Atsakingi redaktoriai

Dr. Gintautas SLIESORIŪNAS (pirmininkas) Lietuvos istorijos institutas, Lietuva

Dr. Mindaugas ŠAPOKA (pirmininko pavaduotojas) Lietuvos istorijos institutas, Lietuva

Dr. Jolita SARCEVIČIENĖ (atsakingoji sekretorė) Lietuvos istorijos institutas, Lietuva

Nariai

Prof. habil. dr. Egidijus ALEKSANDRAVIČIUS Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva

Prof. habil. dr. Krzysztof BUCHOWSKI Balstogės universitetas  |  Uniwersytet w Białymstoku, Lenkija

Prof. habil. dr. Jan JURKIEWICZ Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje  | Uniwersytet im. Adam Mickiewicza w Poznaniu, Lenkija

Prof. habil. dr. Tomasz KEMPA Mikalojaus Koperniko universitetas Torunėje  | Uniwersytet Mikołaja Kopernika w Toruniu, Lenkija

Dr. Česlovas LAURINAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas, Lietuva

Prof. dr. Vejas Gabriel LIULEVICIUS Tenesio universitetas Noksvilyje | University of Tennessee, Knoxville, JAV

Dr. Bernadetta MANYŚ Adomo Mickevičiaus universitetas Poznanėje  | Uniwersytet im. Adam Mickiewicza w Poznaniu, Lenkija

Dr. Jolita MULEVIČIŪTĖ Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuva

Prof. habil. dr. Mathias NIENDORF Greifsvaldo universitetas  | Universität Greifswald, Vokietija

Prof. dr. Rimvydas PETRAUSKAS Vilniaus universitetas, Lietuva

Dr. Vladas SIRUTAVIČIUS Lietuvos istorijos institutas, Lietuva

Dr. Darius STALIŪNAS Lietuvos istorijos institutas, Lietuva

Prof. dr. Saulius SUŽIEDĖLIS Milersvilio universitetas  |  Millersville University, JAV

Dr. Joachim TAUBER Šiaurės Rytų institutas Liuneburge, Vokietija  |  Nordost Institut in Lüneburg, Germany

Prof. dr. Theodore R. WEEKS Pietų Ilinojaus universitetas Karbondeilyje  | Southern Illinois University, Carbondale, Ill., JAV

Prof. habil. dr. Andrzej ZAKRZEWSKI Varšuvos universitetas  | Uniwersytet Warszawski, Lenkija

Straipsniai, recenzijos ir šaltinių publikacijos priimamos adresu: jolita.sarceviciene@istorija.lt

Straipsniai priimami lietuvių ir anglų kalbomis. Rekomenduojama teikiamų straipsnių apimtis (su priedais) – 1–1,8 autorinio lanko (40–72 tūkst. s. ž. su tarpais). Dėl didesnės apimties straipsnio skelbimo iš anksto derinama su redkolegija.

Norint leidinyje paskelbti Šaltinio publikaciją, pateikiami: įvadas, originalo perrašas, visas šaltinio aprašas, tekstologiniai bei dalykiniai komentarai. Rekomenduojama šaltinio publikacijos apimtis yra iki 1,0 autorinio lanko. Dėl didesnės apimties šaltinio publikacijos iš anksto derinama su redaktorių kolegija.

Knygų recenzijos publikuojamos redaktorių kolegijos užsakymu. Tais atvejais, kai recenzijos parengimą inicijuoja autorius, jis pirmiausia turėtų susisiekti su redaktorių kolegija. Rekomenduojama recenzijų apimtis iki 0,5 autorinio lanko (20 tūkstančių spaudos ženklų su tarpais).

Tekstai ir jų priedai priimami elektroniniu pavidalu el. paštu. Failai gali būti pateikti *.doc, *.docx, *.rtf, *.xls formatais, iliustracijos – *.gif, *.jpg, *.tif formatais. Tekstas rengiamas Times New Roman šriftu 12 pt dydžiu, 1,5 linijų intervalu.

Su straipsniu pateikiama: anotacija (iki 800 spaudos ženklų); raktiniai žodžiai; santrauka iki 3000 spaudos ženklų. Anotacija ir reikšminiai žodžiai publikuojami lietuvių ir anglų kalbomis. Visų žurnalui siūlomų tekstų autoriai taip pat pateikia duomenis apie save – vardas, pavardė, mokslo laipsniai, el. pašto adresas korespondencijai, institucinė prieskyra, ORCID paskyros adresas.

Pateikdami straipsnį, autoriai sutinka, kad recenzentams palankiai įvertinus straipsnį jis bus publikuojamas ir viešinamas pagal žurnalo taisykles (žr. Apie žurnalą).

Autorius, su tekstu pateikdamas iliustracijas, redakcinei kolegijai privalo patvirtinti, kad turi visus leidimus publikuoti jas žurnale ir žurnalo el. versijoje neterminuotam laikotarpiui. Visą atsakomybę dėl neteisėto iliustracijų naudojimo ar pažeistų kitų autorinių teisių prisiima autorius, pateikęs iliustracijas.

„Lietuvos istorijos metraštyje“ taikoma citavimo, nuorodų pateikimo ir literatūros sąrašo sudarymo tvarka:

Nuo 2025 m. 1-ojo numerio žurnale nebus galima pateikti nuorodų, asmenvardžių ir vietovardžių parašytų kirilica.

Citata tokia pačia kalba kaip ir visas straipsnio tekstas skiriama tik kabutėmis, citata užsienio kalba – tik kursyvu.

Trijų ir daugiau eilučių citata keliama į atskirą pastraipą, be kabučių, 11 pt dydžiu, 1,15 linijų intervalu.

Citatų kupiūros žymimos laužtiniais skliaustais [...]. Tokiuose pat skliaustuose rašomi publikacijos autoriaus intarpai į cituojamą tekstą; prie jų po brūkšnio pridedami autoriaus inicialai kursyvu, pavyzdžiui: [neįskaitoma vieta. – V. S.]. Teksto spraga, praleidimas, trūkstama vieta žymima kampiniais skliaustais <...>.

Mokslininkų vardai, pirmą kartą juos minint, netrumpinami. Toliau prie pavardės rašoma pirmoji vardo raidė (inicialas). Mokslininkų vardai ir pavardės rašomos autentiška jų forma. Kirilica ir kitais ne lotyniško pagrindo rašmenimis rašomi asmenvardžiai tekste turi būti transliteruojami paraidžiui pagal supaprastintas Kongreso bibliotekos taisykles.

