Pradžia
lt

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-323

VISUOMENĖS STRUKTŪROS, SOCIALINĖ SĄVEIKA IR JOS POVEIKIS VALSTYBĖS RAIDAI (NAUJIEJI LAIKAI)

1. Programos vykdytojas - Lietuvos istorijos institutas. Norminiai etatai skirti programai - 6,37.

 

2. Programos tikslai: 2.1. tirti Lietuvos visuomenės socialinę struktūrą, jos daugialypę įvairovę ir kaitą „ilgajame laike“, kuris apima didžiąją dalį naujųjų laikų (XVI a.–XX a. pr.); 2.2. ištirti socialinių grupių sudėtį, kaitą, kaitos priežastis, požymius, raiškas, socialinę, sociokultūrinę ir sociopolitinę ir kasdienes praktikas, šių veiksnių pasekmes ir įtaką valstybės ir visuomenės raidai; 2.3. pagrįsti prielaidą, kad visuomenės socialinė organizacija, visos socialinės (atitinkamai elitinės, luominės, etninės, konfesinės, sociokultūrinės, profesinės) grupės vaidina svarbų vaidmenį visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse.

 

3. Programos uždaviniai: Tyrimo tikslams įgyvendinti pirmiausia būtina ištirti mažiausiai tyrinėtas Lietuvos visuomenės struktūros istorinės kaitos problemas. Jų ištyrimas leis užpildyti Lietuvos socialinės istorijos spragas ir atsakyti į esminį klausimą, kaip, kurlink, kokias tempais keitėsi Lietuvos visuomenė Naujaisiais laikais, paaiškinti Lietuvos visuomenės modernizaciją, kuri ypač ženkliai keitė visuomenę XIX a. II pusėje – XX a. pr., atsakyti į klausima, kaip socialinių struktūrų kaita veikė Lietuvos visuomenės ir valstybės raidą. 1) Tirti – LDK luomų sąveiką pavietų žemės teismuose XVI a. II pusėje (1566–1600 m.). Remiantis 124 LDK pavietų žemės teismo knygomis (74 LDK pavietų žemės teismų knygos yra Lietuvos archyvuose, 50 – Baltarusijos nacionaliniame archyve Minske) nustatyti LDK pavieto žemės teismo kaip institucijos veiklos pobūdį ir specifiką; tirti: bajorijos teisminę/juridinę kultūrą teismų kasdienėje praktikoje; LDK luomų ir kitų grupių (bajorų, dvasininkų, valstiečių, svetimšalių, totorių, žydų ir kt.) santykius; LDK pavietų žemės teismų pareigūnų giminystės ir klanų ryšius. 2) Tirti elitinės LDK bajorų grupės (didikų) saviorganizaciją, pagrįstą bajoriško respublikoniškumo principais, konfliktus tarp LDK elito ir bajorų, išsiliejusius į Vidaus ir Šiaurės karą, taigi – dviejų socialinių grupių sociopolitinės praktikos įtaką valstybės raidai (XVII pab.–XVIII a. pr.); LDK elito susistruktūravimą į neformaliai politines grupuotes; pagrindinių LDK didikų ir bajorijos politinių grupuočių vidinės organizacijos ir veikimo principus; įstatymuose nenumatytų (užsisteminių) politinio valdymo bei veikimo formų ir atitinkamų ypatingųjų valdžios institucijų – konfederacijų įsigalėjimą LDK ir šio proceso pasekmes valstybės politinei kultūrai; priežastis, kodėl LDK didikų grupuočių politinė kova virto į Vidaus karą ir jo peraugimą į tarptautinį konfliktą (Šiaurės karas); LDK Vidaus karo įtaką bajorų luomo saviorganizacijai ginant valstybės suverenumą. 3) Nustatyti ir tirti Lietuvos valstiečių šeimos struktūrą XVIII a. (dabartinės Lietuvos ribose); remiantis J. Hajnal "vakarų" ir "rytų" šeimos modeliu nustatyti ir tirti XVIII a. Lietuvos valstiečių santuokos sudarymo modelį; naujosios šeimos namų ūkio atskirumą/bendrumą nuo tėvų; šeimos tipą: mažoji (branduolio)/didžioji šeima; šeimos sudėtį (įtraukiant kartu gyvenančius giminaičius); šeimos narių tarpusavio santykius ir funkcijas bei santykį su po vienu stogu gyvenančiais ne giminaičiais; valstiečių šeimos įvaizdį bei vietą visuomenės socialinėje struktūroje. 