Pradžia
lt

LIETUVOS METRIKOS IR KITŲ ISTORIJOS ŠALTINIŲ TYRIMAS IR LEIDYBA

Programa

Vilnius, 2001 01 18

Tyrimų kryptis: Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir leidyba (1985 – po 2000 m.)

1985–2000 m. rezultatai: žr. programos 1985–2000 m. ataskaitą.

Programa: Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir leidyba

Etapo trukmė: 2001–2010 m.

Programos vadovas: Artūras Dubonis, hum. m. dr., Lietuvos istorijos institutas.

Programos reikšmingumas

Rengiamos spaudai XV–XVIII a. susidariusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kanceliarijos raštvedybos knygos – Lietuvos Metrika, nagrinėjami LDK raštinės darbo organizavimo, jos veiklos, kiti šaltinotyros klausimai. Sudaromi ir rengiami spaudai Lietuvos magdeburginių miestų privilegijų ir aktų rinkiniai.

Šios Lietuvoje vykdomos tyrimų ir leidybos programos svarbą lemia keletas faktorių. Seniausios LM knygos (iki XVI a. 2-osios pusės) iš dalies užpildo tam tikrą XV–XVI a. 1-osios pusės Lietuvos istorijos šaltinių trūkumą, atsiradusį per karus praradus Lietuvos iždo (knygos vestos nuo XVI a. pradžios), Vilniaus miesto (knygos vestos nuo XV a. 2-osios pusės) ir kai kurių kitų dokumentų rinkinius. Ankstyvosios LM knygos vienintelės plačiausiai atskleidžia etninės Lietuvos gyventojų, lietuvių, praeitį, medžiaga apie juos dažnai viršija 50 proc. tokios knygos dokumentų. Publikuotos LM knygos reikalingos ne tik istorikams, bet ir teisės istorikams, mokslininkams lituanistams, slavistams, demografams, kultūrologams, sociologams, ūkio tyrinėtojams, politologams. Šio, lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės visuomenės sukurto LDK civilizacijos fenomeno palikimas apima kelias šiuolaikines Rytų ir Vidurio Europos valstybes. Jas naudoja ir vertina Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Latvijos mokslininkai. Pagaliau kaupiasi duomenys apie senojoje Lietuvos valstybėje sukurtų kultūrinių vertybių likimo ir pasklidimo dabartinėse Rytų ir Vidurio Europos valstybėse istoriją. Šaltinių tyrimo ir leidimo darbe Lietuva dėl politinių aplinkybių yra atsilikusi nuo kitų šalių daugiau kaip per šimtmetį.

Parengti spaudai ir išleisti pagrindiniai valstybės istorijos šaltiniai, ypač LM, yra gyvybiškai svarbūs tolesnei istorijos ir kitų humanitarinių bei teisės mokslų raidai tiek mums, tiek kitoms, buvusios LDK teritorijoje susidariusioms, šalims. Todėl ši veiklos kryptis turi būti prioritetinė – tai Lietuvos Respublikos prestižo reikalas.

Vykdytojai

1. Darius Antanavičius, archeografas specialistas, Lietuvos istorijos institutas;

2. Lina Anužytė, asist., Lietuvos istorijos institutas;

3. Algirdas Baliulis, hum.m.dr., vyresn. m. bendr., Lietuvos istorijos institutas;

4. Darius Baronas, vyr. laborantas, Lietuvos istorijos institutas;

5. Artūras Dubonis, hum.m. dr., vyresn. m. bendr., Lietuvos istorijos institutas;

6. Romualdas Firkovičius, archeografas specialistas (pagal sutartį), Lietuvos istorijos institutas;

7. Laimontas Karalius, asist., Lietuvos istorijos institutas;

8. Aivas Ragauskas, hum. m. dr., (pagal sutartį), Lietuvos istorijos institutas, Pedagoginis universitetas;

9. Raimonda Ragauskienė, hum. m. dr., asist., Lietuvos istorijos institutas;

10. Antanas Tyla, prof., habil. dr., vyriaus. m. bendr., Lietuvos istorijos institutas;

11. Darius Vilimas, Lietuvos istorijos institutas (iš LDK istorijos skyriaus laikinai).

Tikslai ir uždaviniai

Siekiant išsaugoti svarbios Rytų ir Vidurio Europoje, buvusios Lietuvos valstybės visapusišką funkcionavimą atspindintį valstybinį archyvą – Lietuvos Metriką, bandradarbiaujant su suinteresuotomis kaimyninėmis valstybėmis, ketinama paskelbti visas LM knygas.

Šiam dešimtmečiui siekiama nustatyti vertingiausią informaciją sukaupusias LM knygas, pvz., valstybės valdžia ir valdymas, užsienio politika, sienos, teisė, teisingumas ir jo vykdymas, ir teikti joms rengimo bei leidybos prioritetą.