Tekstuose minimi istorinių asmenybių nelietuviški asmenvardžiai rašomi autentiška (šaltinio) forma. Pirmą kartą minint rašomas visas vardas ir pavardė (jei jie žinomi), toliau rašoma tik pavardė, kai sutampa kelių asmenų pavardės – pavardė su inicialu. Kirilica ir kitais ne lotyniško pagrindo rašmenimis rašomi asmenvardžiai tekste turi būti transliteruojami paraidžiui pagal supaprastintas Kongreso bibliotekos taisykles.

Tekstuose minimi vietovardžiai rašomi originalia tos kalbos forma, kuria kalbama šalyje, kurioje yra tas vietovardis (pvz. Vilnius, Kyiv, Suwałki). Kirilica ir kitais ne lotyniško pagrindo rašmenimis rašomi vietovardžiai turi būti transliteruojami paraidžiui pagal supaprastintas Kongreso bibliotekos taisykles (pvz. Нясвіж – Niasvizh).

Tekstai išnašose (nuorodos į šaltinius bei literatūrą, komentarai) pateikiami puslapio pabaigoje 10 pt dydžiu, 1 linijos intervalu.

Nuorodoje į leidinį rašoma: pirmoji autoriaus vardo raidė, pavardė; po kablelio – knygos pavadinimas  (jei yra – su paantrašte) kursyvu; po kablelio nurodoma leidimo vieta, metai, puslapis (viskas skiriama kableliais):

A. Stankevič, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla XVIII amžiaus antrojoje pusėje, Vilnius, 2018, p. 142.

Antrą kartą:

A. Stankevič, Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo veikla..., p. 142

Jei knygos autorius neįrašytas, spėjamas, pasirašęs slapyvardžiu ir pan., jis nurodomas laužtiniuose skliaustuose:

Lauga [Laurynas Gaudentas], Krašto šviesa, Kaunas, 1921.

Laužtiniuose skliaustuose taip pat rašoma: nenurodyti arba tik apytiksliai žinomi leidimo vieta ([s. l.] arba [Tilžė]), metai ([s. a.] arba [1897]).

Leidinio sudarytojas, vertėjas ir pan. nurodomi po pavadinimo:

Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai, sud. I. Lukšaitė, Klaipėda, 2009.

Aprašant daugiatomį leidinį pirmiausia rašomas bendras leidinio pavadinimas, tomo numeris ir jo pavadinimas tokia tvarka:

Lietuvos istorija, t. III: D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, XIII a. – 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų, Vilnius, 2012.

Jei vienoje nuorodoje vienas po kito minimi keli to paties autoriaus veikalai, vietoj pavardės rašoma „idem“; viena po kitos sekančiose to paties autoriaus ir to paties veikalo nuorodose – „ibid“; jei vieno autoriaus tas pats darbas nurodomas kelis kartus iš eilės, naudojama santrumpa „op. cit.“:

D. Staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863, Amsterdam/New York, 2007, p. 125; tas pats, Kalba ar konfesija? (Sumanymas įvesti rusų kalbą Vakarų krašto pridėtinėse katalikiškose pamaldose), Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, 2000, p. 129; ten pat, p. 542; A. Tyla, min. veik., p. 26.

Nuoroda į straipsnį aprašoma nurodant autorių, straipsnio pavadinimą, leidinio pavadinimą (leidinio pavadinimas rašomas kursyvu). Jei straipsnis publikuotas straipsnių rinkinyje ar tęstiniame leidinyje, dar nurodoma jo leidimo vieta ir metai (tęstiniame leidinyje dar ir tomas / numeris) ir puslapis / -iai. Jei straipsnis publikuotas (mokslo) žurnale, nurodomas tomas ir / ar numeris, leidimo metai ir puslapis / -iai. Leidinio tomas rašomas tais skaičiais (lotyniškais ar arabiškais), kokiais yra nurodytas originale:

D. Staliūnas, Kalba ar konfesija? (Sumanymas įvesti rusų kalbą Vakarų krašto pridėtinėse katalikiškose pamaldose), Lietuvos istorijos metraštis. 1999, 2000, p. 125–137.

A. Abramski, Sądownictwo konfederackie w Polsce w latach 1764–1795, Czasopismo Prawno-Historyczne, 1984, t. XXXVI, z. 2, s. 146–147.

Antrą kartą:

D. Staliūnas, Kalba ar konfesija?, p. 130.

A. Abramski, Sądownictwo konfederackie w Polsce w latach 1764–1795, p. 146.

Jei naudojamos santrumpos, pirmą kartą pateikiamas visas pavadinimas, po jo skliaustuose būsimoji santrumpa (priklausomai nuo situacijos – kursyvu arba ne): Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai (toliau – BRMŠ).

Išnašose nurodant į archyve ar bibliotekoje saugomą (nepublikuotą) šaltinį pateikiamas: dokumento (rankraščio) pavadinimas, visas archyvo ar bibliotekos pavadinimas (originalo kalba), fondas (nurodomas fondo numeris ir / arba fondo pavadinimas originalo kalba), apyrašas (jei toks yra), bylos numeris, ir lapas / - ai arba puslapis / -iai. Jei nuorodos į tą patį archyvą ar biblioteką kartojasi, toliau nurodomos tik šių institucijų pavadinimų santrumpos. Taip pat užrašomi fondų pavadinimai. Jei viena po kitos einančiose išnašose nurodoma į tą patį archyvą (fondą, apyrašą, bylą), rašoma ibid. Institucijų pavadinimai kirilica ir kitais ne lotyniško pagrindo rašmenimis ne lotyniško pagrindo rašmenimis ne lotynų abėcėle pateikiami transliteruoti paraidžiui pagal supaprastintas Kongreso bibliotekos taisykles:

Description of court proceedings, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (hereafter – LMAVB RS), f. 17, b. 262, l. 5;

9 December 1923 complaint by A. Voldemaras to the Seimas’s complaint commission, Ibid, f. 172, b. 466, p. 7.

M. Karp to K. S. Radziwiłł, 15 February 1708, Grodno, Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie, z. 354: Archiwum Warszawskie Radziwiłłów, dział V (hereafter – AGAD, AR), nr. 6465/I, s. 163–166.

M. Karp to K. S. Radziwiłł, Grodno, AGAD, AR, dz. V, nr. 6465/I, s. 163–166.

Governor of Kaunas to the Minister of Internal Affairs, 18 May 1913, Rossiiskii gosudarstvennyi istoricheskii arkhiv (hereafter – RGIA), f. 821, op. 128, d. 44, l. 647.

