityti pranešimai: Vasaros mokykla "Stelmužės gyvoji istorija" - Pirma diena; Vasaros mokykla "Stelmužės gyvoji istorija" - Antra diena; Vasaros mokykla "Stelmužės gyvoji istorija" - Trečia diena; Vasaros mokykla "Stelmužės gyvoji istorija" - Ketvirta diena; Vasaros mokykla "Stelmužės gyvoji istorija" - Penkta diena |
|
|
|
|
Tarptautiniai ”Ostbalticum” projektai |
Tarptautinius ”Ostbalticum” projektus, kurie buvo skirti archeologinių archyvinių šaltinių iš Rytų Baltijos regionų išsaugojimui, publikacijai ir sklaidai iniciavo ir vykdė Lenkijos Respublikos Kultūros ir tautinio paveldo ministerija (Ministerstwo Kultury i Dziedzictwa Narodowego), kviesdama bendradarbiauti ir prisidėti šio regiono institucijas ir mokslininkus. Ostbalticum III projektas buvo skirtas Mykolo Eustachijaus Brenšteino (Michał Eustachy Brensztejn, 1874-1938) rankraščio, sukurto lenkų kalba, „Archeologinis Kauno gubernijos inventorius“ (Inwentarz archeologiczny gubernii kowieńskiej) mokslinei publikacijai su vertimais į lietuvių ir vokiečių kalbas. Rankraštis, kuris buvo užbaigtas 1907 m. Telšiuose, yra saugomas Valstybiniame archeologijos muziejuje Varšuvoje (Państwowe Muzeum Archeologiczne w Warszawie – toliau PMA). Tai svarbus archeologijos šaltinis – paminklų ir radimviečių sąrašas, kurį sudarydamas autorius naudojosi ne tik to meto publikacijomis, bet ir asmeninių archeologinių tyrinėjimų medžiaga bei žiniomis, suteiktomis jam kitų senovės mylėtojų, turinčių privačius archeologinius rinkinius. Rankraščio parengimą ir publikavimą iniciavo Lenkijos Respublikos Kultūros ir tautinio paveldo ministerija kartu su PMA. Šios institucijos pakvietė Lietuvos istorijos institutą bendradarbiauti. Bendromis lietuvių ir lenkų mokslininkų jėgomis parengtas rankraštis su komentarais, moksliniu įvadu bei straipsniais apie M. Brenšteino kultūrinę ir archeologinę veiklą bei Inventoriaus vertę šiandieninio archeologijos mokslo šviesoje. Minėtų trijų institucijų kaip partnerių darbas ir tarptautinės mokslininkų grupės tyrimai buvo įgyvendinti Lenkijoje išspausdinant dvitomį veikalą lenkų, vokiečių ir lietuvių kalbomis kaip serijos „Aestiorum hereditas“ III/1-2 tomą: Inwentarz archeologiczny gubernii kowieńskiej Michala Eustachego Brensztejna/Archäologisches Inventar des Gouvernements Kowno von Michał Eustachy Brensztejn/Archeologinis Kauno gubernijos inventorius, parengtas Mykolo Eustachijaus Brenšteino (red. A. Bitner-Wróblewska, R. Banytė-Rowell) (=Aestiorum hereditas III), 1-2 dalys (Warszawa, 2016). ISBN 978-83-62622-52-8; 978-83-60099-68-1; 978-609-8183-11-5. Projektas buvo vykdytas 2011–2016 metais. Lenkiškos projekto mokslininkų grupės koordinatorė – PMA Baltų archeologijos skyriaus vedėja hab. dr. Anna Bitner-Wróblewska. Lietuvos istorijos instituto mokslininkų grupė – Rasa Banytė-Rowell, Laurynas Kurila, Andra Simniškytė-Strimaitienė. Kiti knygos autoriai – Maria Krajewska (PMA), Aleksandra Rzeszotarska-Nowakiewicz (Lenkijos Mokslų akademijos Archeologijos ir etnologijos institutas), Tomasz Nowakiewicz (Varšuvos universitetas), Irena Fedorovič (Vilniaus universitetas), Edvard