Pradžia
lt

PATVIRTINTA: Lietuvos istorijos

instituto mokslo tarybos 2017 02 08

posėdžio nutarimu Nr. 4 (97)

 

 

 

Lietuvos istorijos institutas

 

Mokslinė programa

 

Vilniaus istorija. Sintezė.

 

2017-2021

 

  1. LII mokslinių tyrimų kryptis: Lietuvos visuomenės ir valstybės raida iki XXI amžiaus pradžios (istorija, istoriografija, pagalbiniai istorijos mokslai ir kita).

 

  1. Vykdytojai:

 

Programos vadovas – m. d. dr. Gintautas Sliesoriūnas (0,5 et.),

vyr. m. dr. Elmantas Meilus (1,0 et.)

  1. d. dr. Oksana Valionienė (1,0 et.)
  2. m. d. Saulius Sarcevičius (1,0 et.)
  3. d. dr. Gediminas Vaitkevičius (1,0 et.)

j.m.d. dr. Rytis Jonaitis (1,0 et.)

j.m.d. dr. Irma Kaplūnaitė (1,0 et.)

m.d. dr. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen (1,0 et.)

j.m.d. Mindaugas Klovas (1,0 et.)

 

  1. d. dr. Jolita Sarcevičienė (0,5 et.),

archeografas dr. Agnius Urbanavičius (1,0 et.)

 

m.d. dr. Virgilijus Pugačiauskas (0,5 et.)

m.d. dr. Vytautas Petronis (1,0 et. nuo 2018 m.)

vyr. m. d. dr. Rimantas Miknys (0,25 et.)

 

m.d. dr. Edmundas Gimžauskas (0,25 et.)

m.d. dr. Vitalija Stravinskienė (0,5 et.)

vyr. m.d. dr. Saulius Grybkauskas (0,5 et.)

 

III. Programos apibūdinimas.

 

2023 m. bus minimas Vilniaus 700 metų jubiliejus. Jis neabejotinai paskatins naują susidomėjimo Vilniaus istorija bangą. Lietuvos sostinės istorija svarbi tiek Lietuvai, tiek kaimyninėms valstybėms – Lenkijai ir Baltarusijai bei susilaukia didelio visų šių kraštų visuomenės dėmesio. Dažnai Vilniaus istorijos problemos yra vertinamos skirtingai. Būtų tikslinga pasitikti Vilniaus 700 metų jubiliejų su Lietuvos mokslininkų parengta ir jau išleista nauja Vilniaus istorijos sinteze, kurioje būtų apibendrinti naujausių Vilniaus istorijos tyrimų rezultatai. Būtų pagilintos žinios apie miesto istorinę raidą, apibendrinti ir vienoje vietoje pateikti daugiamečiai specialių Vilniaus istorijos problemų tyrimų rezultatai, sudarytas patikimas pagrindas taikomojo pobūdžio darbų apie Vilnių (pvz., turistiniams vadovams) kūrimui. Lygiagrečiai šios mokslinių tyrimų programos rėmuose toliau būtų gilinami specialių Vilniaus istorijos problemų tyrimai ir viešinami jų rezultatai.

 

  1. Programos tikslai:

2.1. Remiantis naujausiais Vilniaus istorijos tyrimais parengti Vilniaus istorijos sintezę;

2.2. Plėtojant kompleksinius Vilniaus istorijos tyrimus, tirti netyrinėtas ar mažiau tyrinėtas Vilniaus istorijos problemas;

2.3. Rinkti, kaupti ir skelbti Vilniaus istorijos šaltinius.

 

  1. Tyrimo objektas.

Vilniaus miesto istorija nuo įsikūrimo ištakų iki XXI a. pradžios.

 