Jeigu nėra aiški naudojamo senojo spaudinio (XV–XVIII a.) leidimo vieta ir metai, numanomus leidimo metus ir vietą nurodyti laužtiniuose skliaustuose:

Ordinacia Trybunału Skarbowego Wielkiego Xięstwa Littewskiego, dnia 4 Ianuarij Anno Domini 1700 zaczętego [Wilno, 1700]

Nuorodos į leidinius kirilica ir kitais ne lotyniško pagrindo rašmenimis ne lotynų abėcėle pateikiami transliteruoti paraidžiui pagal supaprastintas Kongreso bibliotekos taisykles:

К. Кочегаров, Посольство Артамона Матвеева к гетману Богдану Хмельницкому в 1657 г., Российская история, 2018, № 3, с. 114–115.

Turėtų būti pateikta kaip:

K. Kochegarov, Posolʹstvo Artamona Matveeva k getmanu Bogdanu Khmelʹnitskomu v 1657 g., Rossiiskaia istoriia, 2018, № 3, s. 114–115.

Išnašose nurodant elektroninį dokumentą rašomas autoriaus inicialas, pavardė (iš didžiosios raidės), antraštė (kursyvu)  [laikmenos rūšis]. Išleidimo vieta, metai, interaktyvių dokumentų – nuorodos sudarymo data. Įsigijimo prieitis (interaktyvių dokumentų):

A. Stankevič, Kokios pramogos lydėjo LDK Vyriausiojo tribunolo darbą? [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.ldkistorija.lt/?epochoe=4#kokios-pramogos-lydejo-ldk-vyriausiojo-tribunolo-darba_fact_198 [žr. 2018 10 22].

M. Klovas, E. Meilus, O. Valionienė, Vilniaus senamiesčio posesijų raidos XVI–XVIII a. apžvalga (rankraštis), [interaktyvus]. Prieiga per internetą: http://www.istorija.lt/wp–content/uploads/2014/11/Vilniaus–senamiescio–posesiju–raidos–XVI–XVIII–a–apzvalga.pdf [žr. 2018 10 22].

Po straipsnio pateikiamame naudotų publikuotų šaltinių ir literatūros sąraše pirmiausia surašomi publikuoti šaltiniai abėcėlės tvarka. Toliau (praleidus 1,5 linijų intervalą) analogiškai abėcėlės tvarka surašoma naudota literatūra. Sudarant publikuotų šaltinių ir literatūros sąrašą laikomasi tokių bibliografinio aprašo taisyklių: pirmiausia nurodoma autoriaus pavardė (didžiosiomis raidėmis), po kablelio – visas autoriaus vardas (mažosiomis raidėmis). Toliau, po taško – straipsnio ar knygos pavadinimas (kursyvu). Jei tai monografija (studija, autorinė knyga), po taško nurodoma knygos išleidimo vieta ir leidykla. Aprašant daugiatomio leidinio tomus pirmiausia nurodomas bendras leidinio pavadinimas. Jei tai straipsnis, publikuotas straipsnių rinkinyje ar tęstiniame leidinyje, po autoriaus viso vardo ir taško bei straipsnio pavadinimo ir taško dar rašoma „In:“, o bibliografinio aprašo pabaigoje nurodomi puslapiai. Jei tai straipsnis, skelbtas žurnale, po straipsnio pavadinimo ir taško kursyvu užrašomas žurnalo pavadinimas, toliau – po kablelio – žurnalo numeris / tomas, leidimo metai, puslapiai:

DYGDAŁA, Jerzy. Z Torunia do Wilna podróż króla Stanisława zimą 1708 roku. Zapiski Historyczne, 2017, t. LXXXII, z. 2, s. 85–99.

KARCHIAUSKENE, Magdalena. Razvitie nachalʹnogo obrazovaniia v Litve vo votoroi polovine XIX – nachale XX v. Dissertatsiia na soiskanie uchenoi stepeni doktora pedagogi cheskikh nauk. Vilʹnius, 1985.

LUKŠAITĖ, Ingė. Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis. Vilnius: Baltos lankos, 1999. Lietuvos istorija. t. X, 1 d.: BLAŽYTĖ-BAUŽIENĖ, Danutė... [et al.]. Nepriklausomybė (1918–1940). Vilnius: Baltos lankos, 2013.

PUGAČIAUSKAS, Virgilijus. Vilniaus miesto finansiniai ištekliai XVIII a. pabaigos – XIX a. pirmos pusės pajamų ir išlaidų knygose. Lietuvos istorijos metraštis. 2018/2, 2018, p. 55–72.

SLIESORIŪNAS, Gintautas. The First Occupation of Vilnius during the Great Northern War (April–May 1702). Lithuanian Historical Studies, 2009, vol. 14, p. 71–104.

SLIESORIŪNAS, Gintautas. Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis emigracijoje Prūsijoje 1706–1709 metais. Lietuvos istorijos metraštis. 2011/1, 2012, p. 33–45.

VALIKONYTĖ, Irena. „Skundą privalo šaukimuose išdėstyti“: šaukimų į teismą reglamentavimas Pirmajame ir Antrajame Lietuvos Statutuose. In: Lietuvos Statutas: Temidės ir Klėjos teritorijos. Straipsnių rinkinys. Sudarė I. Valikonytė ir N. Šlimienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2017, p. 241–258.

VALIKONYTĖ, Irena. Teismo dokumentų Lietuvos Metrikoje repertuaras: rašto ir teisinės kultūros aspektai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVI a. pirmojoje pusėje. In: Istorijos šaltinių tyrimai. T. 2. Sudarė A. Dubonis. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2010, p. 109–127.

Kalbos redaktoriaus sutvarkyti tekstai (el. versija arba atspausdinti) autoriams pateikiami korektūrai atlikti. Grąžindami korektūrą autoriai patvirtina sutikimą, kad tekstai būtų skelbiami elektronine versija bei prieinami per asocijuotas duomenų bazes.

„Lietuvos istorijos metraščio“ redkolegija,
Lietuvos istorijos institutas
Tilto g. 17, LT-01101, Vilnius
El. paštas: jolita.sarceviciene@istorija.lt

Recenzavimo tvarka

Žurnalo vyriausias redaktorius atsiųstus straipsnius pirmiausia patikrina, ar jie atitinka formaliuosius reikalavimus, nurodytus Atmintinėje autoriams. Redaktorius, jeigu reikia konsultuodamasis su kitais redakcinės kolegijos nariais, parenka du recenzentus dvigubam aklajam recenzavimui. Atrenkant recenzentus griežtai laikomasi dviejų pagrindinių kriterijų. Pirmiausia recenzentai neturi turėti jokių interesų konfliktų su straipsnio autoriumi/iais ir, antra, recenzentas turi išmanyti vertinamo straipsnio tematiką Recenzentai nežino straipsnio autoriaus, o šis – recenzentų. Vyriausiasis redaktorius betarpiškai bendrauja su autoriais ir recenzentais anoniminio recenzavimo proceso metu.

