R. Banytė-Rowell | A. Čivilytė | V. Juodagalvis |  L. Kurila | G. Piličiauskas | V. Podėnas | A. Simniškytė-Strimaitienė | E. Svetikas | R. Vengalis | E. Pranckėnaitė | L. Gaižauskas | A. Janionis | V. Micelicaitė | M. Pilkauskas  | E. Simčenka | M. Valančius |  

---

Eugenijus Svetikas

Mokslo darbuotojas, humanitarinių mokslų daktaras

Biografiniai duomenys:

Gimė 1957 m. rugsėjo 25 d. Alytuje. 1980 m. baigė studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. Nuo 1981 m. iki 1987 m. dirbo Alytaus kraštotyros muziejuje. Kasinėjo Bazorų, Leipalingio, Didžiasalio, Taikūnų, Alytaus, Vinkšninių ir kt. XIV a. pabaigos – XVII a. kapinynus, kuriuose iš viso buvo atidengta apie 1500 kapų. Be to, kasinėjo Alytaus ir Giluičių piliakalnių gyvenvietes, Kaziulių, Vinkšninių pilkapius ir kt. Iš šios veiklos išsiskiria 1984–1986 m. kasinėtas Alytaus kapinynas, kuriame buvo atidengti 1152 kapai ir surinkta keli tūkstančiai radinių. Tai iki šiol didžiausias to laikotarpio kapinynas Lietuvoje. Tuo pačiu metu dirbo ir mokslinį tiriamąjį darbą, parašė ir paskelbė keliasdešimt mokslinių, mokslinių informacinių ir mokslo populiarinimo straipsnių. Nuo 1987 m. rugsėjo 1 d. iki 1995 vasario 20 d. dirbo Alytaus 1-oje ir 2-oje vidurinėje mokykloje. 1988–1989 m. kasinėjo Dzirmiškių pilkapyne. 1993 m. birželio 30 d. Vilniaus universitete apgynė disertaciją ,,Žiedai ir monetos XIV–XVII a. kapuose. Tipologija ir chronologija“, už kurią buvo suteiktas humanitarinių mokslų daktaro mokslo laipsnis.
Nuo 1995 m. vasario 21 d. pradėjo dirbti LII Archeologijos skyriaus mokslo darbuotoju, nuo 2008 m. – vyresniuoju mokslo darbuotoju. 1999–2003 m. buvo Valstybinės paminklosaugos komisijos nariu.

Pagrindinės tyrinėjimų kryptys:

Christianizacijos reiškiniai Lietuvoje XIV a. pabaigoje – XVII a.: archeologijos duomenų klasifikavimas, analizė ir interpretacija, XIII–XIV a. radinių paieška Lietuvos archeologijos medžiagoje: duomenų analizė ir interpretacija.

Svarbiausios mokslinės publikacijos:

Monografijos

1. Svetikas, E. 2019. Sargėnų kapinynas. Vilnius: Diemedžio leidykla. ISBN 978-9986-23-216-2
2. Svetikas, E., 2014. Krikščioniškasis bestiariumas XIII–XV a. Lietuvos kultūroje: omega segės zoomorfiniais galais. T. I-II. Vilnius: Diemedžio leidykla. ISBN 978-9986-23-189-9.
3. Svetikas E., 2012. Bazorų kapinynas: christianizacijos šaltiniai. Vilnius: Diemedžio leidykla. ISBN 978-9986-23-169-1.
4. Svetikas E., 2011. Žalgirio epochos lietuvių ir žemaičių karių kapai su ginklais. Vilnius: Diemedžio leidykla. ISBN 978-9986-23-165-3.
5. Svetikas E., 2009. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacija XIV a. pab. – XV a.: archeologiniai radiniai su krikščioniškais simboliais, T. I-II. Vilnius: Diemedžio leidykla,
6. Svetikas E., 2003. Alytaus kapinynas: christianizacijos šaltiniai. Vilnius: Diemedžio leidykla.

