Pradžia
lt

LIETUVOS ISTORIJOS INSTITUTAS

ARCHEOLOGIJOS SKYRIUS

PROGRAMA

Lietuva Europoje: kultūrinės sąveikos archeologiniais duomenimis“ 2007–2011 m.

VILNIUS 2007

Mokslo kryptis: Lietuvos proistorė: archeologiniai tyrimai

Programos vadovas: Valdemaras Šimėnas, doc. dr.;

Lietuvos istorijos instituto Archeologijos skyrius 2006 m. baigė nagrinėti dvi programas: „Centras–periferija: kultūrinių įtakų kryptys“ ir „Regioniniai baltų kultūros modeliai: procesų dinamika Vėlyvajame geležies amžiuje“. Taip pat archeologai iš esmės baigė darbą instituto leidinyje „Lietuvos istorija“ parašę du pirmuosius šios istorijos tomus. Dalis skyriaus darbuotojų toliau tęsia tyrimus programoje „Akmens ir žalvario amžiai Lietuvoje (1999–2008), antrasis etapas (2004–2008 m.)“. Nuo 2009 m. numatomas ir jų įsiliejimas į čia pristatomą programą.

Tyrimų objektas: Mokslinių tyrimų programoje „Lietuva Europoje: kultūrinės sąveikos archeologiniais duomenimis“ numatoma gilintis į kultūrinių sąveikų ir jų poveikio visuomenei problematiką. Labai aktualios ir mažai nagrinėtos visuomenės raidos ir socialinės sąveikos temos. „Visuomenės raida ir socialinė sąveika Lietuvoje: istorinis ir probleminis tyrimas“ galėtų būti derinamas su kitų Lietuvos istorijos instituto skyrių nagrinėjama tematika ar net tapti Nacionaline Lietuvos mokslo tyrimų programa. Ši programa atitinka „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės strateginių tikslų (prioritetų)“ 2006 m. rugsėjo 11 d. Nr. 855 nutarimą.

2007–2011 m. bus nagrinėjama Lietuvos kultūrinės struktūros ir visuomeninės organizacijos raida, radinių datavimo ir jų kilmės, kultūrinių mainų bei kitos archeologinės problemos. Programa toliau pratęsia skyriuje nagrinėtas temas tik žymiai platesniame kontekste.

Mokslinių tyrimų tikslas: įvertinti kultūrinių sąveikų Lietuvoje ir jų poveikio visuomenei pobūdį bei mastą.

Pagrindiniai uždaviniai:

a) surinkti, išanalizuoti ir susisteminti įvairiaplanę mokslinę informaciją apie tyrinėjimo laikotarpio situaciją Lietuvoje ir nustatyti chronologiškai pagrįstą jos kaitą;

b) įvertinti Lietuvos teritorijoje gyvenusių genčių sąveiką su kitomis baltų gentimis atskleidžiant jų bendrybes bei skirtumus;

c) atlikti atskirų regionų ar paminklų visuomenės socialinės struktūros bei organizacijos tyrimus ir palyginamąją analizę.

d) aptarti etnokultūrinės ir socialinės situacijos kaitą ieškant jos priežastingumo kultūrinių sąveikų kontekste.