Jeigu recenzentas/ė sutinka recenzuoti straipsnį, jam/jai atsiunčiamas straipsnis kartu su recenzijos forma. Formoje pateikti standartizuoti klausimai ir atsakymų alternatyvos (taip/ne), kartu palikta vietos platesniam straipsnio teigiamų ir neigiamų aspektų įvertinimui. Recenzentas formoje įrašo galutinį sprendimą, ar rekomenduoja straipsnį spausdinti, ar ne ir pateikia pastabas dėl straipsnio didesnio ar mažesnio taisymo. Atsižvelgiant į aplinkybes, gali būti suteikta daugiau laiko straipsniui pataisyti. Jeigu būtina, pataisytą straipsnio variantą dar kartą peržiūri recenzentai. Jeigu abiejų recenzentų nuomonės dėl straipsnio publikavimo išsiskiria, gali būti ieškoma trečiojo recenzento. Atsižvelgdamas į recenzentų išvadas, galutinį sprendimą dėl straipsnio recenzavimo priima vyriausiasis/oji redaktorius/ė. Visose straipsnio recenzavimo stadijose, vyriausiasis/oji redaktorius/ė gali konsultuotis su redakcine kolegija dėl priimamų sprendimų.

Šaltinių publikacijos ir knygų recenzijos nerecenzuojami. Nežiūrint to, jų tinkamumą žurnalui visada įvertina redakcinė kolegija.

Recenzavimo kriterijai

Žurnalas siekia autoriams pateikti aiškų grįžtamąjį ryšį, kuris jiems padėtų pagerinti savo darbo kokybę. Todėl žurnalas prašo (tačiau nereikalauja), kad recenzentai savo apžvalgas pateiktų jiems atsiųstoje recenzavimo formoje arba, kuomet tai prasminga, rašytų apžvalgas laisva forma. Konkrečios kritinės pastabos ar pasiūlymai turėtų aiškiai būti siejamos su konkrečiais straipsnio elementais. Recenzijos gali būti ir turėtų būti kritiškos, tačiau prašome recenzentų turėti omenyje, kad nepagarbi kalba bei į asmenį nukreipta kritika gali būti palaikyta atspindinčia vertintojo subjektyvumą.

Pagrindiniai recenzavimo kriterijai:

- temos ir skelbiamo tikslo formulavimas ir aiškumas;

- temos aktualumas;

- temos/tyrimo naujumas, originalumas;

- tyrimo metodų taikymas ir jų tinkamumas;

- kritinė temos ištirtumo apžvalga;

- tinkamai išanalizuoti mokslinio tyrimo duomenys;

- aktuali ir argumentuota diskusija (duomenų analizė);

- pagrįstos išvados ir apibendrinimai, paremti tekste išdėstytais argumentais;

- gerai apgalvota ir logiškai nuosekli darbo struktūra;

- rašymo stilius, profesinės kalbos, terminų naudojimo pagrįstumas ir korektiškumas.

- atitikimas žurnale taikomai citavimo, nuorodų pateikimo ir literatūros sąrašo sudarymo tvarkai

Rekomendacijos recenzentams:

- pateikti raštišką objektyvų grįžtamąjį ryšį apie darbo akademinius nuopelnus bei mokslinę vertę kartu su recenzento nuomonės pagrindimu; nustatyti darbo mokslinį vertingumą ir originalumą bei pasiūlyti būdų jį patobulinti; siekiant užtikrinti, kad teigiamus įvertinimus gavę straipsniai atitiktų aukštą mokslinį lygį;

- pateikti recenziją kiek įmanoma greičiau, neviršijant vieno mėnesio laikotarpio arba pagal susitarimą su redakcine kolegija;

- išlaikyti recenzavimo proceso konfidencialumą nesidalinant, neaptarinėjant su jokiomis trečiosiomis šalimis ir neatskleidžiant jokios informacijos, pateikiamos recenzuojamame dokumente, prieš tai negavus leidimo iš redakcijos;

- laikytis recenzavimo etikos;

- įspėti redaktorių, jei yra kokių nors galimų asmeninių ar finansinių konfliktų (žiūrėti skyrelius Etiniai principai bei Interesų konfliktas); atsisakyti recenzuoti kiekvienu tokiu atveju, kai įžvelgiama konflikto galimybė;

- įvardyti bet kokius etinius klausimus, pavyzdžiui, ryškų apžvelgiamo rankraščio panašumą į kokį nors kitur publikuotą darbą;

- atkreipti dėmesį, jeigu nepacituotas aktualus kitų mokslininkų darbas.

Leidėjo etika ir atsakomybė

Mes vadovaujamės Leidybos etikos komiteto (angl. Committee on Publication Ethics: COPE) ir Mokslo leidėjų tarybos (angl. Council of Science Editors (CSE)) skelbiamomis gairėmis ir remiame etiškos leidybos principus. Šios gairės taikomos žurnalo redaktoriams, autoriams ir recenzentams. (https://publicationethics.org/ https://www.councilscienceeditors.org/resource-library/editorial-policies/publication-ethics/). Žurnalas taip pat vadovaujasi Lietuvos istorijos instituto akademinės etikos kodeksu (https://www.istorija.lt/data/public/uploads/2020/07/lii-akademines-etikos-kodeksas-patvirtintas-2016-06-22.pdf).Vertindamas galimus nusižengimus, žurnalas vadovaujasi COPE struktūrinėmis schemomis.

Lietuvos istorijos institutas atsako už leidybos proceso organizavimą ir finansinį žurnalo leidybos valdymą bei strategiją,

Lietuvos istorijos institutas pripažįsta žurnalo Redakcinės kolegijos, autorių ir recenzentų mokslinį sąžiningumą, objektyvumą ir nepriklausomumą, t. y. nesikiša į mokslo darbų vertinimą ir atranką.

Lietuvos istorijos institutas Redakcinei kolegijai, recenzentams ir autoriams užtikrina tiesioginę prieigą prie vadovybės ir galimybę pranešti apie galimus konfliktus.

Lietuvos istorijos institutas užtikrina saugomų žurnalo dokumentų konfidencialumą.

Lietuvos istorijos institutas užtikrina interesų konflikto valdymo, akademinio sąžiningumo ir kt. procedūrų įgyvendinimą.

Neteisėtų publikacijų atvejai

Įtariamo ar įrodyto mokslinio nusižengimo, nesąžiningos publikacijos, plagiato ar „saviplagiato“ (angl. duplicate publication, autoplagiarism, redundant publication) atveju leidėjas, glaudžiai bendradarbiaudamas su redaktoriais, imasi visų reikiamų priemonių, kad išsiaiškintų situaciją ir pataisytų svarstomą straipsnį. Tai gali būti greitas pranešimas apie įsivėlusią spaudos klaidą arba rimtesniais atvejais visiškas atsiribojimas nuo nesąžiningai pateikto straipsnio taikant straipsnio atšaukimą.