  1. Tyrimų būklė.

Vilniaus miesto istorija kaip tyrimų objektas istorikus domina jau seniai. Ją tyrinėja įvairių tautų mokslininkai. Henryko Baranowskio sudarytoje Vilniaus miesto istorijos bibliografijoje yra įtraukta virš 14 tūkst. pozicijų. Tačiau šiuolaikinio mokslo reikalavimus atitinkančių apibendrinančių darbų vis dar labai stinga. Pirmosios Vilniaus istorijos buvo išleistos XIX amžiuje (J.I. Kraszewskio, M. Balińskio veikalai (pastarasis 2007 m. išleistas ir lietuvių k.)). Vėliau šio pobūdžio tyrimus gilino rusų autoriai V. Vasilevskis ir Kračkovskis. 1929 m. pasirodė M. Lowmiańskos Vilniaus istorija lenkų kalba. Dvi knygas apie Vilnių – apie Vilniaus reikšmę Lietuvos gyvenime (1954 m., anglų kalba) ir apie senąjį (iki XVIII a.) Vilnių („Senasis Vilnius“, New York, 1963) emigracijoje išleido Adolfas Šapoka (antras leidimas: A. Šapoka, Raštai, t. 1: Vilniaus istorija, Vilnius, 2013) . Pačioje Lietuvoje paskutinė Vilniaus istorijos sintezė buvo išleista 1968–1972 m. (J. Jurginis, V. Merkys, A. Tautavičius, Vilniaus miesto istorija, nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos, Vilnius, 1968; Vilniaus miesto istorija nuo Spalio revoliucijos iki dabartinių dienų, Vilnius, 1972; abu šiuos tomus parengė Lietuvos istorijos institutas). Ši sintezė šiuo metu jau yra pasenusi. Per kelis pastaruosius dešimtmečius buvo paskelbta gana daug straipsnių apie Vilniaus istoriją, monografijų, nagrinėjančių specialias Vilniaus istorijos problemas, visuomenės dėmesį Vilniaus istorijai patvirtinančių populiarių knygų, skirtų plačiajam skaitytojui bei turistams. Tarp populiarių veikalų paminėtinos Tomo Venclovos (Vilnius: Vadovas po miestą, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2001. 216 p.;  Vilniaus vardai, Vilnius, 2006; Vilnius: asmeninė istorija, Vilnius: R. Paknio leidykla, 2011. 200 p. ir kt.) ir Liberto Klimkos (Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos, Vilnius: Žara, 2016. 384 p.) knygos. Vilniaus istorijos problematika domina ir užsienio autorius. Jų darbai dažniausiai orientuoti į užsienio skaitytoją, kuriam stengiamasi priartinti Vilniaus istorijos unikalumą (pvz., Joachim Tauber, Ralph Tuchtenhagen, VILNIUS: Kleine Geschichte der Stadt, Köln, Weimar,Wien, 2008.). Taip pat užsienyje pasirodė gana daug darbų, taip pat ir monografijų, skirtų siauresnėms Vilniaus istorijos problemoms (J. Niedźwiedź, R. Frick‘o, B. Manyś, T. Kempos ir kitų monografijos, šaltinių publikacijos, straipsniai). Lietuvoje 2010 m. buvo išleista daugiau vilniečių kasdienybei skirta Vilniaus gatvių tyrinėtojo A. Čaplinsko knyga „Vilniaus istorija. Legendos ir tikrovė“. Lietuvos istorijos institute bei kitose Lietuvos mokslo ir studijų institucijose per pastaruosius kelis dešimtmečius buvo parengta ir išleista visa eilė vertingų monografijų, šaltinių publikacijų ir straipsnių Vilniaus istorijos, miesto kultūros, Vilniaus urbanistinės raidos tematika. Tarp svarbiausių tokio pobūdžio darbų autorių paminėti D. Baronas, L. Briedis, A. Čaplinskas, V. Girininkienė, A. Grickevičius, I. Janicka, R. Janonienė, J. Karpavičienė, K. Katalynas, Z. Kiaupa, M. Kvietkauskas, L. Laučkaitė , N. Lukšionytė-Tolvaišienė, E. Meilus, T. Račiūnaitė, A. Ragauskas, E. Rimša, A. Romanowski, V. Pugačiauskas, A. Pukszto, S. Rosiak, V. Stravinskienė, A. Urbanavičius, G. Vaitkevičius, O. Valionienė). Su Vilniaus istorijos problematika susiję straipsniai ypač pasižymi savo gausa. Tačiau įvairių Vilniaus istorijos problemų ištirtumo lygis labai skiriasi. Vis dar lieka menkai pažintų laikotarpių ir temų. Labai įvairuoja ir skirtingose šalyse skelbiamuose darbuose sutinkami Vilniaus istorijos vertinimai. Tai skatina Lietuvos istorikus nemenkinti dėmesio Vilniaus istorijai. Tačiau tolimesnis sėkmingas Vilniaus istorijos problemų tyrinėjimas sunkiai beįsivaizduojamas be ligšiolinių tyrimų visumą apibendrinančio, sintetinio darbo, kuriuo ir turėtų tapti Lietuvos istorijos institute rengiama Vilniaus istorijos sintezė. Imtis tokio darbo skatina ir mūsų regione pastaraisiais dešimtmečiais pasirodančios (Elbingo istorija: Historia Elbląga, t. 1-6, Gdańsk: Marpress, 1993–2006; Krokuvos istorija: Dzieje Krakowa, t. 1-4, Kraków: Wydawnictwo Literackie, 1992–1997) bei šiuo metu rengiamos (Z. Kiaupa, Kauno istorija, t. 1, Vilnius: Versus aureus, 2000) daugiatomės miestų istorijos sintezės patvirtinančios tokių darbų poreikį ir prasmingumą. Rašydami naująją Vilniaus istorijos sintezę Lietuvos istorijos instituto mokslininkai remtųsi ta patirtimi ir įdirbiu, kurį sukaupė vykdydami ankstesnes mokslinių tyrimų programas – Lietuvos miestų socialinė topografija XIV-XX a. D. 1 (2004-2008) (vadovas dr. G. Vaitkevičius) ir Vilniaus istorija. Tyrimai (2012–2016) (vadovė dr. Z. Medišauskienė).

 

VII. Tyrimų uždaviniai:

VII.1. Pirmas uždavinys – parengti naują tritomę Vilniaus istorijos sintezę.

 

Atskirų knygų anotacijos:

Kn.1 (Vilnius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais. XIII a. – 1795 m.), apie 35 a. l., parengti spaudai 2021 m.

Autoriai: dr. Gintautas Sliesoriūnas (LII, kn. 1 ats. red.), dr. Elmantas Meilus (LII), dr. Oksana Valionienė (LII), dr. Jolita Sarcevičienė (LII),

Knygoje, pasitelkus naujausia istorinių ir archeologinių tyrimų medžiagą, atskleidžiama Vilniaus miesto atsiradimo istorija, jo urbanistinė, demografinė, sociotopografinė, ekonominė raida ir politiniė istorija iki 1795 m. Aptariama Vilniaus miesto savivaldos bei Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės, kultūros židinio, Vilniaus vyskupijos, Vilniaus vaivadijos ir pavieto centro raiška. Atskleidžiamas miesto daugiatautis ir daugiakonfesinis pobūdis. Tekstą papildo spalvotos, juodai baltos iliustracijos, planai, schemos, bibliografija.