4) Nustatyti ir tirti Lietuvos (Vilniaus ir Kauno gubernijų) bajorų žemvaldžių socialinę grupę, patyrusią socialinę, ekonominę, politinę transformacijas po XIX a. II pusės reformų; bajorų žemvaldžių sudėtį, naujųjų ir senųjų, vietinių ir atvykėlių bajorų santykį, aristokratijos išlikimo klausimą; žemvaldžių santykį su nuosavybe, jos kaitos priežastis, žemvaldžių, valstiečių, valstybės ir kitų juridinių asmenų nuosavybę, savininkų kaitą, kovos dėl žemės mastą, pagrindinį dėmesį skiriant bajorų, išbaudžiavintų valstiečių ir valdžios santykiams, kelti moterų santykio su nuosavybe klausimą; agrarinio sektoriaus modernizaciją, ekonominės ir finansinės rinkos pokyčius; žemvaldžių dalyvavimą valdyme ir administravime; žemvaldžių santykį su naujomis visuomenės grupėmis, jų požiūrį į profesiją, socialinės ir kultūrinės distancijos įveikimą; bajorų kolektyvinį santykį su inteligentijos, buržuazijos ir valstietijos grupių vertybėmis, jų požiūrį į kintančios socialinės elgsenos standartus. 5) Tirti Lietuvos Romos katalikų aukštųjų dvasininkų socialinę struktūrą, socialinius ir sociokultūrinius ryšius Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijose XIX a.; kapitulų institucinę struktūrą, jų raidą; dvasininkijos hierarchijos socialinius pokyčius; aukštųjų dvasininkų kultūrines aspiracijas; hierarchų bažnytinės karjeros raidą; aukštųjų dvasininkų ir kitų visuomenės grupių socialines sąveikas. 6) Tirti Žemaičių (Telšių) ir Vilniaus vyskupijų, iš dalies ir Mogiliavo arkivyskupijos Romos katalikų dvasininkų socialinę grupę apibūdinančius parametrus, jų kaitą ir ją lėmusius veiksnius, grupės kolektyvinį tapatumą, jos socialinę elgseną ir raišką, santykį su kitomis Lietuvos visuomenės socialinėmis grupėmis XIX a. II p.–XX a. pr.; dvasininkų skaičių, socialinę sudėtį, vertikalųjį ir horizontalųjį socialinį mobilumą, hierarchinę struktūrą, statuso socialinės grupės viduje kaitą; dvasininkų parengimui keliamus tikslus, išsilavinimą, paskatas rinktis dvasininko karjerą bei jos sampratą; šios grupės kultūrinę orientaciją, komunikacinę erdvę ir adresatus; dvasininkų kasdienybę kaip grupės kolektyvinio tapatumo raiškos ženklą. 7) Tirti bajorų sociokultūrinę transformacija į „provincijos intelektualų“ grupę (XIX a. I pusė) kaip inteligentijos formavimosi prielaidą; šios grupės sudėtį, būdingus bruožus, jos vietą ir raišką XIX a. Lietuvos visuomenėje, jos intelektinius produktus; lokalizuoti pagrindinius provincijos intelektualų grupės veiklos centrus ir taškus, apibrėžti galimą jos komunikacinę erdvę; išryškinti esminius šios grupės raiškos aspektus ir aspiracijas, jos laikyseną visuomenėje; pateikti bendrą šios grupės socialinę charakteristiką; nustatyti provincijos intelektualų sąveiką su Vilniaus universitetu, t. y. su akademiniu visuomenės sluoksniu, bei (ypač universitetą uždarius) su kitomis valdžios įsteigtomis institucijomis (gubernijų statistikos komitetais, mokslo draugijomis ir kt.); analizuoti kasdienybę kaip šios socialinės grupės raiškos ženklą; išryškinti intelektinius, kūrybinius provincijos dvaro moters siekius, jos socialinę laikyseną visuomenėje; ypatingą dėmesį skirti šios grupės intelektinių produktų sklaidai, jų kūrybos publikavimui. 8) Tirti visuomenės profesionalėjimą kaip luominės visuomenės irimo požymį ir modernėjančios visuomenės socialinę žymę (XIX a. pab.–XX a. pr.); Rusijos imperijos socialinės, ekonominės ir švietimo politikos įtaką Lietuvos visuomenės profesionalėjimui; profesionalėjimo įtaką tradicinių socialinių grupių vidiniams pokyčiams, naujų socialinių grupių, pirmiausia inteligentijos, susidarymui; Lietuvos gyventojų profesinę sudėtį bei profesinių grupių socialinę sudėtį ir kaitą XIX a. vid. – XX a. pr.; profesinių organizacijų susidarymą, jų socialinę, kultūrinę, ekonominę ir tautinę reprezentaciją XX a. pr.