Tyrimo problema: Lietuvos archeologai jau gana detaliai gali apibūdinti vienos ar kitos atskirai paimtos baltų genties laidojimo papročius, gyvensenos būdą, bendrais bruožais rekonstruoti ir nustatyti procesų ir pasikeitimų seką baltų genčių proistorėje. Tačiau neretai pasigendama šių procesų tikslesnio datavimo ir jų priežasčių nustatymo, procesų suderinamumo ir koreliavimo su kaimyniniuose kraštuose vykusiais įvykiais. Ankstesnių darbų metu paaiškėjo, kad dauguma Lietuvos archeologijos rekonstruojamų procesų yra tampriai susiję su bendraeuropiniais reiškiniais ir įvykiais. Tačiau šie duomenys iki šiol nėra tarpusavyje palyginti. Taip pat baltų genčių viduje vykusios kultūrinės įtakos yra sąlygotos įtakomis iš kaimynių ar dar tolimesnių regionų. Neretai archeologinėje literatūroje deklaruojamas baltų genčių uždarumas ar net atsilikimas bendrame Europos kontekste. Šie teiginiai neparemti konkrečiais archeologiniais tyrimais. Be to visiškai lieka nenagrinėtos baltų genčių įtakos kaimyninėms šalims (ypač Rytų Europos miškų zonos regionui). Kaimyninėse šalyse Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje (kur vėlesniais laikais apsigyveno rytų ir vakarų slavų gentys, pvz.: Dniepro baltų, prūsų gyventa teritorija) baltiškai tematikai teikiamas nepakankamas dėmesys. Todėl tai turėtų tapti Lietuvos archeologų nagrinėjama tema. Dar labai daug praeityje tyrinėtų archeologijos objektų nėra skelbta medžiaga. Ypač tai pasakytina apie kapinynus. Dešimtmečiais muziejų fonduose guli archeologų neapdorota medžiaga. Gerokai atsiliekama archeologijos šaltinių publikavimo darbe.

Lietuvos archeologijoje vyrauja labai uždaros, dabartinės Lietuvos valstybės ribomis apribotos, tyrimų temos. Aiškiai nepakanka platesnio požiūrio ir akiračio. Toks tarsi iš šalies platesnis žvilgsnis padėtų išspręsti daugelį šiuo laiku nesuprantamų baltų genčių raidos ir sąveikos reiškinių.

Programos vykdytojai:

2007–2011 m. doc.dr. Valdemaras Šimėnas (programos vadovas), doc. dr. Ilona Vaškevičiūtė, dr. Rasa Banytė-Rowell, dr. Andra Simniškytė, dr. Eugenijus Svetikas, Laurynas Kurila.

Nuo 2009 m. dr. Agnė Čivilytė, dr. Vygandas Juodagalvis, dr. Tomas Ostrauskas, dokt. G. Piličiauskas, laborantė Sigita Mikšaitė.

Programos tematika: Visi programos vykdytojai numato dirbti pagal individualias tyrimų temas (žiūr. programos priedą). Tačiau jos tarpusavyje yra suderintos, chronologiškai apimami visi proistorės tarpsniai nuo akmens amžiaus iki viduramžių bei naujųjų laikų pradžios. Didžiausias dėmesys koncentruojamas visuomenės raidos rekonstrukcijai ir sąveikų su kitomis Europos šalimis nustatymui.

Programa apima materialinės kultūros analizę, apčiuopiant joje socialinę organizaciją, religinės sistemos bruožus, ūkio formas, žaliavų ir prekybos srautus bei ekonominę sąveiką; atskirų kultūros komponentų kaitą, jų panašumus ir skirtumus skirtingose Lietuvos vietose bei platesniame europiniame kontekste. Numatoma tirti sociokultūrinę, “vietinių” ir “svetimų” formų raidą. Bus tiriami procesai, kurie sąlygojo genčių susiformavimą, nagrinėjama socialinė struktūra ir gradacija; gyventojų demografija ir biologinė istorija; chronologinė procesų, radinių analizė ir koreliavimas su kaimyniniais kraštais; sąveika su civilizacijos ir kultūros centrais. Atliekama kultūrinės sklaidos ir transformacijos analizė. Tiriami mainai ir prekyba sociokultūriniame kontekste; siekiama atsakyti į klausimą: baltų kraštai – kultūrinė periferija ar savita kultūrinė erdvė?

