Šeimos, moterų ir vaikystės istorija – tai susipinančios tyrimų sritys, kurioms dėmesys neslūgsta Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos akademiniame pasaulyje, o kartu jomis vis labiau domisi ir jauni tyrėjai tiek Lietuvoje, tiek Rytų Europoje. Šeimos, moterų, vaikų ir vaikystės istorijos temos, atsiradusios Analų mokyklos ir feministinių judėjimų kontekste, paskatino atkreipti dėmesį į iki tol istoriografijoje marginalizuotas socialines grupes kaip į svarbius istorijos veikėjus. |
Kartu su postkolonialistine, socialinės istorijos ir interdisciplininių humanitarikos tyrimų banga šeimos, moterų ir vaikų istorijoje temas stimuliavo konkretūs socialiniai, kultūriniai bei politiniai pokyčiai modernėjusiame Vakarų pasaulyje, o ypač XX a. išplėtotos žmogaus teisių teorijos bei vaikų ir moterų teisių, kaip atskirų žmogaus teisių atšakų, formavimasis. Tai įtvirtino skirtingų socialinių grupių visuomenėje statusą ir praplėtė supratimą, kad šios grupės – visaverčiai istorijos subjektai, turintys ypatingų poreikių, savybių, veikiantys istorijos raidą.
Minėtos prielaidos padarė didelę įtaką istoriografijai, o tarpdiscipliniškumas lėmė vieną esminių šių krypčių tyrimų bruožų – siekį „išgirsti“ mažųjų istorijos dalyvių balsus (angl. voices) istorijoje ir juos analizuoti. Dėl to susiformavo atskirų studijų mokyklos: lyčių, motinystės, vaikystės, jaunimo ir pan., turinčios didelę kultūrinę ir politinę įtaką šiuolaikiniame pasaulyje.
Tyrėjų tinklas, veikiantis Lietuvos istorijos institute, siekia konsoliduoti įvairių disciplinų tyrėjus, besigilinančius į šeimos, moterų ir vaikystės studijas Lietuvoje, taip pat prisidėti prie kokybiško jaunų tyrėjų ugdymo, metodologinių, teorinių bei praktinių tyrimų atlikimo patirties bei autoritetingo žinių perdavimo, šeimos, moterų, vaikystės istorijos tyrimų skatinimo bei sklaidos. Vaikų ir vaikystės istorijos srityje šis tyrėjų tinklas yra pirmas Baltijos šalyse ir siekia tapti vienu iš nedaugelio pasaulyje centrų, skirtų vaikų ir vaikystės istorijai bei skleidžiančių Baltijos šalyse, taip pat Vidurio ir Rytų Europoje dar vis lėtai besivystančią istorijos šaką.
Numatytos tyrėjų tinklo veiklos yra šios: vietiniai seminarai, padedantys sutelkti šeimos, moterų, vaikų / vaikystės istorijos tyrimus vykdančius bei jais besidominčius Lietuvos istorijos instituto ir Lietuvos akademinių institucijų tyrėjus; nuotoliniai seminarai kartu su tyrėjais užsienyje, supažindinantys Lietuvos tyrėjus su naujausiomis mokslinėmis tendencijomis šeimos, vaikų / vaikystės ir moterų istorijos tyrimų lauke; nacionalinių ir tarptautinių konferencijų organizavimas bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio partneriais.
Kontaktiniai asmenys: dr. Ieva Balčiūnė (astro.ieva@gmail.com), dr. Andrea Griffante (griphusrex@yahoo.it)