 

4. Metodologinis tyrimų pagrindimas: Tyrimų metodologinį pagrindą sudaro: Diferencijuotos socialinės sistemos modelis (E. Durkheim, T. Parsons), pagal kurį visuomenę sudaro didžiosios ir mažosios grupės, sąlygojančios tam tikrą visuomenės tvarką. Socialinė sistema istoriškai kinta, atitinkamai kinta visuomenės organizacijos formos, socialiniai santykiai ir veikėjai, formuojantys visuomenę, kultūrą ir asmenybę. Struktūracijos teorija (A. Giddens), teigianti, kad visuomeninių institutų sandara, socialinės sistemos funkcionavimas, socialinis aktyvumas, kasdienė socialinė/sociokultūrinė veikla ir socialiniai pokyčiai priklauso nuo nuolatinio socialinių praktikų formų perkūrimo laike ir erdvėje, o aktyvus veikėjas keičia socialinį pasaulį. Visuomenės modernizacijos teorija (A. Giddens ir kt.), teigianti visuomenės modernėjimą, kai kinta socialinių santykių sistema, socialinės tvarkos ir jos kontrolės formos, socialinio, kultūrinio, ekonominio ir pan. gyvenimo pobūdis, visuomenė vystosi tautinių valstybių kūrimosi ir kapitalizmo link. Šias sociologinės teorijas siekiama patikrinti remiantis konkrečiais istoriniais tyrimais. Tyrimo metodai: analitinis, aprašomasis, interpretacinis, istorinis, lyginamasis, sisteminis.

 