Programos vykdymo pradžioje didesnis dėmesys bus skiriamas Lietuvos archeologijos šaltinių publikavimui, kaupimui ir tyrinėjimui, siekiant toliau rekonstruoti ir išaiškinti baltams būdingus procesus ir dėsningumus. Vėliau medžiaga bus apibendrinama, lyginama su kitų kraštų medžiaga ir Europoje vykusiais procesais. Lietuvos archeologinė medžiaga bus lyginama su kaimyninėmis germanų, slavų, fino-ugrų ir kitų barbarų bei klajoklių pasauliu. Nemažą įtaką baltų kraštams darė Romos imperija, Bizantija, ankstyvosios barbarų valstybės: Frankų karalystė, Šventoji Romos imperija, vikingai, krikščioniškasis pasaulis, Naugardas, Kijevo Rusia. Tautų kraustimosi periode aktualios klajoklių pasaulio įtakos. Bus nagrinėjami genčių, valstybių formavimosi dėsningumai, nobilių, socialinių sluoksnių išsiskirimo tematika, analogijų paieška, dirbinių, gamybos technologijų, stilistikos, ornamentikos kilmė ir analogijos.

Atsiskaitymo formos: Monografijos: V. Šimėno „Prūsų archeologija“, R. Banytės-Rowell „Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūrinė sritis III a. – V a. pradžioje“; straipsniai (daugiausiai Lietuvos istorijos instituto leidžiamuose rinkiniuose: „Lietuvos archeologijoje“ ir „Archaeologia Baltica“ bei kituose Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose), 2010 m. pabaigoje numatoma organizuoti tarptautinę konferenciją „Lietuva Europoje: kultūrinės sąveikos archeologiniais duomenimis“ bei jos pagrindu 2011 m. išleisti „Lietuvos archeologija“ straipsnių rinkinį, taip pat kasmet organizuoti mokslinius seminarus-diskusijas programos tema.

Bendradarbiavimas su kitomis mokslo tyrimų institucijomis, tarptautiniai ryšiai: Vykdant programą, bus bendradarbiaujama su antropologais, gamtos mokslų tyrimų institucijomis; Vidurio ir Rytų Europos (Skandinavijos šalių, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Slovakijos, Čekijos ir kt.) tyrinėtojais.

Programa apsvarstyta Archeologijos skyriaus posėdyje (2007 01 22) bei viešame Lietuvos istorijos instituto seminare (2007 01 25).

Programos vadovas                                                doc.dr. Valdemaras Šimėnas

PROGRAMOS PRIEDAI

INDIVIDUALŪS PLANAI

R. Banytė-Rowell

Problematika: Romėniškųjų įtakų laikotarpis (I–IV a.) dab. Lietuvos teritorijoje ir baltiškų kultūrų sklaida Europos Barbaricum’o erdvėje.

I–IV amžių, kurie Lietuvos archeologinėje literatūroje vadinami „senuoju geležies amžiumi“, „romėniškųjų įtakų laikotarpiu“, o kituose kraštuose – „romėniškuoju geležies amžiumi“, Europos paveldas formavosi dviejuose gana skirtinguose kultūrine prasme pasauliuose, atskirtuose tikra siena – Romos imperijos Limes. Pietinė ir pietvakarinė Europos dalis priklausė Romos imperijai, o kita buvo apgyvendinta laisvų, t.y. imperijai nepriklausančių genčių. Didžiules Europos erdves už imperijos ribų romėnai vadino Barbaricumu, t. y. barbarų pasauliu, kuris schematiškai buvo skirstomas į Laisvąją Germaniją ir Sarmatiją, anksčiau vadintą Skitija. Anot migloto antikos žmonių supratimo Rytų Baltijos regiono vieta šioje schemoje buvo Germanijos ir Sarmatijos paribyje.

Šiaurės, Vidurio ir Rytų archeologijos problemos apima klausimus: kokia forma ir kokia apimtimi romėnų civilizacija įtakojo įvairių genčių gyvenimą už imperijos ribų; kaip archeologinėje medžiagoje atsispindi romėnų politikos ir ekonominių interesų barbarų atžvilgiu kaita; kokie socialiniai-ekonominiai procesai vyko atskirų regionų viduje ir kiek jie buvo nulemti vidinės kultūrinės raiškos arba paskatinti išorinių kultūrinių įtakų, kurios sklido tiek iš Romos imperijos europinio pasienio provincijų, tiek iš kaimyninių „barbariškųjų“ kultūrų.