Išnaudojant galimybes, kurios atsiveria LM leidybos programą įtraukus į valstybinę Lietuvos Tūkstantmečio minėjimo programą (2009 m.), atsižvelgiant santykinio XV a. pab. – XVI a. 1-osios pusės Lietuvos istorijos šaltinių trūkumo, naujų, neskelbtų istorijos šaltinių poreikio, toliau rengti, tyrinėti ir išleisti:

1) iki 2001 m. parengtas 15-ąją (1528–1538) (par. A. Dubonis, LII. 34,2 a. l.), 9-ąją (1511–1516) (par. K. Pietkiewicz, Poznanė. 40–45 a. l.), 531-ąją (1567–1569) (par. A. Baliulis ir kt., LII. 16–18 a. l.), 556-ąją (1791–1792) (par. A. Baliulis, R. Firkovičius ir E. Rimša, LII. 16 a. l.);

2) rengti ir iki 2010 m. išleisti 4-ąją (1482–1491) (L. Anužytė), 14-ąją (1524–1529) (L. Karalius), 19-ąją (1535–1537) (D. Vilimas), 20-ąją (1536–1539) (R. Ragauskienė, A. Ragauskas), 37-ąją (1552–1561) (D. Baronas), 52-ąją (1569–1570) (A.Baliulis ir R. Firkovičius), 523-ąją (1528 m. kariuomenės surašymas) (A. Baliulis) ir kitas LM knygas (visų knygų tekstus lotynų kalba redaguoja D. Antanavičius).

Tęsti Lietuvos magdeburginių miestų privilegijų ir aktų rinkinio leidybą, t. y., išleisti T. 3 (Kėdainiai); parengti T. 4 (Alytus); kaupti šaltinių ir tyrimų medžiagą, skirtą Vilniui; vykdo A. Tyla, R. Firkovičius, A. Ragauskas ir D. Antanavičius.

Iš tiriamųjų ir kitų LDK istorijos problemų, eksterno tvarka, parengti ir apginti 2–3 hum. m. dr. ir 1 habil. dr. disertaciją.

Kaip prof. K. Jablonskio palikimą, parengti ir išleisti jo ruoštus svarbius Lietuvos istorijos šaltinius ir kitą medžiagą, pirmiausia, Žemaitijos valstiečių prievolių surašymas 1537 ir 1538 m.

Vilniuje surengti vieną dvi tarptautines dalykines problemines konferencijas LM ir istorijos šaltinių tyrimų klausimais. Paskelbti jų medžiagą.

Leidybinį darbą koordinuoti su suinteresuotais Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos centrais, užmegzti ryšius su Latvijos istorikais.

Programos vadovas dr. A. Dubonis

LIETUVOS METRIKOS IR KITŲ ISTORIJOS ŠALTINIŲ TYRIMAS IR LEIDYBA

2002–2006 m. planas

1. Pavadinimas

Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir leidyba

2. Ilgalaikis programos tikslas

Į mokslo apyvartą kuo plačiau įvesti reikšmingos Rytų ir Vidurio Europoje, buvusios Lietuvos valstybės, vieną iš svarbiausių, neblogai išlikusį archyvą – Lietuvos Metriką. Rengiamasi paskelbti daugumą LM knygų (iš viso jų yra maždaug 600). Per artimiausius penkerius metus rengimo bei leidybos prioritetas bus teikiamas vertingiausią informaciją sukaupusioms (valstybės valdžia ir valdymas, iždas, finansai, užsienio politika, sienos, teisė, teisingumas ir jo vykdymas), seniausioms XV a. pab. – XVI a. 1-osios pusės LM knygoms (dėl santykinio šio laikotarpio Lietuvos istorijos šaltinių trūkumo).

Tęsti Lietuvos magdeburginių mietų istorijos šaltinių tyrimą ir leidybą (Alytaus privilegijos). Atgaivinti ir stiprinti Lietuvos istorinės demografijos šaltinių tyrimus ir leidybą, inicijuoti tautinių mažumų istorijos šaltinių tyrimą ir leidybą (Trakų magdeburginio miesto privilegijos/karaimų privilegijos).

3. Programos anotacija

Rengiamos spaudai XV–XVIII a. susidariusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovo kanceliarijos raštvedybos knygos – Lietuvos Metrika, nagrinėjami LDK raštinės darbas, įvairūs Lietuvos istorijos šaltinių klausimai, keliamos naujos tyrimų problemos.