 

Kn. 2 (Vilnius Rusijos imperijos sudėtyje. 1795 – 1915 m.), apie 35 a. l., parengti spaudai 2021 m.

Autoriai: dr. Virgilijus Pugačiauskas (LII, 2 kn. atsakingas redaktorius), dr. Zita Medišauskienė (LII), dr. Rimantas Miknys (LII).

Knygoje, pasitelkus naujausius istorinių tyrimų duomenis, atskleidžiama Vilniaus miesto urbanistinė, demografinė, sociotopografinė, ekonominė raida ir politinė istorija nuo 1795 m. iki 1915 m. Aptariama Vilniaus miesto, kaip Rusijos imperijos valdomos Lietuvos (gubernijos, generalgubernijos) administracinio centro, miesto savivaldos / administracijos raida. Atskleidžiama Vilniaus, kaip Lietuvos kultūros židinio, Vilniaus vyskupijos centro raiška ir Rusijos valdžios vykdytos politikos poveikis šiai raiškai. Parodomos miesto daugiatautis ir daugiakonfesinis pobūdis. Tekstą papildo spalvotos, juodai baltos iliustracijos, planai, schemos, bibliografija.

 

Kn. 3 (Vilnius XX a.), apie 35 a. l., parengti spaudai 2021 m.

Autoriai: dr. Saulius Grybkauskas (LII, 3 kn. atsakingas redaktorius), dr. Vitalija Stravinskienė (LII), dr. Edmundas Gimžauskas (LII),

Knygoje, pasitelkus naujausius istorinių tyrimų duomenis, atskleidžiama Vilniaus miesto urbanistinė, demografinė, sociotopografinė, ekonominė raida nuo 1915 m. iki XXI a. pradžios. Aptariami politiniai ir kariniai ginčai dėl Vilniaus miesto valstybinės priklausomybės XX a., jų pasekmės miesto demografinei ir kultūrinei raidai. Aptariamas I ir II Pasaulinių karų padarytas poveikis miesto urbanistinei struktūrai ir gyventojams. Atskleidžiama Vilniaus, kaip Lietuvos sostinės bei regioninio administracinio centro, o taip pat miesto savivaldos / administracijos raida. Aptariamas Vilniaus, kaip Lietuvos kultūros židinio, religinio centro vaidmuo. Tekstą papildo spalvotos, juodai baltos iliustracijos, planai, schemos, bibliografija.

 

Pastaba – programos vykdymo eigoje tomų autorių sudėtis gali būti praplėsta. Tomų anotacija preliminari, tomų turinys bus derinami pirmaisiais programos vykdymo metais, rengiant išplėstinius tomų turinius.

 

Tritomės Vilniaus istorijos sintezės parengimo etapai:

1.Kiekvienos iš trijų knygų vidinės struktūros aptarimas ir nustatymas, individualių užduočių autoriams priskyrimas, preliminarių bibliografijos sąrašų sudarymas (2017 m.)

  1. Tekstų rašymas (2018-2020)
  2. Tekstų derinimas ir dalykinis redagavimas (2021)
  3. Tekstų svarstymas ir parengimas / įteikimas spaudai (2021 pabaiga)

 

Pastaba – visų trijų Vilniaus istorijos sintezės knygų spaudos priežiūros darbai planuojami 2022 m. Visų trijų knygų išleidimas planuojamas 2022 m. pabaigoje

 

VII.2. Antras uždavinys.

Vilniaus istorijos tyrimai

 

VII.2.1. Numatoma ištirti Vilniaus statybinės keramikos raidą nuo ankstyviausios plytos atsiradimo XIII a. iki LDK žlugimo XVIII a. pab.: plytų technologinių savybių tyrimų pagrindu atkurti gamybos technologijų schemas; išanalizuoti plytų paklausos ir pasiūlos santykio dinamiką aptariamuoju laikotarpiu; apibrėžti miesto ekonominius pajėgumus statybinės keramikos gamyboje (rekonstruojant Vilniaus ir jo apylinkių molynų bei plytinių tinklą); atskleisti kultūrines bei technologines įtakas (S. Sarcevičius).

 

VII.2.2. Numatoma tirti Vilniaus stačiatikių bendruomenės XIV–XV a. istoriją, koncentruojant dėmesį į stačiatikių bendruomenės kasdienio gyvenimo aspektus (buitį, materialinę kultūrą, laidoseną ir pan.), stačiatikių bendruomenės sąlytį su kaimynais pagonimis, stačiatikių bendruomenės svarbą Vilniaus raidai bei su stačiatikių religija susijusio materialaus paveldo patekimo į Vilnių kelių bei būdų paiešką. Bus derinami įvairūs tyrimų metodai ir duomenys, ypač didelį dėmesį skiriant naujausios archeologinės medžiagos įtraukimui į mokslinę apyvartą (R. Jonaitis).

 

VII.2.3. Numatoma tirti vilniečių, priklausiusių įvairioms konfesijoms, kasdienį gyvenimą ir buities kultūrą, laidoseną, gyvenimo sąlygas (higieną), o taip pat tarpkonfesinius santykius (katalikų – stačiatikių – pagonių – žydų) ir atskirų bendruomenių reikšmę miesto erdvinėje struktūroje XIV – XVI a. Tyrimo metu archeologinė medžiaga bus derinama su istoriniais, geologiniais, architektūriniais ir kt. šaltiniais (Irma Kaplūnaitė).