Individualaus tyrinėjimo tikslas:Lietuvos archeologijos šaltinių kaupimas, publikavimas ir tyrinėjimas, siekiant rekonstruoti baltų priešistorės dalį visoje Europoje I–IV a. vykusių procesų plotmėje, tyrinėjant ne tik aptariamo laikotarpio baltų kultūrų savitumo dėmenis, bet ir jų integracijos [arba priešingai] laipsnį į tą kultūrinę Europos erdvę, kuri romėnų vadinta Barbaricum. Individualaus tyrinėjimo kryptys:1. I–IV a. Rytų Baltijos kultūrinių regionų raida, veikiant tarpusavio, romėniškosioms ir bendraeuropinėms „barbariškosioms“ įtakoms, ir šių įtakų priėmimo formų ir tolimesnės kultūrinės sklaidos ar transformacijos analizė. Baltų kultūrinis įnašas į Laisvosios Germanijos ir Sarmatijos paveldą.

2. Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūrinės srities žmonės I–IV a. Vidurio ir Šiaurės Europos komunikacinių linijų tinkle.

Atsiskaitymo forma: Monografija tema „Vakarų Lietuvos kapinynų su akmenų vainikais kultūrinė sritis III a. – V a. pradžioje“ ir straipsniai, skirti tyrinėjimų krypčių problematikai.

Andra Simniškytė

Individuali užduotis: Kultūrinės sąveikos ir visuomenės  imlumo joms pobūdis Lietuvoje I t. po Kr. 2 pusėje

Problematika: I t. po Kr. 2 – ji pusė traktuojama kaip bene „ramiausias“ Geležies amžiaus periodas. Nuosekli vietinių kultūros formų raida ryškiai skiriasi nuo ankstesnių romėniškojo periodo įtakų ar Migracijų periodo perturbacijų. Vėliau, I–II t. po Kr. sandūroje regioniniu mastu įvykę socioekonominiai ir kultūriniai lūžiai išryškina I t. po Kr. 2 pusės monotoniškumą, kuris savo ruožtu sudaro izoliuoto ar net tam tikrą prasme atsilikusio krašto įspūdį. Pagal specifines „vietines“ (arba eilines) materialinės kultūros formas ir „svetimųjų“ (arba prestižinių) kultūrinių atributų stoką vertinama to meto visuomenė neretai apibūdinama „egalitarizmo“, „karinės demokratijos“ terminais. Tačiau ne vien importo gausa lemia krašto kultūrinį imlumą. „Daiktinė“ kultūra yra tik viena iš kultūrinių formų, padedančių atskleisti tam tikro regiono ir jo gyventojų santykį su įvairiomis kultūrinėmis srovėmis. Po materialinės kultūros „išore“ slypintys sociokultūriniai procesai ir reiškiniai bei pačios visuomenės struktūra yra kol kas retai paliečiama erdvė geležies amžiaus tyrinėjimuose.

Tyrimų tikslas: įvertinti kultūrines sąveikas ir imlumo joms pobūdį Lietuvoje.

Tyrimų uždaviniai:.

1.Surinkti, išanalizuoti ir sisteminti duomenis apie tyrinėjimo laikotarpio situaciją Lietuvoje įvertinant ją europiniame kontekste.

a. Duomenų bazių formavimas skelbtų ir neskelbtų šaltinių pagrindu.

b. Tipologinė-chronologinė analizė.

