|
Krikščioniškas gintarinis kryželis, atspindintis transformacijų laikotarpį: iš pagonybės į krikščionybę. |
Vienas iš itin ryškių transformacijos laikotarpių Lietuvos didžiosios kunigaikštystės istorijoje, tai perėjimas iš pagonybės į krikščionybę. Šio proceso šaknys siekia pirmuosius kontaktus su krikščioniais, o christianizacijos pabaiga kai kuriuose Lietuvos dalyse užtruko iki XVII a. Vis dėlto ryškiausi procesai vyko XIII – XIV a. – tai sutapo su Vilniaus, kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinės, kūrimusi ir augimu.Šis viduramžių tarpsnis yra labai svarbus ir sudėtingas, atnešęs įvairių pokyčių žmonių kasdienybėje, laidosenoje (pereita iš pagonių praktikuoto mirusiųjų deginimo į inhumacinį laidojimo būdą), ritualuose, architektūroje, miesto erdvėse ir net tokiose kasdienybės srityse, kaip mityba. |
Transformacijos, nulemtos krikščionybės plitimo, ryškios ir kaimyniniuose kraštuose. Nors čia kaita vyko anksčiau, tačiau stebimi panašūs su ja susiję procesai. Todėl tiriant Lietuvoje vykusius pokyčius, labai vertinga kitų šalių, ypač artimiausių kaimynių, patirtis, atverianti platesnes tyrimų perspektyvas. Be to, tikslinga pasinaudoti kaimyninių šalių mokslininkų sukaupta patirtimi tyrinėjant šį laikotarpį, visų pirma, Lenkijos, kurioje transformacijų periodui jau ilgą laiką skiriamas didelis dėmesys.
Suprasdami tematikos svarbą ir įdomumą, tyrimų galimybių perspektyvas, 2021 m. spalio 11 – 12 d. Vilniuje Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojai dr. Rytis Jonaitis ir dr. Irma Kaplūnaitė suorganizavo pirmąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Iš pagonybės į krikščionybę. Laidosena transformacijų laikotarpiu“. Renginyje perskaityti 25 moksliniai pranešimai, kuriuose savo tyrimus pristatė mokslininkai iš 7 šalių – archeologai, istorikai, antropologai. Konferencijos metu susiformavo idėja šiuos tyrimus paskelbti, parengiant straipsnių rinkinį. Nors dėl Covid pandemijos ir politinių aplinkybių knygos pasirodymas užtruko, tačiau 2024 m. pristatytas leidinys, kuriame publikuojama 13 straipsnių, parengtų mokslininkų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos, Vokietijos.
2024 m. lapkričio 14 – 15 d. dr. I. Kaplūnaitė ir dr. R. Jonaitis suorganizavo jau antrąją ciklo konferenciją – „Iš pagonybės į krikščionybę. Gyvenimas ir mirtis transformacijų laikotarpiu“. Šios konferencijos organizatoriams kartu su tarptautiniais partneriais – Varšuvos universiteto Archeologijos fakultetu bei Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos institutu – pavyko surengti aukšto lygio mokslinį renginį, kuriame buvo pristatyti 26 pranešimai, nagrinėjantys transformacijų laikotarpį iš skirtingų perspektyvų. Naujausius tyrimus, metodiką, perspektyvas aptarė archeologai, antropologai, istorikai, bioarcheologai, geologai iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Vokietijos. Šių pranešimų pagrindu iki 2026 m. numatyta parengti tarptautinį straipsnių rinkinį.
Užmegzti ryšiai su kaimyninių kraštų mokslo įstaigomis neliko tik žodiniai – 2023 m. pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos istorijos instituto, Varšuvos universiteto ir Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Archeologijos instituto. Sutarties tikslas – gilinti bendradarbiavimą ir sujungti tyrėjų jėgas, tiriant visų pirma laidosenos bruožus transformacijų laikotarpiu.
Nors aktyvesnis transformacijų laikotarpio tyrėjus jungiantis tinklas oficialiai pradėtas telkti tik 2021 m., įvykus pirmajai konferencijai, ryšiai su mokslininkais užmegzti jau anksčiau. Tai leido suburti kompetentingų tyrėjų ratą. Suorganizuotos jau dvi mokslinės konferencijos, išleistas straipsnių rinkinys ir kartu su Varšuvos Universitetu numatyta išleisti antrąjį straipsnių rinkinį.
Kuriamas Lietuvos istorijos instituto ir kitų Lietuvos bei užsienio mokslo įstaigų bei tyrėjų tinklas leidžia išplėsti transformacijų laikotarpio tyrimus Lietuvoje, atkreipti tyrėjų dėmesį į šio sudėtingo laikotarpio problematiką, skatina tarptautinį bendradarbiavimą ir bendrus projektus su užsienio partneriais.
Kontaktiniai asmenys: dr. Rytis Jonaitis (archjonaitis@gmail.com), dr. Irma Kaplūnaitė (irma.kaplunaite@gmail.com)