5. Tyrimų etapai ir jų charakteristika: 2012 m. Tiriamasis darbas Vilniaus ir užsienio archyvuose ir bibliotekose (visi programos dalyviai). Straipsnių rašymas ir teikimas spaudai: D. Vilimas: 1. Bajorai Upytės pavieto teisme pagal žemes teismo knygas; 2. Žemaičių bajorai žemės teisme; 3. Bajorai LDK baltarusiškųjų pavietų žemės teismuose. J. Sarcevičienė, 1. istoriografinis straipsnis; 2. šaltinotyrinis straipsnis. T. Bairašauskaitė, 1. Bajorų luomo sudėtis Vilniaus gubernijoje XIX a. II pusė; 2. Žemėvaldos struktūra Vilniaus gubernijoje ir savininkai XIX a. II pusėje. A. Prašmantaitė, 1. straipsnis, skirtas tyrimui svarbių šaltinių analizei; 2. straipsnis, skirtas Vilniaus sufraganų, kaip funkcines aukštosios dvasininkijos grupes, analizei; V. Žaltauskaitė, „Tėvynės“ istorijos ir kitų bendrųjų dalykų dėstymas dvasininkų rengimo įstaigose, kaip sociokultūrinės laikysenos formavimo priemonė (XIX a. II p. – XX a. pr.) O. Mastianica: Profesionalizacija ir socialinė sąveika Europos istoriografijoje: tyrimų kryptys, metodologija, išvados. Parengiamieji darbai: A. Prašmantaitė, rengia preliminarų Vilniaus vyskupijos kapitulų narių sąrašą. Lėšų paskirstymas: Lėšos norminiams etatams - 202,572 tūkst. Lt 2013 m. Tiriamasis darbas Vilniaus ir užsienio archyvuose ir bibliotekose (visi programos dalyviai). Straipsnių rašymas ir teikimas spaudai: D. Vilimas, 1. LDK pavietų žemės teismų veiklos pobūdis; 2. Bajorai baltarusiškųjų LDK pavietų žemės teismo knygose (teisinis aspektas); 3. Bajorai baltarusiškųjų LDK pavietų žemės teismo knygose (socialinis aspektas). G. Sliesoriūnas, 1. straipsnis apie LDK elitą ir rokošą Lenkijos ir Lietuvos valstybėje 1697–1698 m.; 2. rengiamas pranešimas konferencijai ir straipsnis jo pagrindu J. Sarcevičienė, Du straipsniai apie valstiečių šeimos struktūros nustatymą. T. Bairašauskaitė, 1. Lietuvos žemvaldžių ekonominis atsakas į modernizacijos iššūkius, XIX a. II pusė; 2. Bajorių moterų santykis su nuosavybe, XIX a. II pusė; 3. Kova dėl žemės (bajorų, valstiečių ir valdžios santykiai sprendžiant žemės nuosavybės klausimą XIX a. II pusėje). A. Prašmantaitė, 1. straipsnis, skirtas vyskupijos kapitulos, telkiančios aukštuosius dvasininkus kaip socialinę grupę, struktūrinės raidos analizei; 2. straipsnis skirtas hierarchų socialinės kilmės analizei 3. straipsnis, skirtas hierarcho bažnytinės karjeros analizei. V. Žaltauskaitė, 1. Romos katalikų dvasininkų horizontalusis mobilumas XIX a. II p.-XX a. pr.: poreikis ir galimybės; 2. Dvasininko karjera: pasirinkimo paskatos ir realizavimas; R. Griškaitė, 1. Bendroji definicijos „Lietuvos provincijos intelektualų grupė“ charakteristika; 2. imperatoriškas Vilniaus universitetas kaip svarbiausias veiksnys Lietuvos provincijos intelektualų grupės susiformavimui. O. Mastianica, Rusijos valdžios politikos įtaka Lietuvos visuomenės profesinio aktyvumo kaitai (XIX a. vidurys – XX a. pradžia). A. Prašmantaitė toliau rengia preliminarų Žemaičių vyskupijos kapitulų narių sąrašą. Lėšų paskirstymas: lėšos norminiams etatams - 202,572 tūkst. Lt 2014 m. Tiriamasis darbas Lietuvos ir užsienio archyvuose ir bibliotekose: visi programos dalyviai Straipsnių rašymas, šaltinio publikacijos rengimas ir teikimas spaudai: D. Vilimas, 1. LDK bajorų teisinė kultūra pagal pavietų žemės teismo knygas; 2. Bajorų luomo santykis su kitomis socialinėmis grupėmis (pagal LDK pavietų žemės teismo knygas). G. Sliesoriūnas, 1. LDK didikų grupuočių politinio konflikto peraugimas į Vidaus karą XVII a. pab. J. Sarcevičienė, 1. Valstiečių šeimos struktūra: palyginamoji studija T. Bairašauskaitė, 1. Žemėvaldos struktūra Kauno gubernijoje ir savininkai XIX a. II pusėje; 2. Bajorų luomo sudėtis Kauno gubernijoje XIX a. II pusė; 3. Lietuvos žemvaldžių saviorganizacijos tendencijos XIX a. II pusė. A. Prašmantaitė, 1. straipsnis, skirtas hierarchų socialinių kontaktų analizei; 2. straipsnis, skirtas kapitulų narių turėtų pasaulietinių pareigybių analizei; 3. straipsnis, skirtas kapitulų narių kultūrinių interesų analizei; 4. straipsnis, skirtas studijų vaidmens hierarchų ugdymo procese analizei. V. Žaltauskaitė, 1. „Litvomanų“ kartos gimimas (kultūrinė Romos katalikų dvasininkų laikysena XIX a. II pusė–XX a. pr.); 2. Romos katalikų dvasininkų socialinės laikysenos turinys XIX a. II p.