c. Antropologinių ir archeologinių duomenų lyginamoji analizė

2. Visuomenės socialinės struktūros tyrinėjimai.

3. Sociokultūrinių reiškinių kaip rodiklio kultūrinėms sąveikoms įvertinti tyrinėjimai.

Laurynas KURILA

Individuali užduotis: Geležies amžius Rytų Lietuvoje

Problematika: Rytų Lietuvos pilkapių kultūra, nepaisant ilgamečių tyrinėjimų, tebėra archeologams mažai pažįstama. Turimos žinios yra daugiau išorinio pobūdžio, tačiau giluminiai procesai menkai tyrinėti. Taip yra tiek dėl turimų duomenų pobūdžio (dauguma pilkapių tyrinėjimų buvo mažų apimčių, rezultatai nepublikuoti ir t. t.), tiek dėl mažo skaičiaus probleminių Rytų Lietuvos pilkapius palikusių visuomenių tyrimų. Iki šiol didžioji dalis regionui skirtų archeologų darbų yra aprašomojo pobūdžio. Tebėra menkai pažįstama geležies amžiaus Rytų Lietuvos visuomenė, jos struktūra, socialinė organizacija. Šios srities tyrinėjimuose visiškai nesinaudojama dar nuo 7-ojo dešimtmečio Vakaruose (JAV ir Vakarų Europoje) vykstančių dinamiškų diskusijų sukurtu teoriniu ir metodiniu pagrindu. Nepakankamai išnaudojamos archeologinių ir antropologinių duomenų koreliacijos teikiamos galimybės. Visuomenės tyrinėjimų spraga užkerta kelią tiek Rytų Lietuvos tyrinėjimams Europos kontekste, tiek vėlesnių procesų (lietuvių tautybės ir Lietuvos valstybės formavimasis) gilesniam suvokimui.

Tyrimų tikslas: Naudojantis procesinės ir postprocesinės archeologijos teorinėmis perspektyvomis ir tyrinėjimų metodika atkurti geležies amžiaus Rytų Lietuvos socialinę organizaciją.

Tyrimų uždaviniai:

1. Archeologinių šaltinių (pilkapynų tyrinėjimų duomenų) publikavimas atskirais straipsniais.

2. Rytų Lietuvos pilkapių archeologinių ir antropologinių tyrinėjimų duomenų bazės sudarymas skelbtų ir neskelbtų šaltinių pagrindu.

3. Įvairių socialinių grupių laidosenos ir joje atsispindinčių socialinių santykių aptarimas atskirais straipsniais, pranešimais konferencijose:

a) vaikų laidosena

b) moterų laidosena

c) vyrų laidosena

d) atskirų socialinių sluoksnių (karių, eilinių bendruomenės narių, vergų(?) ir t. t.) išskyrimas laidosenoje

4. Socialinių santykių raidos analizė chronologinėje perspektyvoje.

5. Socialinių santykių Rytų Lietuvoje palyginamoji analizė Europos ir Pasaulio kontekste.

6. Straipsniai gretutinių mokslo šakų (paleodemografijos, antropologinių tyrinėjimų metodikos ir t. t.) tematika.

Ilona Vaškevičiūtė

Individuali užduotis: Procesų ir sąveikų raida Šiaurės Lietuvos pilkapių su akmenų vainikais kultūrinės srities skilime ir žemaičių bei žiemgalių genčių formavimesi.

Problematika

IV–V–VI a. Baltijos regione ýra didžiosios kultūrinės sritys ir formuojasi gentys. Kokios priežastis įtakojo šiuos procesus dar nėra visai aišku. Vieni autoriai tai sieja su migracijos procesais vykusiais Baltų arealo viduje, kiti čia mato Tautų kraustymosi padarinius, treti – socialinius ekonominius procesus, dar kiti – visų šių procesų visumą. Tokios lemties susilaukė ir viena didžiausių Baltų areale – Šiaurės Lietuvos ir Pietų Latvijos (dar kitaip vadinama Žemaitijos ir šiaurės Lietuvos pilkapių kultūra ar tik Pilkapių su akmenų vainikais kultūra) kultūrinė sritis. Čia minėti procesai prasideda IV a. pab. V a. Skilus šiai sričiai susiformuoja net keturios baltų gentys – žemaičiai, žiemgaliai, sėliai ir latgaliai.