 

VII.2.4. Planuojama susisteminti dešimtmetį trunkančių archeologinių tyrimų Bokšto gatvėje, Vilniuje, duomenys. Pasitelkus naujausią medžiagą ir plačią istoriografiją, bus bandoma apibūdinti ankstyvąją stačiatikių bendruomenės istoriją besikuriančiame Vilniuje (I. Kaplūnaitė, R. Jonaitis)

 

VII.2.5. Numatoma tirti senojo Vilniaus gyventojų mitybą: įvairių Vilniuje gyvenusių konfesinių grupių mitybą; miesto infrastruktūrą per vilniečių mitybos prizmę; kasdieninės miestiečių mitybos įpročius, remiantis ekofaktiniais duomenimis; atlikti atskirų Vilniaus vietų archeobotaninius tyrimus; atlikti rašytinių šaltinių bei ekofaktinių duomenų apie Vilniečių mitybą sintezę; remiantis duomenimis apie vilniečių mitybą tirti Vilniaus apgyvendinimo bei miestiečių buities istoriją (m.d. Giedrė Motuzaitė Matuzevičiūtė Keen).

 

VII.2.6. Numatoma tęsti Vilniaus buitinės keramikos tyrimus: 1) didinti šio masiškiausio šaltinio informatyvumą: datavimo srityje; stilistinių įtakų srityje; buities tradicijų raidos tyrime; 2) remiantis buitinės keramikos tyrimų rezultatais tikslinti atskirų Vilniaus objektų chronologiją; bei 3) gilinti miestiečių buities kultūros pažinimą. (G. Vaitkevičius)

 

VII.2.7. Planuojama tirti miesto institucijų pastangas reguliuojant ūkinę veiklą Vilniuje, XVI-XVIII a. Vilniaus mieste taikytą mokesčių sistemą ir jos pokyčius, miesto pajamas ir išlaidas (Mindaugas Klovas).

 

VII.2.8. Planuojama tirti Vilniaus miesto istoriją rusų ir vokiečių imperinio nacionalizmo kontekstuose, apimančiuose laikotarpį nuo 1906 iki 1918 metų. Dėmesys bus koncentruojamas į rusų radikalių nacionalistinių (juodašimtininkų) organizacijų veiklą Vilniuje 1906-1914 m. bei į Vilniaus reikšmę Vokietijos (Ober Osto) Rytų pasaulėvokos struktūroje (1915-1918) (Vytautas Petronis).

 

VII.3. Trečias uždavinys.

Vilniaus istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas.

Numatoma paskelbti bei parengti publikavimui šias Vilniaus istorijos šaltinių publikacijas:

VII.3.1. M. Romerio „Dienoraščio“ tomo publikacijos parengimas ir išleidimas.

VII.3.2. Vilniaus istorijos šaltinių rinkinio parengimas (2021 m.)

 

VII.4. Ketvirtas uždavinys:

Lietuvos istorijos institute vykdomų Vilniaus istorijos tyrimų sklaida.

Numatoma surengti tris mokslines konferencijas, tyrimų rezultatus skelbti straipsniuose ir publikacijose.

Tęstinio leidinio „Miestų praeitis“ leidyba.

 

VIII. Metodologinis tyrimų pagrindimas:

  1. Ankstyvajam Vilniaus miesto vystymosi periodui atskleisti bus naudojamas kompleksinis tyrimų metodas, į kurį įtraukiami: a) rašytiniai šaltiniai; b) senoji kartografija; c) geologiniai duomenys; d) archeologiniai duomenys; e) geofiziniai metodai; f) sisteminiai – struktūriniai metodai; g) fizikiniai metodai; h) cheminiai metodai; i) matematinis modeliavimas; j) imitacinis modeliavimas.
  2. Archeologinių artefaktų tyrimams bus naudojami šie metodai: a) statistiniai (klasterio analizė); b) tipologizacijos; c) cheminiai; d) trasologiniai; e) matematiniai; f) istoriniai; g) antropologiniai; h) palyginamasis. Pagal galimybes bus naudojami tarpdisciplininiai metodai.
  3. Vilniečių paleomitybos ir paleoaplinkos tyrimams bus naudojama ekofaktinė medžiaga (zooarcheologija ir archeobotanika).
  4. Istorinis tyrimas remsis tradiciniais šaltinių analizės ir kritikos, aprašomuoju – analitiniu, sisteminiu, interpretaciniu metodais.

 

  1. Programos dalyviai ir jų tyrimų kryptys.

Daugumos programos dalyvių tyrimų kryptys tiesiogiai susijusios su svarbiausiu užsibrėžtu programos tikslu – Vilniaus istorijos sintezės parengimu. Sintezės rašyme nedalyvaujančių programos dalyvių tyrimų kryptys taip pat yra svarbios, leidžiančios ne tik giliau pažinti Vilniaus istorijos specifines problemas, o taip pat dera ir su sintezės parengimo darbais, ypač pirmojo tomo (XIII a. – 1795 m.). Šie tyrimai turėtų praturtinti sintezės rašymui būtinus istoriografinius duomenis. Ypač svaria pagalba turėtų būti naujausių archeologinių tyrimų rezultatus apibendrinantys darbai, pateikiantys unikalią, rašytiniuose istoriniuose šaltiniuose nesutinkamą informaciją apie XIII-XVI a. Vilnių ir jo gyventojus, bei papildantys žinias apie XVII-XVIII a. Vilniaus istoriją.

 

Rytis Jonaitis: Stačiatikių bendruomenė Vilniuje XIII – XV a.

Irma Kaplūnaitė: Daugiakonfesinio Vilniaus miestiečių kasdienis gyvenimas XIV – XVI a.