–XX a. pr. R. Griškaitė, spaudai rengiama istorijos šaltinio publikacija (S. Moravskis, Broliai bajorai). Tekstas verčiamas, redaguojamas, komentuojamas, rašomas įvadinis straipsnis, renkama iliustracinė medžiaga. O. Mastianica, Lietuvos profesinio parengimo institucijų absolventų socialinės sudėties pokyčiai (XIX a. 7 deš.-XX a. pr.). Monografijų rašymas: G. Sliesoriūnas – monografijos parengiamieji darbai, skyriaus rašymas (1,25 a.l.). J. Sarcevičienė – monografijos skyrių rašymas (2,0 a.l.) Visi programos dalyviai skaito pranešimus tarptautinėje konferencijoje Vilniuje, kurioje apibendrinami tyrimų rezultatai ir vyksta diskusija aktualiais problemos klausimais su pranešėjais iš užsienio. Lėšų paskirstymas: lėšos norminiams etatams - 202,572 tūkst. Lt 2015 m. Tiriamasis darbas Lietuvos ir užsienio archyvuose ir bibliotekose: visi programos dalyviai Straipsnių rašymas ir teikimas spaudai: D. Vilimas, 1. Procesualinis komponentas LDK pavietų žemės teismų knygose; 2. LDK pavietų žemės teismo darbo notarinis pobūdis G. Sliesoriūnas, Vidaus karo LDK kulminacija ir konfederacinio valdymo formos įvedimas LDK (1700–1701 m.); T. Bairašauskaitė, 1. Lietuvos žemvaldžių dalyvavimas vietos valdyme ir administravime XIX a. II pusė; 2. Lietuvos bajorų žemvaldžių santykis su Rusijos imperine valdžia; 3. Bajoras, buržua ir inteligentas XIX a. II pusėje. A. Prašmantaitė, 1. straipsnis, skirtas Žemaičių vyskupijos kapitulos narių kultūrinių aspiracijų analizei; 2. straipsnis, skirtas Vilniaus vyskupijos hierarchų pasaulietinės veiklos analizei; 3. skirtas konkretaus Vilniaus vyskupijos hierarcho bažnytinės karjeros analizei. V. Žaltauskaitė, 1. Romos katalikų dvasininkų luomo komunikacinė erdvė: ganytojiškos pareigos ir veikimas už „zakristijos sienų“; 2. V. Žaltauskaitė, Nelegalios konfesinės spaudos geografija ir adresatai. R. Griškaitė, 1. Kūrybiniai provincijos dvaro moteris siekiai; 2. Kasdienybė kaip provincijos intelektualų grupės raiškos ženklas. O. Mastianica, 1. Lietuvos visuomenės profesinės sudėties ir socialinės kilmės santykis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje (pagal statistinius duomenis). Monografijų rašymas: G. Sliesoriūnas – monografijos skyriaus rašymas J. Sarcevičienė – monografijos skyrių rašymas Parengiamieji darbai: A. Prašmantaitė, vyskupijų kapitulų iškilesnių narių sąrašo su biografiniais duomenimis rengimas. Lėšų paskirstymas: lėšos norminiams etatams - 202,572 tūkst. Lt 2016 m. Tiriamasis darbas Vilniaus archyvuose ir bibliotekose. Straipsnių rašymas ir teikimas spaudai, šaltinių rengimas spaudai: D. Vilimas, Straipsnis, apibendrinantis atliktus tyrimus, pagrindinės išvados. T. Bairašauskaitė, Bajorų luomo vertybinės orientacijos XIX a. II pusė-XX a. pr. V. Žaltauskaitė, 1. Kasdienybė – socialinės grupės kolektyvinio identiteto formavimo ir formavimosi išraiška (dvasininkų rengimo įstaigos); 2. Romos katalikų dvasininko kasdienybė: ganytojiškos praktikos ir kita veikla. R. Griškaitė. Spaudai rengiama istorijos šaltinio publikacija: Teodor Narbutt, Dzieje narodu litewskiego, t. 6: Panowanie Witolda w wieku piętnastym, Wilno, nakładem i drukiem Antoniego Marcinowskiego, 1839). Į lietuvių kalbą išversto teksto mokslinis redagavimas, įvadinio teksto rašymas, komentarai, iliustracijų rinkimas. O. Mastianica, 1. Profesinių grupių kolektyvinis identitetas 1905 metų įvykiuose; 2. Profesinių organizacijų socialinės, kultūrinės, tautinės reprezentacijos visuomenėje būdai XX a. pr. Monografijų rašymas: D. Vilimas, G. Sliesoriūnas, J. Sarcevičienė, T. Bairašauskaitė, A. Prašmantaitė rašomi monografijų skyriai. Lėšų paskirstymas: lėšos norminiams etatams - 202,572 tūkst. Lt