Straipsniai

1. Svetikas, E., 2018. Obelių kapinyno XIV a. pabaigos laužavietė – mirusiųjų palaikų kremavimo, grupinių degintinių kapų ar aukojimo vieta? Lietuvos archeologija, 44, 117–172.
2. 2. Svetikas, E., 2014. Eustachijus Tiškevičius: „... ieškoti ir atrasti, o suradus skelbti pasauliui”. In: Būčys, Ž., Griškaitė R., sud.  Eustachijus Tiškevičius: darbai ir kontekstai, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 88-97.
3. 3. Svetikas, E., 2011. Latin Christianisation in the Orthodox Christian Grand Duchy of Lithuania in late 14th and 15th centuries: A puzzle of historical facts and archaeological data. In: Salamon, M., Hardt, M., Kruk, M. P., Musin, A. M., Špehar, P., Sulikowska-Gąska, A., Wołoszyn, M. eds. Rome, Constantinople and Newly-Converted Europe: Archaeological and Historical Evidence. U źródeł Europy Środkowo-wschodniej/Frühzeit Ostmitteleuropas, vol. I, Kraków-Leipzig-Rzeszów, 677-689.
4. Svetikas, E., 2010. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto investitūros žiedas. In: Vytautas Didysis ir jo epocha. Straipsnių rinkinys 2000–2010. Skiriama Žalgirio mūšio 600 metų sukakčiai. Trakų istorijos muziejus, 37–47.
5. Svetikas, E., 2009. Ietigalių tipologija ir chronologija iš LDK Vilniaus ir Medininkų vyskupijos XIV a. pabaigos – XV a. kapų. Lietuvos archeologija, 35, 199–240.
6. Svetikas, E., 2008. XIV a. pabaigos – XV a. amuletai iš apkaustyto lokio nago Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir kaimyniniuose kraštuose. Lietuvos archeologija, 34, 171–210. 
7. Svetikas, E., 2008. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto investitūros žiedas. Lituanistica, 2 (74), 14–29. 
8. Svetikas, E., 2007. XIV a. antrosios–XV a. pirmosios pusės žiedinės segės reljefiniu paviršiumi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Livonijoje. Lietuvos archeologija, 32, 73–106.
9. Svetikas, E., 2007. XV a. antkaklės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Lietuvos archeologija, 30, 97–120.
10. Svetikas, E., 2007. Burial and Sacrifice in Lithuania during the Late Fourteenth-Fifteenth Century: Religious Confrontation or a Unique Conversion Phenomenon – Baptism by Fire?, Lithuanian Historical Studies, vol. 11, 107–135.
11. Svetikas, E., 2007. Senųjų Trakų benediktinų veiklos pėdsakai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacijoje XV–XVI a. pradžioje: šv. Kotrynos Aleksandrietės kulto atributas – segės su rato simboliu. Lituanistica, 3 (71), 13–28.
12. Svetikas, E., 2007. Livonijos įtaka Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės christianizacijai: kryželiai XIV a. II pusės–XV a. Lietuvos kapuose, Lituanistica, 1 (69), 51–65.
13. Svetikas, E., 2004. Betliejaus žvaigždės segės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Livonijoje: insignijos ar devocionalijos? Lietuvos istorijos metraštis. 2003 metai, 1, 5-40.
14. Svetikas, E., 2003. Šešiakampės žvaigždinės segės LDK ir jų analogijos Šv. Romos imperijoje. Lituanistica, 3, 23–41. 
15. Svetikas, E., 2002. Tretininkų odiniai kapšeliai: jų apkalų tipologija, chronologija ir simbolika. Lietuvos archeologija, 24, 237–260.
16. Svetikas, E., 2002. The Tertiaries in the Early Stages of Christianity in Lithuania: their Attributes in the Light of Archaeology. In: Centre, region, periphery: Medieval Europe Basel 2002. Re-printed papers of 3rd International Conference of Medieval and Later Archaeology. Basel (Switzerland) 10.–15. September 2002, Hertingen, vol. 2: Sections 4 and 5, 411–414.
17. Svetikas, E., 2002. Christianizacijos šaltinių paieška Lietuvos XIV a. pabaigos – XVIII a. pradžios kapinynų medžiagoje. Lituanistica, 1 (49), 74–97.
18. Svetikas, E., 2001. Vaškuotų lentelių vartojimas Europoje ir galimas jų panaudojimas LDK raštvedyboje XV-XVI a. Pradžioje. Lietuvos miestų istorijos šaltiniai, 3, 73–96.
19. Svetikas, E., 2001. Daugiakaroliai antsmilkiniai: etninis ar konfesinis požymis. Lietuvos istorijos metraštis. 2000 metai, 5–19.
20. Svetikas, E., 2000. Mirusiųjų pinigai Lietuvoje XIV a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje: krikšcioniškas laidojimo paprotys ir jo semantika. Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, 26–48. 
21. Svetikas, E., 2000. Rozetinės segės: tipai, simbolika ir paskirtis. In: Kazakevičius, V., sud. Iš baltų kultūros istorijos: Skiriama Adolfo Tautavičiaus 75-mečiui, Vilnius: Diemedžio leidykla, 173-187.
22. Svetikas, E., 1999. Lietuvoje aptikti vaškuotų lentelių pėdsakai. Lituanistica, 3 (39), 45–77.
23. Svetikas, E., 1998. Sagtys XIV-XVII a.: tipai ir paskirtis (pagal vėlyvųjų viduramžių kapinynų medžiagą). Lietuvos archeologija, 15, 389–431.
24. Svetikas, E., 1998. Kauliniai stiliai – vėlyvųjų viduramžių ir naujųjų amžių rašikliai Lietuvoje. Lituanistica, 3 (35), 21-42.
25. Svetikas, E., 1997. Apkalai su širdies simboliu Lietuvoje kontrreformacijos laikotarpio pradžioje. Lituanistica, 1 (29), 28–34.
26. Svetikas, E., 1997. Kapšelių apkalai su liūto simboliu Lietuvoje XV a. antrojoje pusėje, Lituanistica, 2 (30), 20–29.
27. Svetikas, E., 1997. Tretininkai Lietuvos christianizacijos pradžioje: archeologijos duomenys apie jų atributiką. Lituanistica, 4 (32), 13–38.
28. Svetikas, E., 1995. Monetos XIV–XVII a. Lietuvos kapinynuose. Lietuvos archeologija, 11, 117–151.

 Dalyvavimas mokslo leidinių redakcinėse kolegijose:

1. Lietuvos archeologija (Lietuvos istorijos institutas (Lietuva), narys nuo 2008 m.).
2. Senovės baltų kultūra (Lietuvos kultūros tyrimų institutas  (Lietuva), narys nuo 2008 m.).