Mes suteikiame klaidų atitaisymo galimybę, kuomet klaidą padarė autorius. Taip pat, jei įsivėlė spaudos klaida, žurnalas publikuoja  klaidų atitaisymą. Straipsnio atmetimas nesvarstomas atvejais, kai reikia smulkių, pavyzdžiui, kalbinių ar neesminių netaisyklingos rašybos pataisymų.

Atmetimo procedūra pradedama, kuomet žurnalas gauna informacijos, kad tam tikri publikacijoje pateikti atradimai ar padarytos išvados yra klaidingi arba jei publikacijos turinys buvo plagijuotas. Bet kokie iš to išplaukiantys veiksmai bus paremti COPE skelbiamomis atšaukimo gairėmis.

Sutapties tikrinimas

Redakcinė kolegija aktyviai siekia užkirsti kelią moksliniam bei profesiniam plagiatui, todėl prieš recenzavimą atliekama sutapties tikrinimo procedūra. Pateiktų rankraščių informacijos dubliavimosi tikrinimas ir autorystės nustatymas atliekamas naudojantis specialius sutapčių patikros ir plagiato prevencijos įrankius. Rankraščiai, dėl kurių kyla plagiato įtarimas, nedelsiant atmetami.

Jei plagiatas nustatomas jau po publikavimo, laikomės nuorodų, pateiktų aptariant neteisėtų publikacijų atvejus.

Interesų konfliktai

Interesų konfliktų kyla tuomet, kai galima pagrįstai manyti, kad su tyrimu nesusiję klausimai gali turėti įtakos straipsnio ar jo vertinimo neutralumui bei objektyvumui. Apie galimus interesų konfliktus, nepriklausomai nuo to, ar jie turėjo įtakos tyrimui, ar ne, turi būti pranešta iš anksto, kad būtų galima priimti pagrįstą sprendimą. Interesų konfliktai gali būti instituciniai (kai kuri nors šalis yra tam tikru būdu susijusi su kokia nors organizacija, suinteresuota tam tikra darbo baigtimi), finansiniai (kai autoriai gauna ar tikisi gauti naudos ar kitų gėrybių, susijusių su tyrimo objektu, arba kai kokia nors organizacija yra suinteresuota tam tikrais tyrimo rezultatais), asmeniniai (artimi asmeniniai ryšiai) ir t. t.

Žurnalo vardu užtikriname, kad daugeliu atvejų sąžiningas interesų deklaravimas neužkerta kelio straipsnio spausdinimui ar dalyvavimui recenzavimo procese.

Jei kyla kokių nors abejonių, praneškite apie galimą interesų konfliktą arba aptarkite tai su redakcija. Nepranešus apie su pateikta publikacija susijusį interesų konfliktą ir jam vėliau išaiškėjus recenzavimo procese, straipsnis gali būti atmestas. Išspausdintus straipsnius gali tekti pakartotinai įvertinti.

Redakcinės kolegijos pareiga išsiaiškinti su pateiktais publikavimui straipsniais susijusius potencialius interesų konfliktus tarp teikiamo straipsnio autoriaus ir recenzentų (įskaitant teigiamą ar neigiamą informaciją apie autorius, santykius su jais arba jų atstovaujamomis institucijomis, taip pat finansavimo klausimus) ir užtikrinti, kad jie neturėtų įtakos publikacijos priėmimui ar atmetimui.

Apeliacija dėl redakcinio sprendimo

Jei publikacija buvo atmesta be išorinio recenzavimo, kuomet buvo pateikta redaktoriaus deklaracija su išvardytomis atmetimo priežastimis, dėl tokios publikacijos apeliacija negali būti teikiama.

Jeigu straipsnis atmetamas po recenzavimo, autorius gali ginčyti straipsnio atmetimą, pateikdamas detalų atsakymą į recenzentų komentarus. Apeliaciją nagrinėja redaktorius.

Jei autorius jaustųsi nepatenkintas tuo, kaip redaktorius sprendė apeliacijos situaciją, jis gali susisiekti su Lietuvos istorijos institutu adresu istorija@istorija.lt

Autorystė ir dirbtinio intelekto įrankiai

Žurnalas pritaria COPE pozicijai dėl dirbtinio intelekto (DI) priemonių naudojimo moksliniuose tyrimuose:

COPE pozicijos pareiškimas, 2023 m. vasario 13 d., https://publicationethics.org/cope-position-statements/ai-author

Žurnalas vadovaujasi “Dirbtinio intelekto etiško naudojimo mokslo ir studijų procese gairėmis“, kurias patvirtino Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 2024 m. balandžio 29 d. Nr. V-14 (https://e-tar.lt/portal/lt/legalAct/56254af0061111efbcbfb318996800a8 )

Kaip ir su visu žurnalui pateikiamu turiniu, autorius (-iai) turi užtikrinti, kad turi leidimą naudoti visą į pateikiamą medžiagą įtrauktą trečiųjų šalių turinį, įskaitant tą, kuris buvo gautas naudojant dirbtinį intelektą.

Archyvavimas

Lietuvos istorijos instituto skaitmeninis archyvas yra suprojektuotas taip, kad užtikrintų saugų ir patikimą skaitmeninių šaltinių saugojimą, prieigą bei ilgalaikį išsaugojimą. Šis archyvas naudoja modernias technologijas ir griežtas saugumo priemones, siekiant apsaugoti ir efektyviai valdyti skaitmeninius išteklius.

Skaitmeninio turiniu išsaugojimo politika apima šias priemones:

Vidiniai institucijos serveriai ir atsarginės kopijos
Visi skaitmeniniai šaltiniai yra saugomi vidiniuose serveriuose, kurie yra nuolat prižiūrimi ir stebimi. Siekiant užtikrinti duomenų saugumą ir neprarandamumą, reguliariai daromos atsarginės kopijos, kurios saugomos vietinėje serverių infrastruktūroje. Atsarginių kopijų kūrimas vyksta automatizuotai, siekiant užtikrinti, kad visada turėtume atnaujintas duomenų kopijas.

Skaitmeninių šaltinių viešinimas
Skaitmeniniai šaltiniai yra pateikiami institucijos internetiniame puslapyje, kuris yra apsaugotas moderniomis saugumo priemonėmis, atitinkančiomis Lietuvos nacionalinius standartus. Ši platforma užtikrina, kad vartotojai gali saugiai ir patogiai prieiti prie skaitmeninių išteklių, nesijaudindami dėl duomenų saugumo. Institucijos internetinio puslapio informacija yra saugoma Lietuvos universitetų serveriuose.