Giedrė Motužaitė Matuzevičiūtė Keen: vilniečių mityba archeologiniais duomenimis.

Mindaugas Klovas: Vilniaus miesto ekonominė raida XVI-XVIII a.

Vytautas Petronis: Vilnius ir vilniečiai rusų ir vokiečių imperinio nacionalizmo kontekste (1906-1918).

Saulius Sarcevičius: Vilniaus statybinės keramikos tyrimai.

Gediminas Vaitkevičius: Vilniaus XIII-XVII a. buitinės keramikos tyrimai

Vilniaus istorijos 1 t. autoriai (Elmantas Meilus, Jolita Sarcevičienė, Gintautas Sliesoriūnas, Oksana Valionienė): Vilniaus istorija (XIII a. pab. – XVIII a. pab.)

Vilniaus istorijos 2 t. autoriai (Rimantas Miknys, Virgilijus Pugačiauskas): Vilniaus istorija (XVIII a. pab. – XX a. pr.).

Vilniaus istorijos 3 t. autoriai (Saulius Grybkauskas, Vitalija Stravinskienė, Edmundas Gimžauskas): Vilniaus istorija (1915 m. – XXI a. pr.).

 

  1. Svarbiausios programos dalyvių Vilniaus istorijos tematikos publikacijos:

 

  1. Gimžauskas:
  2. Vilniečių nuostatos ir Vilniaus politinio lietuviškumo klausimas 1918 m. lapkričio – gruodžio mėn., Lietuvos istorijos metraštis. 2012 metai, 2, Vilnius: LII, 2013, p. 83 – 108.
  3. Vilniaus politinio lietuviškumo klausimas 1919 m. sausį, Lietuvos istorijos metraštis. 2013, t. 2, Vilnius: LII, 2014, p. 143 – 172.
  4. Institutions for the Administration of Vilnius at the Beginning of the German Occupation during the First World War, Lithuanian historical studies. 2014, Vol. 19, Vilnius: LII, 2015, p. 135 – 174.

 

  1. Grybkauskas:
  2. Grybkauskas, A. Linartas, „Vilniaus Vingis“ istorijos vingiuose, Vilnius: Mintis, 2004, 310 p.
  3. Grybkauskas, Buvęs Vilniaus miesto LKP komiteto pirmasis sekretorius F. Bieliauskas: „Draugai užsimanė mane sumaišyti su purvu“, Lietuvos istorijos metraštis, 2014 metai, 2, Vilnius: LII, 2015, p 199-210. (ISSN 0202-3342)
  4. Grybkauskas, Vilniaus valdymas sovietmečiu ir miesto LKP pirmųjų sekretorių politinis statusas, Lietuvos istorijos metraštis, 2015 metai, 1, Vilnius: LII, 2016, p. 115-132. (ISSN 0202-3342)

 

  1. Jonaitis:
  2. Ortodox churches in the Civitas Rutenica area of Vilnius: The quoestion of location, Arcaeologia Baltica, 16. Klaipėda: Klaipėda University Press, 2011, p. 110-128. ISSN 1392-5520.
  3. Civitas Rutenica in early Vilnius in the 14th and 15th centuries, Archeologia Baltica, 18. Klaipėda: Klaipėda University Press, 2012, p. 256-269. ISSN 1392-5520.
  4. The excavation at Bokšto st. 6, Vilnius, Archaeological investigations in Independent Lithuania, edited by G.Zabiela, Z.Baubonis, E.Marcinkevičiūtė, Vilnius, 2012, p. 156-159. ISBN 978-9955-9913-7-3.
  5. Stačiatikiškoji christianizacija Vilniuje XIII – XIV a. kapinyno Bokšto g. 6 duomenimis, Miestų praeitis, 4. Vilnius, 2017, spaudoje.
  6. I. Jonaitis, I. Kaplūnaitė, G. Vėlius, Early christian burials, A hundred yars of archaeological discoveries in Lithuania, edited by G. Zabiela, Z. Baubonis, E. Marcinkevičiūtė, Vilnius, 2016, p. 430-441. ISBN 978-9955-9913-9-7.

 

  1. Kaplūnaitė:
  2. Panašūs ar skirtingi? Dvi krikščioniškos bendruomenės pagoniškame Vilniuje, Acta Historica Universitatis Klaipedensis. Klaipėda, 2016-2017, spaudoje. Straipsnis parengtas kartu su R. Jonaičiu.
  3. Katalikiškoji Vilniaus miesto erdvė XIV a., Miestų praeitis, 4. Vilnius, 2017, spaudoje.
  4. Presenting the multi-ethnic Vilnius heritage to the public: case study from the excavations in Bokštas Street”, Interarchaeologia, 5. BASE. Riga, 2016-2017, spaudoje. Straipsnis parengtas kartu su R. Jonaičiu ir G. Motuzaite-Matuzevičiūte.
  5. Mусор в повседневной жизни жителей католического района Bильнюса в 15–16 вв., Археология и история Пскова и Псковской земли, 59, Псков, 2014
  6. Oт миссии францисканцев до католического района, Археология и История Литвы и северо – запада России в раннем и позднем средневековье, Vilnius, 2013

 

  1. Klovas:
  2. Klovas, E. Meilus, Vilniaus magistratui pavaldžių vakarinių priemiesčių ir palivarkų 1566 m. pagalvės ir 1596 m. nekilnojamo turto laikytojų mokesčių mokėtojų sąrašai, Lietuvos istorijos metraštis, 2015 metai, 1, Vilnius: LII leidykla, 2016, p. 165-190. ISSN 0202-3342.