Tyrimų tikslas

Išsiaiškinti priežastis lėmusias pilkapių kultūros irimą ir žemaičių bei žiemgalių genčių formavimąsi. Pasekti Vakarų baltų migracijos įtakas šiems procesams, bei tautų kraustymosi padarinius, palyginti šiuos procesus su procesais vykusiais kaimyninėse srityse.

Tyrimų uždaviniai

1. Surinkti, analizuoti ir susisteminti duomenys iš to laikotarpio žiemgališkų ir žemaitiškų laidojimo paminklų

2. Skelbti to laikotarpio šaltinius, kuriant duomenų bazes

3. Atlikti IV–V a. archeologinių duomenų lyginamąją analizę, padėsiančia išspręsti iškeltus uždavinius.

Valdemaras Šimėnas

Individuali užduotis: Prūsų archeologija: Vakarų ir rytų baltų kultūrinė sąveika

Problematika: Daugelis Lietuvoje vykusių archeologinių procesų yra tampriai susiję su pasikeitimais prūsų gyventoje teritorijoje. Todėl Prūsų archeologijos pažinimas yra labai svarbus norint atskleisti Lietuvoje vykusius pakitimus. Prūsų bendruomenė gyvenusi prie Baltijos regiono prekybinių kelių, bei turinti svarbių Europai prekių (gintarą ir kt.) buvo labiausiai sąlygota ir priklausoma nuo įvykių Europoje. Todėl vakarų baltų visuomenei ir jos raidai didelę įtaką turėjo tokie įvykiai kaip gotų atsikraustymas į Vyslos žemupio regioną bei tolesnis jų slinkimas Juodosios jūros link. Taip pat prūsus labai paveikė tautų kraustymosi įvykiai Vidurio Europoje, skandinavų veržimasis į rytų Europą. Prūsų teritoriją greičiausiai pasiekdavo prestižinės prekės, Europinės mados. Tai sąlygojo spartesnę visuomeninių santykių raidą. Didžioji dalis importinių dirbinių likdavo Prūsijos teritorijoje ir tik nedidelė dalis pasiekdavo vakarų bei vidurio Lietuvą. Gana nevienodas yra minėtų visuomenių turtingumas. Pastarojo meto archeologinėje literatūroje perdėm išaukštinama prūsų žinių reikšmė visuomenėje. Neretai teiginiai nėra paremti konkrečia archeologine medžiaga. Dar nemažai prūsų tyrinėjimų medžiagos yra neskelbta, neprieinama Lietuvos archeologams. Tai įvairių šalių muziejų fonduose, archyvuose ar bibliografine retenybe tapusiose knygose skelbta ar neskelbta medžiaga. Todėl didelis dėmesys bus skiriamas šaltinių publikavimui ir įtraukimui į Lietuvos archeologiją.

Tyrimų tikslas: įvertinti vakarų ir rytų baltų bei Europines kultūrines sąveikas ir imlumo joms pobūdį Prūsijoje ir Lietuvoje.

Tyrimų uždaviniai:

1. Surinkti, išanalizuoti ir sisteminti duomenis apie tyrinėjimo laikotarpio situaciją Prūsijoje įvertinant ją europiniame kontekste.

c. Duomenų bazių formavimas skelbtų ir neskelbtų šaltinių pagrindu.

d. Tipologinė-chronologinė dirbinių analizė.

2. Visuomenės socialinės struktūros tyrinėjimai.

3. Sociokultūrinių reiškinių kaip rodiklio kultūrinėms sąveikoms įvertinti tyrinėjimai.

4. Lyginamoji vakarų ir rytų baltų kultūrų analizė.

Atsiskaitymo forma: Monografija „Prūsų archeologija“ ir straipsniai skirti Prūsijos ir Lietuvos archeologinės medžiagos bei visuomenių palyginimui.