Bendradarbiavimas su bibliotekomis
Išleidus naujus skaitmeninius išteklius, jų kopijos yra perduodamos mūsų partnerių bibliotekoms (Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai ir kt). Šis procesas užtikrina, kad institucijos skaitmeniniai ištekliai būtų prieinami plačiam vartotojų ratui per įvairias institucijas, taip prisidedant prie kultūrinio ir istorinio paveldo išsaugojimo ir duomenų archyvų kopijų kūrimo.

Debesų serveriai
Papildomai, siekiant didesnio patikimumo ir prieinamumo, skaitmeniniai ištekliai yra keliami į debesų serverius per specialią platformą (open.istorija.lt). Debesų kompiuterija užtikrina, kad mūsų duomenys būtų apsaugoti nuo fizinių serverių gedimų ir būtų pasiekiami iš bet kurios pasaulio vietos. Tai leidžia užtikrinti nuolatinę prieigą ir greitą duomenų atkūrimą avarijos atveju.

Mes garantuojame, kad mūsų skaitmeniniai ištekliai yra saugūs ir pasiekiami vartotojams visur ir visada. Visos jungiančios saugomo priemonės yra skirtingos ir tarpusavyje nesusietos. Galimų gedimų atveju bus išsaugotas duomenų prieinamumas ir greitas jų atkūrimas.

Neplanuojame stabdyti žurnalo leidybos. Jei dėl kokių nors nepalankių aplinkybių būsime priversti nutraukti žurnalo leidybą, žurnale paskelbti rankraščiai bus saugomi internete ir prieinami skaitytojams dar mažiausiai dešimt metų, bibliotekose žurnalas ar jo straipsnių kopijos saugomos neribotą laiką.

Straipsnių sklaida

Leidėjas daro viską, kas įmanoma, kad padidintų publikuotų straipsnių matomumą. Tačiau yra keletas pagrindinių būdų, kuriais jūs, kaip autorius galite padėti skleisti informaciją apie žurnalą ir taip padidinti savo paskelbtų darbų poveikį.

ORCID iD profilyje nurodykite informaciją apie paskelbtą straipsnį.

Junkitės prie mokslininkams skirtų socialinių tinklų ir savo profilyje pateikite informaciją apie paskelbtus straipsnius: ResearchGate, Academia.edu, Mendeley, Google Scholar.

Koregavimo apeliacija po publikavimo

Jei buvo nustatytas koks nors pažeidimas, susijęs su jau publikuotu straipsniu, redaktorius spręs, ar straipsnį atšaukti, ar imtis kitų korekcinių veiksmų remdamasis COPE gairėmis. Lietuvos istorijos institutas pasilieka teisę imtis korekcinių veiksmų, kad būtų išlaikyta jo akademinio skaidrumo bei kruopštumo reputacija.

Autoriai gali ginčyti šiuos korekcinius veiksmus, susisiekdami su redaktoriumi tiesiogiai arba parašydami skundą adresu istorija@istorija.lt . Apeliacijos bus aptartos su žurnalo redaktoriumi, žurnalo redakcine kolegija ir / arba išoriniais moksliniais patarėjais, priklausomai nuo konkrečios situacijos. Sprendimai dėl atšaukimo bei dėl akademinį susirūpinimą keliančių publikacijų yra galutiniai ir nebeapskundžiami.

Kitos apeliacijos

Kviečiame susisiekti adresu istorija@istorija.lt, jei norite išreikšti nusiskundimą dėl bet kokio publikavimo aspekto Lietuvos istorijos instituto žurnale.

Apeliacijų procedūra

Lietuvos istorijos institutas patvirtins bet kurio laiško gavimo adresu istorija@istorija.lt faktą per penkias darbo dienas. Apeliacijas nagrinėjame remdamiesi COPE gairėmis. Šiuo tyrimu bus sprendžiama, ar autorių iškeltos problemos ar kiti klausimai buvo išspręsti sąžiningai ir objektyviai. Bus peržvelgta visa konkretaus darbo recenzavimo istorija bei visų svarstomo darbo recenzavimo procese dalyvavusių šalių tarpusavio bendravimas. Laikydamiesi GDPR nuostatų, galime užklausti papildomos informacijos, tiesiogiai bendraudami su šiame tyrime dalyvaujančiomis šalimis. Autoriams bus pranešta apie tyrimo rezultatus tuo pačiu el. pašto adresu, kuris buvo naudojamas apeliacijai pateikti.

Siekiame spręsti problemas kiek įmanoma greičiau ir nusistatome 8 savaičių orientacinį terminą. Tačiau kai kurie tyrimai gali užtrukti ilgiau priklausomai nuo apeliacijos pobūdžio bei svarstomos informacijos ir / arba nuo to, kiek šalių yra įtraukta į apeliacijos procesą.

Siekdami užtikrinti tinkamą proceso įgyvendinimą, prašome visų procese dalyvaujančių šalių leisti, kad nagrinėjimo procesas būtų užbaigtas prieš pateikiant bet kokius viešus komentarus apie nagrinėjamą atvejį.

Autorių etika

Autoriai privalo laikytis aukštų, Leidybos etikos komiteto (COPE) įtvirtintų, etikos standartų žurnalo autoriams. Bet kokie nusižengimai etikai bus vertinami labai rimtai, ir sprendimai bus priimami vadovaujantis COPE pateiktomis gairėmis.

Žurnale skelbiami originalūs straipsniai, prieš tai neskelbti kituose leidiniuose. Žurnalui visiškai nepriimtini, jokiais atvejais ir sąlygomis netoleruotini tokie mokslinio nesąžiningumo veiksmai kaip: mokslo publikacijų plagijavimas, mokslinių rezultatų ir išvadų plagijavimas, fabrikavimas ar falsifikavimas, duomenų nutylėjimas, pakartotinis mokslinių darbų išspausdinimas („saviplagiatas“). Išimtys daromos tik tiems naujiems straipsniams, kurie esminiai papildo ankstesnes publikacijas. Autorius ar autorių kolektyvas privalo pateikti informaciją apie pakartotinį medžiagos naudojimą.

Pirmame teksto puslapyje autorius privalo pateikti informaciją apie mokslinių tyrimų ir straipsnių parengimo finansavimo šaltinius, kurių paskelbimas yra privalomas.