 

6. Numatomi rezultatai: Tyrimų rezultatus planuojama paskelbti: 64 straipsniuose, 5 monografijose (2 monografijos įteikiamos spaudai, 3 monografijos pateikiamos svarstymui):D. Vilimas baigia rengti ir įteikia spaudai monografiją „Bajoras LDK pavieto žemės teisme XVI a. antrojoje pusėje (1566–1600)“ (apie 15,0 a.l.); G. Sliesoriūnas baigia rašyti ir įteikia spaudai monografiją „Vidaus karas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XVII a. pabaigoje – XVIII a. pradžioje” (apie 10,0 a.l.); J. Sarcevičienė pateikiama monografijos „Lietuvos valstiečių šeimos struktūra XVIII a.“ pirminė versija (apie 10,0 a.l.); T. Bairašauskaitė, pateikiama monografijos „Lietuvos bajorų žemvaldžių nuosmukis ir išlikimas (1863–1914m.)“ pirminė versija (apie 15 a.l.); A. Prašmantaitė, įteikiama monografijos „Lietuvos Romos katalikų aukštieji dvasininkai XIX a.“ pirminė versija (apie 10 a. l.). - Bus paskelbtos dvi stambiose šaltinių publikacijose su įvadiniais straipsniais ir komentarais. - Bus pradėti Romos katalikų bažnyčios hierarchų XIX a. biografijų žinyno sudarymo darbai, kurie turėtų būti tęsiami kitame etape, nes šis darbas reikalauja kruopščių, ilgalaikių tyrimų, susijusių su istorijos šaltinių paieška, biografijų faktų registracija. - Atsižvelgiant į ekspertų rekomendaciją, programos pabaigoje bus parengta programos tyrimų sintetinė mokslinė apžvalga ir paskelbta LII tinklapyje.

 

7. Rezultatų sklaidos priemonės: Pagrindinė sklaidos priemonė – tyrimų rezultatų skelbimas tęstiniuose ir vienkartiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose, ypatingą dėmesį skiriant sklaidos tarptautiniam aspektui, t.y. straipsnių skelbimui recenzuojamuose užsienio mokslo leidiniuose. Dalies tyrimų rezultatai bus paskelbti mokslinėse monografijose. Tyrimų rezultatai bus skelbiami konferencijų pranešimuose ir jų pagrindu parengtuose straipsniuose. Programos dalyviai tyrimų rezultatus taip pat skelbs mokslo populiarinimo straipsniuose, kultūros ir švietimo leidiniuose, visuomenei skirtuose lokaliniuose renginiuose, pvz., tradiciniuose „Moravskio skaitymuose Ustronės dvare“, kurie dr. R. Griškaitės iniciatyva vyksta Jundeliškėse (Birštono sav.), viešosiose paskaitose.

 

8. Preliminarus programos lėšų paskirstymas (tūkst. litų):

Eil. Nr. Išlaidų pavadinimas 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais Visai programai (suma)
1. Programai skirti norminiai etatai, lėšos 6,37 202,6 6,37 202,6 6,37 202,6 6,37 202,6 6,37 202,6 1013
2. Kitos lėšos planuojamos programai vykdyti (iš kitų, institutui skirtų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų) 2,0 42,1 42,1 42,1 42,2 170,5
Iš viso 204,6 244,7 244,7 244,7 244,8 1183,5

9. Programos trukmė: 2012 - 2016 metai.

 

10. Programos vadovas: prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė, vyriaus. m. d., (85) 2626856; bairasauskaite@istorija.lt;