 

  1. Meilus:

Monografija:

1.V. Jogėla, E. Meilus, V. Pugačiauskas, Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV-XX a. pradžia), Vilnius: Diemedžio leidykla, 2008, 292 p. ISBN 978-9986-23-142-4.

Šaltinių publikacijos:

2-4. XVII a. vid. Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai, T. I: 1657-1662 m. Vilniaus miesto tarybos knyga, sudarė E. Meilus, parengė M. Čiurinskas, A. Kaminskas, E. Meilus, Vilnius, 2011, 696 p. ISBN 978-9955-847-43-4, ISBN 978-9955-847-44-1; T. II: 1655-1661 m. rusų okupacinės valdžios dokumentai, sudarė E. Meilus, parengė I. Gerasimova, E. Meilus, S. Žemaitis, Vilnius, 2011, 796 psl., ISBN 978-9955-847-44-1, ISBN 978-9955-847-51-9; T. III: 1658–1663 ir kitų metų Vilniaus miesto tarybos aktų knyga. Sudarė E. Meilus. Parengė A. Kaminskas, M. Kvizikevičiūtė, E. Meilus, Vilnius, 2015, 286 p. ISBN 978-9955-847-98-4, ISBN 978-9955-847-44-1.

Moksliniai straipsniai:

  1. Życie codzienne w Wilnie w czasie okupacji moskiewskiej 1655-1661, Litwa w epoce Wazów. Prace ofiarowane Henrykowi Wisnerowi siedemdziesiątą urodzin, pod redakcją W. Kriegseisena i A. Rachuby, Warszawa: Neriton – IH PAN, 2006, s. 129-143. ISBN 83-89729-70-9.
  2. Vilniaus pilių apsiaustis ir išvadavimas iš maskvėnų (1660-1661 m.)”, Vilniaus Žemutinė pilis XIV-XIX a. pradžia: 2005-2006 m. tyrimai, Vilnius, 2007, p. 80-99. ISBN 978-9986-9071-7-6.
  3. The history of Vilnius old jewish cemetery at Šnipiškės in the period of the Grand Duchy of Lithuania, Lithuanian Historical Studies, Vol. 12, 2007, Vilnius, 2009, p. 63-92. ISSN 1392-2343.

 

  1. Miknys:
  2. Vilniaus autonomistai ir jų 1904–1905 m. Lietuvos politinės autonomijos projektai, Lietuvių Atgimimo istorijos studijos, t. 3, Vilnius, 1991, p. 173–198.
  3. Mykolas Römeris ir jo požiūris į Vilniaus problemą = The Vilnius Problem in the Opinion of Mykolas Römeris, Lituanistica, 1994, nr. 4 (10), p. 26–33.
  4. Vilnius and the Problem of Modern Lithuanian Statehood in the Early Twentieth Century in Lithuanian Historical Studies, vol. 2, Vilnius, 1997, p. 108–120.
  5. Wilno – miasto wielonarodowe i punkt zapalny w stosunkach polsko-litewskich = Vilnius – daugiatautis miestas ir lietuvių-lenkų konflikto židinys, Tematy polsko-litewskie. Historia. Literatura. Edukacja, Olsztyn, 1999, s. 84–104.
  6. Wilno a problem nowoczesnej państwowości litewskiej na początku XX wieku, Litwiny o Polsce i Polakach, Kraków: Znak, 1999, s. 95–108.
  7. Pojęcie społeczeństwa, narodu i państwa w środowisku inteligencji wileńskiej w początkach XX wieku, Granice i pogranicza. Historia codzienności i doświadczeń, Białystok, 2000, t. 1, s. 166–172.
  8. Wileńscy autonomiści i ich projekty autonomii politycznej Litwy w latach 1904–1905, Lituano-Slavica Posnaniensia, Studia Historica, VIII, 2001, s. 98–113.

 

  1. Petronis:
  2. Vytautas Petronis, Vilniaus religinių bendruomenių santykių kaita XIX amžiaus 5–6 dešimtmečiais. Lietuvos istorijos metraštis. 2014 metai, 2, 2015, p. 155–174. ISSN 0202-3342.
  3. Vytautas Petronis, Vilnius ir vilniečiai: miesto ir jo bendruomenių kaitos bruožai XIX a. antrosios pusės oficialiojoje spaudoje. Lietuvos istorijos metraštis. 2016 metai, 1, Vilnius: LII, 2017, p. 21–48. ISSN 0202-3342.

 

  1. Pugačiauskas:
  2. Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV a. – XX a. pradžia): kolektyvinė monografija, Vytautas Jogėla, Elmantas Meilus, Virgilijus Pugačiauskas, Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2008, 291, [1] p.: iliustr., faks., žml.
  3. Vilniaus savivaldos institucijos XIX a. pusėje: istorinis–teisinis aspektas, Lietuvos istorijos me traštis, 2000, Vilnius: LII, 2001, p. 147–163. ISSN 0202-3342.
  4. Vilniaus turgavietės ir mugė 1795–1830 metais: lokalizacija, specializacija, organizacija, prekės ir kainos, Vilniaus istorijos metraštis, 2007, t. 1, p. 67–78. ISSN 0202-3342.
  5. Vilniaus amatininkių cechų ,,biurokratija“ XIX a.: struktūra, funkcijos, tradicijos, Lietuvos istorijos metraštis, 2014 metai, 1, Vilnius: LII, 2015, p. 47-66. ISSN 0202-3342.
  6. Vilniaus miestiečių luomas XIX a. I pusėje: žydų integracijos atvejis, Kintančios Lietuvos visuomenė: struktūros, veikėjai, idėjos, Vilnius, 2015, p. 282-293.

