Paraiškos Nr., projekto vadovas, projekto pavadinimas, terminai

P-MIP-22-36

Darius Baronas

Bizantija ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė: pasaulietinės ir bažnytinės sferos sąveikos
XIV–XV a.

2022 07 01 – 2025 06 30

Šiuo projektu siekiama naujoje šviesoje pateikti Bizantijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės santykius XIV–XV a. pirmoje pusėje. Nepaisant didelio geografinio atstumo šie santykiai buvo kur kas intensyvesni negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tokia situacija reikalauja šiuolaikiško mokslinio paaiškinimo pasitelkiant kiek įmanoma įvairesnius šaltinius ir taikant šiuolaikinei medievistikai būdingus metodus, pasižyminčius ir dėmesiu detalei, ir leidžiančius daryti platesnius apibendrinimus, apibūdinančius skirtingas kultūras reprezentuojančias visuomenes. Siekiant šio tikslo bus stengiamasi atskleisti kaip, kokiomis formomis, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu intensyvumu reiškėsi Bizantijos ir LDK santykiai pasaulietinės ir bažnytinės politikos sferose ir koks buvo jų poveikis LDK politinei kultūrai ir stačiatikių Bažnyčios struktūroms.

P-MIP-20-39

Darius Staliūnas

"Kražių skerdynės”: Mikroistorija makroistorinių procesų kontekste

2020 03 01 – 2022 12 31

Projekto tikslas – visapusiškai išanalizuoti 1893 m. „Kražių skerdynes“. Konkretūs uždaviniai: 1) mikroistiniuose tyrimuose naudojamų metodų, o dar tiksliau – praktikų, pagalba ištirti Kražių ir aplinkinių parapijų gyventojų elgseną 1893 m., jos motyvus, o kartu kai kuriuos dalyvavusiųjų saviidentifikacijos elementus, visa tai lyginant su kitais to laikmečio masiniais liaudies pasipriešinimo valdžiai atvejais (tiek uždarant kulto pastatus, tiek ir dėl kitų priežasčių); 2) išanalizuoti imperinės valdžios sprendimo uždaryti benediktinių vienuolyną aplinkybes, įkomponuojant šį atvejį į platesnį Romanovų imperijos kaip „konfesinės valstybės“ kontekstą; 3) atkleisti, kaip šis įvykis buvo naudojamas lietuvių bei lenkų elitų propaguotose tapatybių ideologijose XIX a. paskutiniajame dešimtmetyje; 4) ištirti „Kražių skerdynių“ kaip atminties vietos susiformavimo genezę – kaip įvykis, kuris amžininkų akimis buvo kovos su rusinimu simboliu tapo atminties vieta bei atskleisti „Kražių skerdynių“ kaip atminties vietos funkcionavimą Vidurio Rytų Europos atminties kultūrose iki mūsų dienų.

The main purpose of this project proposal is an all-round research of the 1893 “Kražiai massacre”. Specifically it intends to investigate: 1) with the help of methods used in micro-historical studies, or practices, to look at behavioural attitudes and motives of the inhabitants in Krąžiai and the surrounding parishes, to compare them with the other contemporary examples of popular resistance against the authorities (defending religious institutions or because of other reasons); 2) to analyse the motives of the authorities’ decision to close the Benedictine monastery, placing the incident into the wider context of the Romanov empire, as the “confessional state”; 3) to disclose, how this incident was exploited by the Lithuanian and Polish-propagated national ideologies during the last decade of the 19^th century; 4) to research the genesis of the “Kražiai massacre” as the lieu de mémoire and reveal its place within the East Central European cultures of memory until present.

P-MIP-20-358

Agnė Čivilytė

Vėlyvojo bronzos amžiaus (1100–500 m. pr. Kr.)
ekonomika rytiniame Baltijos jūros regione: naujo modelio link

2020 04 01 – 2022 12 31

Pastarųjų metų archeologiniai tyrimai rodo, kad Rytų Baltijos regiono ekonominė raida skyrėsi nuo likusios Šiaurės Europos. Naujausi duomenys iš Lietuvos įtvirtintų gyvenviečių atskleidžia, kad tikrasis bronzos amžiaus ekonomikos vaizdas yra sudėtingesnis ir sunkiai suderinamas su vyraujančiu primityvaus gamybinio ūkio modeliu. Sistemingi tarpdisciplininiai reprezentatyvių gyvenviečių tyrimai leistų atsakyti į klausimus apie VBA ekonomiką, jos pobūdį ir specifiką Europos bronzos amžiaus kontekste. Projektu bus siekiama išsiaiškinti, kaip vėluojantys gamybinio ūkio procesai, staigus metalurgijos atsiradimas ir įtvirtintų gyvenviečių tinklo susiformavimas įtakojo R Baltijos bendruomenių gyvenseną bei veikė komunikacijos ryšius mikro bei makro lygmenyse. 

Last several years of archaeological research have illustrated that economic development of the East Baltic was distinctly different from the rest of northern Europe. New evidence from enclosed Bronze Age settlements in Lithuania indicates the existence of complex economic processes which can no longer be explained using the obsolete economic models focused on slash-and-burn and shifting agriculture. We suggest that a new systematic interdisciplinary research would bring us closer to understanding LBA economy, its form and distinctiveness within the broader European Bronze Age context. This project aims to examine the effects of lagging agricultural advancements, swift appearance metallurgy, and emergence of enclosed settlement network on the development of E Baltic Bronze Age communities and how this affected inter-regional and intra-regional communication networks.