Zajkoǔski (Baltarusijos Nacionalinės mokslų akademijos Istorijos institutas). Lietuviškosios mokslininkų grupės darbas apėmė du projektus: 1. „Knygos „Mykolo Brenšteino archeologinių senienių inventoriaus studija: senieji šaltiniai ir naujos perspektyvos“ parengimas“. Projekto pagrindiniai partneriai Valstybinis archeologijos muziejus Varšuvoje ir Lietuvos istorijos institutas. Projekto trukmė 2011–2013 m. Lietuviškosios projekto dalies dalyvių darbą 2011 m. finansavo Kultūros rėmimo fondas (proj. Nr. 291) ir Lietuvos istorijos institutas. 2. Projekto „M. Brenšteino archeologinių senienų inventoriaus studijos vertimas iš lenkų į lietuvių kalbą“ (sutartis su LMT Nr. LIT-5-21, 2012 m.). |
|
|
|
|
„Antrasis pasaulinis karas – kasdienis gyvenimas po vokiečių okupacija“ (“World War II – Everyday Life Under German Occupation. Der Zweite Weltkrieg – Alltagsleben unter deutscher Besatzung”). |
Nuo 2012 m. Lietuvos istorijos institutas dalyvavo tarptautiniame projekte „Antrasis pasaulinis karas – kasdienis gyvenimas po vokiečių okupacija“ (“World War II – Everyday Life Under German Occupation. Der Zweite Weltkrieg – Alltagsleben unter deutscher Besatzung”). Projektą koordinavo Herderio institutas Marburge (Vokietija)), o vadovavo Prof. Dr. Peter’is Haslinger’is ir Prof. Dr. Tatjana Tönsmeyer. Lietuvoje šį projektą koordinavo dr. Darius Staliūnas, šaltinius atrinko, komentarus rašė bei istoriografinę apžvalgą rengė R. Zizas, A. Bubnys, M. Šikšnianas. Iki šiol Antrojo pasaulinio karo istorija daugiausia buvo rašoma kaip nacių agresijos ir jos vykdytojų istorija. Holokaustas ir Vermachto nusikaltimai, taip pat pasipriešinimo judėjimai okupuotose šalyse buvo ypatingas istorinių tyrimų objektas. Tuo tarpu Vokietijos okupuotoje Europoje gyvenusių vietos gyventojų kasdienybės aprašymų trūksta. Tarptautinio mokslinių tyrimų ir leidybos projekto „Antrasis pasaulinis karas - kasdienis gyvenimas vokiečių okupacijos sąlygomis“ bandomuoju tyrimu buvo siekiama pašalinti šį trūkumą. Projekto tikslas - parengti moksliniais tyrimais paremtą šaltinių leidinį anglų kalba, kuriame būtų užfiksuotos įvairios ir sudėtingos kasdienės aplinkybės, patirtys ir išgyvenimo strategijos, kurias karo metu patyrė paprasti žmonės, gyvenę Vermachto okupuotuose Europos kraštuose. Pagrindinės temos, nagrinėjamos šaltinių leidinyje, be kita ko, apima trūkumą ir aprūpinimą, vietos administracines institucijas, darbą ir išnaudojimą, smurto ir masinių žudynių patirtį ir liudijimus. Projektą vainikavo dvitomė šaltinių publikacija: https://brill.com/display/title/59599 bei skaitmeninė dokumentų publikacija: https://societiesundergermanoccupation.uni-wuppertal.de/#start
|
|
|
|
|
Pabaltijys. Vieno Europos regiono istorija Das Baltikum. Geschichte einer europäischen Region |
Lietuvos istorijos instituto mokslininkai (dr. Zita Medišauskienė, dr. Darius Staliūnas, dr. Česlovas Laurinavičius, dr. Saulius Grybkauskas) dalyvavo Šiaurės rytų instituto (Vokietija) projekte „Pabaltijys. Vieno Europos regiono istorija“. Projekto aprašymas: https://www.ni.hu-berlin.de/de/projekte/baltikum-er |