 

  1. Sarcevičius:
  2. S. Sarcevičius, L. Kvizikevicius, A. Čivilytė, A Vilnius Pipe Kiln, Archaeological investigations in independent Lithuania, Vilnius, 2012, p. 324-327.
  3. Lukiškių priemiesčio rytinė dalis iki XVII a. vid. archeologijos duomenimis, Miestų praeitis, t. 3. 2013, CD laikmena., http://www.istorija.lt/html/mts/mp3/index.htm
  4. R. Taraškevičius, A. Bliujienė, B. Karmaza, A. Merkevičius, R. Nemickienė, G. Rackevičius, S. Sarcevičius, R. Stakienienė, D. Strazdas, S. Širvydaitė, G. Vaitkevičius, R. Zinkutė, Geocheminiai tyrimų metodai archeologijoje – taikymo galimybės, Metodai Lietuvos archeologijoje, Vilnius, 2013, p. 273-281.
  5. S. Sarcevičius, R. Taraškevičius, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios plytos – nuo jų ženklinimų iki geocheminių sąsajų, Archaeologia Lituana, 2015, Nr. 16., p. 49-66. ISSN 1392-6748.
  6. Stalo kalno tyrimai Vilniuje, Miestų praeitis, t. 3, 2013, ISSN 2029-4220. CD laikmena., http://www.istorija.lt/html/mts/mp3/index.htm
  7. S. Sarcevičius, O. Valionienė – ПАЛЕОРЕЛЬЕФ ВИЛЬНЮССКОГО „CURVUM CASTRUM“КРИВОГО ЗАМКА»), „Lietuvos ir Rusijos istorija bei archeologija senovėje ir viduramžiais“ („Археология и История Литвы и северо – запада России в раннем и позднем средневековье“), 2013, p. 109-146. ISBN 978-9955-847-71-7.

 

  1. Sliesoriūnas:
  2. Czy tak zwane postanowienie wileńskie mogło zostać uchwalone w 1701 roku, Zapiski historyczne, t. LXXIV, z. 2, 2009, s. 7-30. ISSN 0044-1791.
  3. Pirmoji Šiaurės karo metais Vilniaus okupacija (1702 m. balandis–gegužė), Praeities pėdsakais: skiriama profesoriaus daktaro Zigmanto Kiaupos 65-mečiui, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007, p. 267–292. ISBN 978-9986-780-90-8.
  4. The first occupation of Vilnius during the Great Northern war, Lithuanian Historical Studies, vol. 14, 2009, Vilnius, 2010, p. 71-104. ISBN 1392-2343.
  5. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiasis Tribunolas Vilniuje XVII ir XVIII amžių sandūroje – politinės kovos arena, XVIII amžiaus studijos, t. 2: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Valstybė. Kultūra. Edukacija, sud. R. Šmigelskytė-Stukienė, Vilnius: LII leidykla, 2015, p. 250–275. ISBN 978-9955-847-94-6; ISSN 2351-6968.
  6. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės 1700 m. Iždo Tribunolas Vilniuje – politinių grupuočių susidūrimų arena, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos atodangos. Profesoriaus Mečislovo Jučo 90-mečio jubiliejui skirtas mokslinių straipsnių rinkinys, sud. V. Dolinskas, R. Petrauskas, E. Rimša, Vilnius: NM LDK Valdovų rūmai, 2016, p. 451-465. ISSN 2351-7107; ISBN 978-609-8061-41-3.

 

  1. Stravinskienė:
  2. Ethnic-demographic changes in the data of the city Vilnius (1920–1939), Lithuanian Historical Studies, 2012, Vol. 17, 2013, pp. 117– 138, ISSN 1392-2343.
  3. Stosunki międzyetniczne w Wilnie w latach 1920–1939, Biuletyn Historii Pogranicza, 2013, t. 13, s. 85–100, ISSN 1641–0033.
  4. Migraciniai procesai ir Vilniaus m. etninė-demografinė padėtis: XX a. 3-4 dešimtmečiai, Oikos, 2013, Nr. 2, p. 17–29, ISSN 1822-5152.
  5. Lietuviškos mokyklos Vilniuje: 1920–1939 m., Istorija, 2015, t. 99, Nr. 33, p. 34–51, ISSN 1392-0456.
  6. Vilniaus miesto gyventojai: 1920–1939 metai, Sostinė kaip tapatumo simbolis: Vilnius ir Kaunas tarpukario kultūroje, Vilnius, 2014, p. 41–52, ISBN 978-609-425-142-9.
  7. The territorial expansion of Vilnius: plans and their realisation (1916–1940), Lithuanian Historical Studies, 2015, Nr. 20, pp. 127–150, Vilnius, 2016, ISSN 1392-2343.

 

  1. Urbanavičius:
  2. Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 m., Vilnius: LII leidykla, 2005, 384 p.
  3. Vilniaus naujieji miestiečiai 1661-1795 metais. Sąrašas, Vilnius: LII leidykla, 2009, 728 p.
  4. Iš Vilniaus miesto tarybos raštinės palikimo: naujųjų miestiečių aktai 1663-1795 m., Lituanistica, 2001, nr. 4 (48), p. 23–40.
  5. Imigracija į Vilnių iš Alytaus XVII a. 2-oje pusėje – XVIII a., Alytaus miesto istorijos fragmentai, Alytus, 2001, p. 28–39.
  6. Kauniečių kilmės Vilniaus naujieji miestiečiai 1661–1795 m., Kauno istorijos metraštis, t. 7, Kaunas, 2006, p. 23–41.

