Lietuvos istorijos instituto biblioteka

Tilto g. 17, LT-01101 Vilnius
Telefonas (+370 5) 262 68 59
El. paštas biblioteka@istorija.lt

Biblioteka yra Lietuvos istorijos instituto padalinys. Lietuvos istorijos instituto bibliotekos fondai kaupiami nuo jos įsteigimo 1941 m. Biblioteka paveldėjo dalį Vilniuje veikusios Lietuvių mokslo draugijos (1907–1940) ir 1941 m. uždaryto Lituanistikos instituto bibliotekų fondų. Bibliotekos fonduose saugoma daugiau nei 371 000 egzempliorių dokumentų – knygų, periodinių, serijinių ir informacinių leidinių, rankraščių, garso ir vaizdo dokumentų, senų ir retų spaudinių, kartografinių leidinių, kompaktinių diskų. Lietuvos istorijos instituto bibliotekoje saugomi 270 fizinių vienetų leidinių, išleistų XVI-XVIII amžiuje. Tarp jų esama 6 vienetai paleotipų, kurie laikomi ypatingomis istorinėmis vertybėmis.

Bibliotekos fonduose saugomi bei kaupiami pagrindiniai Lietuvos istorijos šaltiniai: sovietologiniams tyrimams ypač vertinga nemaža fondo dalis (26 739 fiziniai vienetai), kurią sudaro Lietuvos komunistų partijos pogrindžio laikotarpio kolekcija, taip pat socialdemokratinių organizacijų iki 1917 m. išleisti leidiniai; gausi kolekcija Lietuvos Respublikos laikotarpiu (1918–1940) leistų laikraščių ir žurnalų; ypač vertingi ir reti lietuvių išeivijos leisti, kai kurie vis dar leidžiami, periodiniai leidiniai. 2002–2012 m. bibliotekos fondai buvo pildomi leidiniais iš Trinity kolegijos Kembridže. Dauguma šių gautų leidinių yra vieninteliai egzemplioriai Lietuvos bibliotekose.

Bibliotekos Rankraštyną sudaro Archeologijos bei Etnologijos fondai.

Archeologijos fonde saugoma archeologinių ekspedicijų ataskaitos, brėžiniai ir piešiniai, negatyvai. Archeologinių ataskaitų medžiaga kaupiama nuo pokario metų. Visa archeologinė medžiaga kompleksiškai atspindi archeologinius kasinėjimus ir yra svarbi tyrinėtojams.

Etnologijos fondą sudaro 2364 bylų (aprašų, piešinių, brėžinių), virš 90 000 negatyvų. Ši rankraštinė ir ikonografinė medžiaga apima visus Lietuvos etnografinius regionus bei visas etninės kultūros sritis. Be to, saugoma medžiaga iš Baltarusijos, Latvijos, Lenkijos lietuvių gyvenamų vietų svarbi nacionalinės lietuvių kultūros paveldui. Pažymėtina, kad šio rankraštinio komplekso masyvas sudarytas ne tik iš Lietuvos istorijos instituto etnologų ekspedicijų surinktos medžiagos, bet ir iš Lietuvių mokslo draugijos ir Lietuvių tautosakos archyvo (1935-1940) dokumentų pagrindu.