Pradžia
lt

Programa: Lietuvių etninės kultūros atlasas. Papročiai. D. 1. 2002–2006

       Vadovas: dr. Žilvytis Bernardas Šaknys (iki 2002 rugsėjo 1 d. – prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė) Vykdytojai ir temos: 1) vyriausioji m. b. prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė: kalendorinių ir laidotuvių papročių pokyčiai, nėrimas ir nėriniai: materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo vertybių pavidalai, jų funkcija gyvojoje tradicijoje (iki 2002 07 01); 2) vyr. m. b. dr. Vida Savoniakaitė: audinys etnokultūrinėse tradicijose, etninės kultūros ženklai informacinei visuomenei, turizmui; 3) m. b. dr. Irma Šidiškienė: tautiškumo raiška drabužiuose: tradicijos transformacija; kultūrinis identitetas ir vestuviniai simboliai; 4) m. b. dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė: kūdikiui vardo teikimas, vaikas Lietuvos visuomenėje: tradicijų transformacija etnopolitinėje erdvėje; 5) vyr. m. b. dr. Žilvytis Bernardas Šaknys: jaunimo tradicinės socialinio gyvenimo formos ir jų kaita; paauglių ir jaunimo bendrijų raiška ir tarpusavio sąveika: etninis, subkultūros ir lokalinis aspektai. Mokslinių tyrimų tikslas: tęsti pradėtą fundamentalų Lietuvos papročių tipologinį ir struktūrinį tyrimą, siekiant nustatyti, kaip ir kokiais pavidalais lietuvių etnosas ir Lietuvos tautinės mažumos buitinėse, tautinėse ir etnokultūrinėse tradicijose įprasmino universalias bei lokalines kultūros realijas. Ši problema iškilo siekiant suprasti etninės kultūros paveldo ir vertybių suvokimo ir vartojimo tendencijas XX a. Tai ypatingas laikotarpis, kai agrarinė kultūra patiria didelę industrinės kultūros įtaką, auga tautinė savimonė ir konstruojami tautiškumo ženklai. Švietimas, o XX a. antrojoje pusėje ir priverstinė valstybės institucijų vykdyta ateizacija, neigdama funkcionavusius su religija ir tikėjimais susijusius papročius, veikė žmonių mąstyseną ir keitė jų pasaulio supratimą. Socialistinėje visuomenėje kurti nauji žmonių santykiai su Dievu stichiškai atvėrė kelią formuotis netradicinėms religinėms bendruomenėms, sklisti naujiems ir tradicijų pagrindu sukonstruotiems papročiams. Istoriškai besiklostančios naujos socialinės, ekonominės ir politinės sąlygos sudarė terpę naujiems žmonių tarpusavio santykiams ir sukėlė destrukciją visose kaimo ir miesto kultūros srityse. Numatytas tyrimas padės nustatyti etninės kultūros reiškinių tvarumą moderniųjų ir pomodernistinių idėjų veikiamoje visuomenėje, jos lokalinės, tautinės ir grupinės kultūros, savimonės ir stichiško bei konstruojamo tapatumo tradicines raiškos formas etnografinėse srityse ir etninių socialinių ir teritorinių bendruomenių interakcijos sferose. Uždaviniai: atlikti lyginamąją, struktūrinę ir kartografinę analizę buityje funkcionuojančių meninės raiškos, žinijos ir socialinio gyvenimo dalykų, susijusių su istoriniu etniniu agrarinės, religinės, socialinių santykių ir meninių stilių kilmės kultūros paveldu, visų pirma tekstile, tradiciniais valgiais, antropologiniu, agrariniu ir religiniu kalendoriumi, atsižvelgiant į kultūrinių elementų perimamumą, realijų paskirties ir jų panaudojimo savitumus, tautinio tapatumo konstravimą ir tautiškumo raiškos būdus. Taikomoji reikšmė: programos dalyviai siekia naudodami lyginamąjį tyrimą, ypač kultūros struktūros analizę, nustatyti, kaip ir kokiais pavidalais lietuvių etnosas tautinėse etnokultūrinėse tradicijose įprasmino universalias bei lokalines kultūros realijas, keičiantis socialinei, ideologinei, ekonominei ir politinei aplinkai, atskleisti lietuvių etninės kultūros sritinius savitumus ir etnokultūrines įtakas baltų (lietuvių ir latvių) bei slavų (baltarusių, lenkų, rusų) kultūros kontekste. Darbo rezultatai turės mokslinę teorinę reikšmę. Pasaulio visuomenei bus pristatyti pagrindiniai XX a. lietuvių etninių kultūros vertybių bruožai ir padėtas pamatas platesniems komparatyvistiniams tyrimams. Sukaupti ir paskelbti duomenys bus svarbūs lokalinėms etninės kultūros paveldo vertybėms išsaugoti, gyvajai kultūros tradicijai palaikyti ir vietinei kultūros specifikai sukurti. Atsiskaitymo už programą formos: tiriamomis temomis skelbiami straipsniai, studijos, kolektyvinės monografijos, pranešimai konferencijose; kiekvienas autorius per 5 metus parengia po 10 tipologinių žemėlapių tiriamosiomis temomis. Iš jų ilgainiui bus suformuotas atlasas.