Kitų asmenų darbas visada turi būti tinkamai pripažįstamas. Žurnalas netoleruoja nesąžiningos autorystės atvejų – pseudoautorystės, imitacinės, šmėklinės, neįvardytos, dovanotosios, svetingosios, mainais grindžiamos autorystės ir t.t. (angl. „ghostwriting“, „gift authorship“, „guest authorship“, „honorary authorship“, mutual admiration authorship, mutual support authorship, self-plagiarism, text-recycling). Siekiant išvengti tokių atvejų autoriams rekomenduojame vadovautis COPE ir CSE dokumentais (https://publicationethics.org/files/2003pdf12_0.pdf; https://publicationethics.org/files/ghost-authorship-submitted-manuscript-cope-flowchart.pdf; https://www.councilscienceeditors.org/resource-library/editorial-policies/publication-ethics/).

Visi autorių sąraše nurodyti tyrėjai dalinasi kolektyvine atsakomybe už tyrimo rezultatus ir straipsnio turinį. Visi asmenys, reikšmingai prisidėję rengiant straipsnį, privalo būti įtraukti į autorių sąrašą, rikiuojant juos ne abėcėline tvarka, o pagal indėlį, vykdant tyrimą ir rašant tekstą. Asmuo, labiausiai prisidėjęs prie publikacijos rengimo, turi tapti pirmuoju autoriumi. Jei visi autoriai mano, kad jų indėlis yra vienodas, tai turi būti nurodyta išnašoje, o autoriai išdėstomi pagal pavardę abėcėlės tvarka Kai mašinraštis yra priimtas spaudai, autorystės ar autorių eilės tvarkos keisti nebegalima.

Autoriai privalo užtikrinti, kad visi straipsnyje naudojami duomenys būtų patikimi ir tikslūs. Privaloma pateikti išsamias nuorodas ir informaciją, kad kiti tyrėjai galėtų pakartoti atliktą darbą ar patikrinti jo validumą. Autoriai atsako už tai, kad jų rankraštyje būtų pateiktos reikiamos ir teisingos nuorodos, o pateikti tyrimo duomenys, rezultatai, citatos, nuorodos, vaizdinė ir (arba) kita medžiaga nebūtų sufabrikuoti, sufalsifikuoti ar suklastoti. Nenurodyti literatūros ar šaltinių, kuriais naudotasi (įskaitant ir iliustracijas, lenteles ir kt. priedus), yra draudžiama. Informacija, gauta pokalbiuose, korespondencijose, diskusijose ar panaudojant trečių asmenų rankraščius, gali būti pateikta tik iš anksto gavus šių asmenų sutikimą ir nurodant jų vardą, pavardę, informacijos gavimo datą.

Prieš pateikdami straipsnį publikacijai, autoriai privalo iš tyrimo dalyvių gauti reikalingus sutikimus, kad žurnalui suteiktų galimybę naudoti bet kokius susijusius duomenis taip, kad būtų išsaugota ir nepažeista tyrimo dalyvių teisė į privatumą.

Tikimės, kad autoriai vartos įtraukias kalbines formas. Publikacijų turinyje neturėtų būti jokių žodžių, iš kurių galima spręsti, kad vieni žmonės yra pranašesni už kitus kultūros, rasės, lyties, gebėjimų, įgalumo, seksualinės orientacijos, ar tautybės atžvilgiu. Formuluotėse rekomenduojama vengti įžeidžiančių ar tam tikras grupes menkinančių ar atstumiančių terminų.

Recenzentų etika

Recenzentai privalo laikytis aukštų, COPE ir CSE įtvirtintų, etikos standartų mokslo žurnalo recenzentams (https://publicationethics.org/sites/default/files/ethical-guidelines-peer-reviewers-cope.pdf; https://www.councilscienceeditors.org/2-3-reviewer-roles-and-responsibilities)

Recenzentai turi informuoti Redakcinę kolegiją apie savo kompetencijos ribas. Jiems nebūtina išmanyti visų teksto turinio aspektų ekspertiniu lygiu, tačiau jie turėtų sutikti recenzuoti tik tuo atveju, jei jų išsilavinimas ir žinos yra pakankamos atlikti profesionalų įvertinimą. Kitu atveju recenzentai turėtų atsisakyti siūlomą tekstą recenzuoti.

Recenzentai turi iš anksto pranešti žurnalo Redakcinei kolegijai apie bet kokį galimą interesų konfliktą, susijusį su jiems siūlomais recenzuoti straipsniais, įskaitant ankstesnius bendradarbiavimo su autoriumi ar autorių kolektyvu atvejus, tiesioginio pavaldumo, finansines aplinkybes arba asmeninę nuostatą skelbiamos medžiagos atžvilgiu.

Recenzentai privalo gerbti autorių nepriklausomybę, pateikti korektišką, objektyvią, konstruktyvią, nešališką, argumentuotą ir aiškią nuomonę apie straipsnio kokybę ir mokslinę vertę. Recenzento komentarai turi išryškinti teigiamus recenzuojamo teksto aspektus, konstruktyviai pateikti trūkumus ir nurodyti tobulintinas dalis, kad autorius galėtų patobulinti rankraštį.

Suasmeninta ar nepagrįsta recenzentų kritika jokiais atvejais negalima, o gavus užgaulias, asmeniškumais grįstas recenzijas Redakcinė kolegija jas anuliuoja ir organizuoja naują pateikto straipsnio recenzavimą.

Recenzentai neįpareigojami ieškoti galimo mokslinio nesąžiningumo veiksmų, tačiau jie privalo atkreipti Redakcinės kolegijos dėmesį į netinkamą, mokslinio nesąžiningumo elgesį, tokį kaip duomenų klastojimas, piktnaudžiavimas autoryste, plagiatas, vaizdų manipuliavimas, neetiškai atliktas tyrimas, atsikartojanti publikacija ar saviplagiatas, jei toks paaiškėja recenzavimo ar bet kuriuo publikavimo proceso metu. Kaltinimai dėl mokslinio nesąžiningumo veikų turi būti pagrįsti įrodymais.

Netyčinė klaida (angl. honest error) nėra mokslinis pažeidimas, tačiau norėtume, kad recenzentai padėtų nustatyti klaidas ir praneštų apie jas Redakcinei kolegijai. Žurnalas suteikia autoriams ir recenzentams pasitaisymo galimybę.

Jei recenzentai žino ankstesnį mokslo darbą, kuris yra tiesiogiai susijęs su pateiktu straipsniu, jie gali rekomenduoti ir patarti autoriui apsvarstyti galimybę įtraukti jo medžiagą į mašinraštį. Tačiau recenzentas negali to daryti savo naudai. Reikalavimas ar įpareigojimas įtraukti recenzentų darbų citatas į recenzuojamus darbus yra laikomas nederamu elgesiu.