 

  1. Vaitkevičius:
  2. Vilniaus archeologijos atlasas, Vilnius, 2006.
  3. R. Morkūnaitė, G. Vaitkevičius, O. Valionienė, The Geomorphology of the Vilnia and the Environs of Vilnius, Geographia. Studia et Dissertationes, Katowice, 2008, p. 47–57.
  4. Vilniaus tapsmas, Miestų praeitis, Vilnius, 2010, nr. 2.
  5. Kreivasis miestas, Miestų praeitis, Vilnius, 2010, nr. 2.
  6. Vilniaus įkūrimas. Serija Vilniaus sąsiuviniai, 1,Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010, 128 p. (ISBN 978-609-8039-06-1);
  7. Įžanginės mintys apie Kreivąjį miestą, Lietuvos pilys, nr. 5, p. 32-43, (ISSN 1822-4326);
  8. 14-17 a. Vilniaus buitinės keramikos talpų sistema, Miestų praeitis, 3 nr. (ISSN 2029-4220);
  9. Вильнюс от поселения до королевского города, Археология и история Литвы и северо-запада России, Vilnius, 2013, p. 81-108 (ISBN 978-9955-847-71-7);
  10. A. Baubinienė, R. Morkūnaitė, D. Bauža, G. Vaitkevičius, R. Petrošius, Aspects and methods in reconstructing the mediewal terrain and deposits in Vilnius, Quarternary International, vol. 386: Palaeolandscapes from Saalian to Weichselian: INQUA TERPRO Commission, Peribaltic International Field Symposium, Lithuania, edited by Jonas Satkunas, Peter Johannson and Norm Catto2 November 2015, Montreal, p. 83-88. (ISSN 1040-6182).

 

  1. Valionienė:
  2. V. Pugačiauskas, S. Sarcevičius, O. Valionienė, Kreivoji pilis: tarpdisciplinarinių tyrimų atvejis. Kolektyvinė monografija, (įteikta spaudai 2016 m.)
  3. Средневековый Вильнюс. Становление плановой структуры в 14-15 веках, Археология и история Пскова и Псковской земли, Псков. 2007, psl. 336-352.
  4. R. Morkūnaitė, G. Vaitkevičius, O. Valionienė, The geomorphology of the Vilnia and the Environs of Vilnius, Geographia studia et dissertationes, Katowice, 2008, psl. 47-58.
  5. Пространственная структура Вильнюса на основе анализа первичного рельефа, Археология и история Пскова и Псковской земли, Псков. 2008, psl. 435-445;
  6. Vilniaus erdvinės struktūros raida XIV – XV a., Lietuvos  pilys, 2009, t. 4, p. 54 –61.

 

  1. Laukiam rezultatai ir atsiskaitymo už programą būdai:

 

Atsiskaitoma už programą bus moksliniais straipsniais, šaltinių publikacijomis, moksliniais pranešimais regioninėse, nacionalinėse ir tarptautinėse konferencijose, planuojamos Vilniaus istorijos tomų parengtais tekstais, planuojamo Vilniaus istorijos šaltinių rinkinio tekstais. Rezultatai bus viešinami visuomenei skirtuose renginiuose.

 

Parengtais spaudai tekstais:

Vilniaus istorija, t. 1-3. (E. Gimžauskas, S. Grybkauskas, E. Meilus, R. Miknys, V. Pugačiauskas, J. Sarcevičienė, V. Stravinskienė, G. Sliesoriūnas, O. Valionienė)

Vilniaus istorijos šaltinių rinkinys. (M. Klovas, E. Meilus, V. Pugačiauskas, G. Sliesoriūnas)

Monografija, preliminariu pavadinimu „Stačiatikiškas XIII a. II p. – XV a. pr. kapinynas Bokšto g., Vilniuje“. (I. Kaplūnaitė, R. Jonaitis). Planuojamas monografijos parengimo terminas – 2019 m.

Monografija „Vilniaus erdvinė struktūra viduramžiais“ (O. Valionienė). Planuojamas monografijos parengimo terminas – 2018 m.

 

Publikacijomis:

  1. Romeris, Dienoraštis. (parengėjas R. Miknys)

Straipsniai (E. Gimžauskas, R. Jonaitis, I. Kaplūnaitė, M. Klovas, E. Meilus. V. Petronis, V. Pugačiauskas, J. Sarcevičienė, S. Sarcevičius, V. Stravinskienė, G. Vaikevičius).

Vilniaus istorijos šaltinių individualios publikacijos (E. Meilus)

 

Pranešimai mokslinėse konferencijose (E. Gimžauskas, R. Jonaitis, I. Kaplūnaitė, E. Meilus, V. Petronis, V. Pugačiauskas, J. Sarcevičienė, S. Sarcevičius, V. Stravinskienė, G. Sliesoriūnas, G. Vaikevičius)

 

XII. Finansavimo šaltiniai.

Instituto biudžetas. Komandiruočių ir stažuočių finansavimui lėšų bus ieškoma teikiant paraiškas konkursams Švietimo mainų paramos fondui bei LMT, organizuojančiai ilgalaikes mokslines išvykas. Dalį komandiruočių išlaidų planuojama dengti iš LMT organizuojamų trumpalaikių mokslininkų išvykų finansavimo (konkursų laimėjimo atvejais). Leidyba finansuojama konkursiniu ir privačios paramos būdais.