Seniausios LM knygos (iki XVI a. 2-osios pusės) iš dalies užpildo rimtą XV–XVI a. 1-osios pusės Lietuvos istorijos šaltinių spragą, per XVII–XX a. žuvus svarbiems seniausių dokumentų kompleksams. Publikuotos LM knygos reikalingos ne tik istorikams, bet ir teisės istorikams, mokslininkams lituanistams, slavistams, demografams, kultūrologams, sociologams, ūkio tyrinėtojams, politologams. Ankstyvosios LM knygos vienintelės plačiausiai atskleidžia etninės Lietuvos gyventojų, lietuvių, praeitį, medžiaga apie juos dažnai viršija 50 proc. tokios knygos dokumentų. Šis lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės visuomenės sukurtas palikimas apima kelias šiuolaikines Rytų ir Vidurio Europos valstybes. Jas naudoja ir vertina Lenkijos, Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Latvijos mokslininkai. Kaupiasi duomenys apie senojoje Lietuvos valstybėje sukurtų kultūrinių vertybių likimo ir pasklidimo dabartinėse Rytų ir Vidurio Europos valstybėse istoriją.

Parengti spaudai ir išleisti pagrindiniai valstybės istorijos šaltiniai, ypač LM, yra gyvybiškai svarbūs tolesnei istorijos ir kitų humanitarinių bei teisės mokslų raidai – tiek mums, tiek kitoms, buvusios LDK teritorijoje susidariusioms, šalims.

LM leidybos programa koordinuojama su Rusijos (Tėvynės istorijos institutas), Balatarusijos (Baltarusijos Mokslų akademijos Istorijos institutas), Lenkijos (Poznanės A. Mickevičiaus universitetas) mokslininkais.

4. Programos intelektualiniai ir materialiniai ištekliai

a) Mokslinis personalas

1. Lina Anužytė, asist.;

2. Algirdas Baliulis, hum.m.dr., vyresn. m. bendr.;

3. Artūras Dubonis, hum.m. dr., vyresn. m. bendr.;

4. Laimontas Karalius, asist.;

5. Raimonda Ragauskienė, hum. m. dr., asist.;

6. Antanas Tyla, prof., habil. dr., vyriaus. m. bendr.

Dinamika: apsiginančių hum. m. dr. disertacijas darbuotojų daugės, mokslinio programos personalo pajėgumas augs.

Techninis personalas

1. Darius Antanavičius, archeografas specialistas;

2. Darius Baronas, vyr. laborantas;

3. Romualdas Firkovičius, archeografas specialistas;

4. Darius Vilimas, vyr. laborantas laikinai.

Specifika: visas techninis personalas vykdo mokslinį darbą (realiai – tai žemiausia mokslininko pakopa).

Dinamika: techninio personalo skaičius mažės.

b) Reikalingos lėšos

Dvi naujos darbo vietos: miestų istorijos šaltinių tyrimams ir programos laborantui.

Komandiruotės: 25–30 darbo dienų kasmet į Rusijos, Lenkijos, Baltarusijos ir kitų šalių archyvus.

Konferencija: 5–7 tūkst. Lt Lietuvos Metrikos ir kitų istorijos šaltinių tyrimo ir leidybos problemų tarptautinei konferencijai.

5. Atsiskaitymas už programą

Išleisti (parengti spaudai) knygas:

Lietuvos Metrikos

1. 15-ąją (1528–1538) (A. Dubonis, LII. 34,2 a. l.);

2. 9-ąją (1511–1516) (K. Pietkiewicz, Poznanė. 40–45 a. l., prižiūri A. Baliulis);

3. 556-ąją (1791–1792) (A. Baliulis, R. Firkovičius ir E. Rimša, LII. 16 a. l.);

4. 523-ąją (1528 m. kariuomenės surašymas) (A. Baliulis; įvadas ir priedai A. Dubonis);

5. 4-ąją (1482–1491) (L. Anužytė);

6. 52-ąją (1569–1570) (A.Baliulis ir R. Firkovičius);

7. 14-ąją (1524–1529) (L. Karalius);

8. 19-ąją (1535–1537) (D. Vilimas);

9. 37-ąją (1552–1561) (D. Baronas);

10. 594-ąją (1585–1600) (A. Baliulis);

11. 20-ąją (1536–1539) (R. Ragauskienė).

12. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, t. 3 (Kėdainiai) (A. Tyla, R. Firkovičius ir D. Antanavičius); t. 4 (Alytus). (A. Tyla, R. Firkovičius ir D. Antanavičius).

13. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai, (Trakai/karaimų privilegijos) (A. Baliulis, R. Firkovičius).

14. Žemaitijos valstiečių prievolių surašymas 1537 ir 1538 m. (A. Baliulis).

Planuojamos dvi trys eksternu ginamos hum. m. dr. disertacijos. Jų pagrindu, pagal programą bus parašytos ir išleistos bent dvi mokslinės monografijos. Numatomos kelios dešimtys mokslinio tyrimo straipsnių prestižiniuose Lietuvos ir užsienio moksliniuose leidiniuose.

Programos projektas apsvarstytas Archeografijos sk. posėdyje 2001 11 08.

Vilnius, 2001 11 09

Programos vadovas

A. Dubonis