Recenzentams griežtai draudžiama naudotis moksline, finansine, asmenine ar kita galima iš recenzavimo proceso gautina nauda. Recenzentams griežtai draudžiama savo tikslais naudotis recenzuojamų tekstų medžiaga, įskaitant savo publikacijas ir ugdymo procesą.

Redaktorių etika

Redaktoriai deklaruoja, kad žurnalo parengimo ir leidybos procese laikosi lygių galimybių, interesų konfliktų valdymo ir konfidencialumo bendrųjų principų:

• pateikti straipsniai vertinami pagal jų mokslinę vertę, neatsižvelgiant į autorių rasę, lytį, religinius įsitikinimus, kilmę, pilietybę, politines pažiūras ir kitus galimus diskriminacinio pobūdžio aspektus;
• redaktoriai pateiktus rankraščius vertina nešališkai, be išankstinio nusistatymo dėl akademinių ar asmeninių pažiūrų, sąžiningai ir objektyviai
• organizuoja recenzavimo procesą, pagarbiai bendrauja su autoriumi ir recenzentais;
• žurnale nepublikuojami vyriausiojo redaktoriaus straipsniai;
• redaktoriai nepriima sprendimo dėl savo, esamų ar buvusių studentų, straipsnių publikavimo. Tokiu atveju recenzavimo procesą organizuoja nesuinteresuotas redakcijos narys, o autorius Redakcinės kolegijos posėdyje nuo tokių tekstų publikavimo svarstymo nusišalina;
• redakcinė kolegija užtikrina pateikto straipsnio ir visos žurnalui atsiųstos medžiagos bei susirašinėjimo su recenzentais konfidencialumą. Visa pateiktame straipsnyje esanti informacija yra konfidenciali iki tol, kol tekstas publikuojamas. Išskirtiniais atvejais, konsultuojantis su leidėju, vyriausias redaktorius ribotą informaciją gali perduoti kitų žurnalų redaktoriams, institucijoms ar organizacijoms, tiriančioms nederamo akademinio elgesio atvejus, bet tik tyrimui būtiną informaciją;
• redakcinė kolegija netoleruoja jokių interesų konfliktų (institucinių, finansinių, asmeninių ir t. t.);
• žurnale paskelbto straipsnio autoriaus nuomonė ir idėjos gali nesutapti su Redakcinės kolegijos nuomone.

Autorių teisės ir atsakomybė

Straipsniai „Lietuvos istorijos metraštyje“ skelbiami nemokamai. Autoriams netaikomi  straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai, be to nemokamas piniginio atlygis už publikuotus tekstus. Visi atskiruose žurnalo numeriuose publikuotų tekstų autoriai turi teisę nemokamai gauti po vieną spausdintą atitinkamo numerio egzempliorių.

„Lietuvos istorijos metraštyje“ skelbiami originalūs, iki tol nepublikuoti mokslo straipsniai. Žurnale publikuojamų straipsnių ir kitų tekstų autoriais gali būti įvairių kartų tyrėjai, t. y. leidinyje tyrimus gali skelbti tiek mokslininkai, tiek ir doktorantai.

Pateikdamas mokslinio darbo rankraštį žurnalui autorius/ė patvirtina, kad yra bendraautorių įgaliotas/a sudaryti šiuos susitarimus, ir savo bei bendraautorių vardu garantuoja ir užtikrina, kad:

1. Jis (ji) turi visišką teisę sudaryti šį susitarimą ir suteikti jame numatytas teises. Jis (ji) yra vienintelis (-ė) straipsnio autorius (-ė) ir turi visišką teisę sudaryti šį susitarimą bei suteikti teises Lietuvos istorijos institutui, nepažeisdamas (-a) jokių kitų įsipareigojimų.
2. Straipsnis yra originalus, nepažeidžia jokių autorių ar jokių kitų trečiųjų šalių teisių.
3. Straipsnyje nėra jokios neteisėtos informacijos, šmeižto, dezinformacijos ar duomenų, kuriuos paskelbus būtų pažeista sutartis, konfidencialumo ar slaptumo įsipareigojimas.
4. Autoriai sutinka su „Creative Commons“ priskyrimo licencijos 4.0 sutarties sąlygomis, kuriomis vadovaujantis žurnale publikuojamas straipsnis yra licencijuojamas, ir suteikia Lietuvos istorijos institutui leidimą publikuoti iki šiol nepublikuotą originalų rankraštį ir jo neatsiejamą dalį sudarančią santrauką, visą susijusią papildomą medžiagą ir vėlesnius klaidų taisymus, jei tokie būtų reikalingi, žurnale, vadovaujantis „Creative Commons“ priskyrimo licencija (CC-BY-4.0). Autorius išlaiko visas turtines autorių / gretutines teises. Creative Commons Attribution 4.0 (CC BY 4.0)
5. Platinant straipsnį būtina pateikti nuorodą į jo autorių (-ius) ir išspausdinto straipsnio pavadinimą, žurnalą ir DOI (skaitmeninį objekto identifikatorių).
6. Visi gali laisvai bet kokiais tikslais, įskaitant ir komercinius, dalintis (bet kokiose laikmenose ir bet kokiu formatu kopijuoti ir toliau platinti straipsnyje pateiktą medžiagą) ir adaptuoti (pergrupuoti, transformuoti ir remtis straipsnyje pateikta medžiaga).
7. Autorius/ė privalo informuoti redakcinę kolegiją, jeigu straipsnis yra įteiktas kitai leidyklai.

Dalinimasis duomenimis

Lietuvos istorijos institutas laikosi nuostatos, kad, kai tik įmanoma, visi su tyrimu susiję duomenys turi būti randami, prieinami bei galimi panaudoti iš naujo. Be to, turi būti įmanoma jais dalintis tarpusavyje. Mes skatiname autorius, kad duomenys, kurie yra tyrimo pagrindas, būtų įkelti į tam tinkamas saugyklas ir pateiktame dokumente būtų įtraukta nuoroda į tą saugyklą.

Privatumas

Šiame žurnalo tinklalapyje pateikti vardai, pavardės ir elektroninio pašto adresai bus naudojami tik nurodytais, su šiuo žurnalu susijusiais tikslais ir nebus viešinami jokiais kitais tikslais ar perduodami bet kokioms trečiosioms šalims.

Siekdami pasinaudoti savo teisėmis, susijusiomis su Jūsų asmens duomenimis arba iškilus klausimams dėl asmenų duomenų apsaugos galite kreiptis Jums patogiu būdu nurodytais kontaktais:

Lietuvos istorijos institutas

Tilto g. 17, LT-01101, Vilnius

Tel./faks. (8~5) 261 4436, el. paštas: istorija@istorija.lt