Publikacijos:

Monografijos

Straipsniai recenzuojamuose leidiniuose

  • Savoniakaitė V. Aukštaičiai apie savo tradicinę kultūrą, Tautosakos darbai, 2003, t. 18 (25), p. 120–133.
  • Savoniakaitė V. Aukštaičiai: „ribų“ sampratos, Lituanistica, 2003, nr. 3 (55), p. 101–112.
  • Savoniakaitė V. Kultūra ekonomikos antropologijos požiūriu: kodėl geltoni aukštaičių namai? Liaudies kultūra, 2003, nr. 4, p. 19–25.
  • Savoniakaitė V. Multimedija: antropologės požiūris, Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2002, nr. 3 (12), p. 111–126.
  • Savoniakaitė V. Kultūra ir ekonomika laike, Lituanistica, 2004, nr. 3 (59), p. 57–70.
  • Šaknienė R. Ar krikštatėviai lietuvių visuomenėje tampa antrais tėvais, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraščio priedas, 2003, t. 18, p. 209–219.
  • Šaknienė R. Liaudies kultūra mieste. Vilniečių krikštynos, Lituanistica, 2003, nr. 2 (54), p. 112–125.
  • Šaknienė R. Lokalinės kultūros struktūrinės kaitos kontūrai: gimtuvių papročių ciklas XX a. Dzūkijoje, Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2002, nr. 2 (11), p. 71–88.
  • Šaknienė R. Lietuvių ir lenkų kultūra XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje: Vilniečių krikštynos, Rocznik Stowarzyszenia Naukowców Polaków Litwy. Rok 2004, t. 3, Vilnius, 2004, p. 108–126.
  • Šaknienė R. Požiūris į abortus Aukštaitijoje, Liaudies kultūra, 2004, nr. 5, p. 14–23.
  • Šaknienė R. Kultūrinių reprodukcijos aspektų raiška kaimo kultūroje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2004, nr. 4 (13), p. 89–110. 
  • Šaknienė R. Liaudiškasis požiūris į gyvybės išsaugojimą tūkstantmečių sandūroje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Vilnius, 2005, t. 19, p. 637–646.
  • Šaknys Ž. Kaimo jaunimo bendrija (XIX a. pabaiga – XX a.), Žemės ūkio mokslai. 2002, nr. 4 (priedas), p. 104–109.
  • Šaknys Ž. Jaunimo kalendoriniai papročiai tūkstantmečių sandūroje, Lietuvos katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai. Lietuvių katalikų mokslo akademijos darbų priedas, 2003, t. 18, p. 165–176.
  • Šaknys Ž. Kultūros elementų difuzija: šv. Valentino diena Lietuvoje, Liaudies kultūra, 2003, nr. 1, p. 21–25.
  • Šaknys Ž. Senųjų jaunimo bendravimo tradicijų kaita XX a. pabaigoje, Liaudies kultūra, 2003, nr. 2, p. 15–18.
  • Šaknys Ž. Tarpukario lietuvių jaunimo etninė ir konfesinė tolerancija Lietuvoje, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2004, nr. 4 (13), p. 135–158.
  • Šaknys Ž. Etnologiczno-historyczny model stosunków litewsko-żydowskich w Republice Litwy 1918–1940 na przykładie młodzieży, Świat NIEpożegnany. A world we bade no farewell. Žydzi na dawnych ziemiach wschodnich Rzeczpospolitej w XVIII–XX wieku. Jews in the eastern territories of the Polish Republic (ed. Jasiewicz Krzyshtof), Warszawa; London, 2004, s. 418–427, 1050–1051.
  • Šaknys Ž. Aukštaitijos jaunimo subregioninis tapatumas. Kartografinis tyrimas, Žiemgala, 2005, nr. 1, p. 20–22, 70, 71. 
  • Šaknys Ž. Kaimo ir miesto kultūrų sąveika Dzūkijos jaunimo papročių perspektyvoje, Lietuvių katalikų mokslo akademijos suvažiavimo darbai, Vilnius, 2005, t. 19, p. 647–656.
  • Šaknys Ž. Youth Communities in Lithuanian Villages: Activities and Gender interaction  (Second Half of the Ninetienth – First Half of the Twentieth Centuries), Lithuanus, 2005, vol. 51, no 4, p. 54–71.
  • Šidiškienė I. Simboliniai veiksmai lietuvių XIX a. II pusės – XX a. I pusės vestuvių apeigose. Kartografinis tyrimas, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2003, nr. 3 (12), p. 31–58.
  • Šidiškienė I. Lietuvių tradicinių piršlybų struktūros pokyčiai XX a. II pusėje, Lituanistica, 2004, nr. 1. p. 54–66.
  • Šidiškienė I. Vizualinis dokumentas kaip vestuvių apeigų įprasminimas, Liaudies kultūra, 2005, nr. 5, p. 40–45.
  • Paukštytė – Šaknienė R. Gyvenimo ciklo papročiai: Krikštynos, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 78-105.
  • Savoniakaitė V. Bendruomenės vykdomas teisingumas šiuolaikinėje ekonomikoje, Lietuvos Etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, 5 (14), p. 53–64.
  • Savoniakaitė V. Lietuviškosios tapatybės ženklai: etnografinis tyrimas Punske ir Seinuose, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 64–76.
  • Šaknys Ž. „Kitoks laikas“ lietuvių jaunimo gyvenimo ritme, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, 5 (14), p. 35–52.
  • Šaknys Ž. Aukštaičių kalendoriniai papročiai, Aukštaičių tapatumo paieškos. Straipsnių rinkinys, Kaunas, 2006, p. 89–100.
  • Šaknys Ž. Punsko ir Seinų lietuvių jaunystė tarpukariu, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 78–105.
  • Šidiškienė I. Lietuvių vestuvės XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje: etniškumo diskursas, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas, 2006, p. 106–137.

Programos vadovas dr. Žilvytis Bernardas Šaknys