Pradžia
lt

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyrius

Programa – Pagalbiniai istorijos mokslai

       1. Mokslo kryptis: Lietuvos visuomenės ir valstybės raida iki XXI a. pradžios (istorija ir istoriografija, pagalbiniai istorijos mokslai).

       2. Programos pavadinimas: Pagalbiniai istorijos mokslai.

      3. Programos vadovas: vyr. mokslo darbuotojas doc., hum. m. dr. Edmundas RIMŠA; Bibliografijų grupės vadovas vyr. mokslo darbuotojas prof., hum. m. dr. Zigmantas KIAUPA.

       4. Programos antrojo etapo vykdymo terminai: pradžia – 2002 m., pabaiga – 2006 m.

       5. Ilgalaikis programos tikslas: Nuoseklūs pagalbinių istorijos mokslų tyrimai bei Lietuvos istorijos ir etnologijos bibliografijų rengimas.

       6. Mokslinių tyrimų rezultatai per pirmąjį programos vykdymo etapą. Pirmajame programos etape (1997–2001 m.) užbaigtas ilgametis miestų sfragistikos tyrimas ir išleista E. Rimšos knyga „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai“ (Vilnius, 1999, 765 p.). Joje pirmą kartą regiono istoriografijoje apibendrintas Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Rusijos ir Ukrainos miestų, kadaise priklausiusių Didžiajai Kunigaikštystei, sfragistikos palikimas, paskelbtas antspaudų sąvadas. Už šį darbą jos autoriui suteikta 2001 m. mokslo premijai. Be miestų antspaudų, tyrinėta Lietuvos valstybės ir miestų heraldika, svarbi tiek valstybės, tiek savivaldų (savivaldybių) istorijai, ir kartu turinti praktinę reikšmę (remiantis tyrimais atkuriami senieji herbai). Šio darbo rezultatai apibendrinti E. Rimšos sudarytoje knygoje: „Lietuvos heraldika“ (Vilnius, 1998, Kn. 1, 192 p.), kurios leidybą finansavo Lietuvos Respublikos Prezidentūra. Knyga išleista ir anglų kalba: „The Heraldry of Lithuania“ (Vilnius, 1998, Bk. 1, 192 p.). Kita programoje nagrinėta problema – gotikinio rašto (lotynų, vokiečių) Vytauto raštinėje paleografija. Iš šios problematikos R. Čapaitės apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją, kuri turi svarbią reikšmę Lietuvos lotyniškojo rašto ištakoms (gotikos laikotarpis) suprasti. Pagrindiniai tyrimo teiginiai išspausdinti disertacijos santraukoje: „Gotikinis raštas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje (1392–1430). Paleografinė studija“ (Vilnius, 1998, 30 p.). Nuo 2001 m. į Pagalbinių istorijos mokslų programą perkelta Lietuvos istorijos bibliografijų rengimo grupė, iki tol išleidusi I. Tumelytės parengtą pirmąją kasmetinę „Lietuvos istorijos bibliografiją“ už 1996 m. (Vilnius, 2000, 162 p.). Be minėtų knygų ir disertacijų santraukų, 1997–2001 m. Lietuvos heraldikos, sfragistikos, paleografijos, teisinės archeologijos ir kitais klausimais išspausdinta 14 mokslinių straipsnių, viena šaltinių publikacija, įteikta spaudai viena monografija (10 aut. lankų), 14 mokslo darbų (bendra apimtis – 20,41 aut. lanko), mokslinėse konferencijose perskaityta 11 pranešimų. Būtina pažymėti, kad rengiant programos pirmojo etapo perspektyvinį planą buvo užsibrėžta padaryti daugiau. Deja, dėl valstybės finansinės krizės, nesibaigiančių mokslo ir studijų reformų visko padaryti nepavyko. Liko bene didžiausia problema – jaunų kvalifikuotų specialistų rengimas atskiroms pagalbinių istorijos mokslų sritims tirti.

       7. Mokslinių tyrimų tikslai ir uždaviniai antrajam programos etapui. Pirmasis pagalbinių istorijos mokslų tyrimų etapas parodė, kad ši programa, prišliejus prie jos istorijos bibliografijų rengimo grupę, turi dideles perspektyvas. Ji aktuali tiek istorijos mokslui, tiek valstybei ir visuomenei. Reikia pripažinti, kad dėl senojo palikimo iki šiol daugiau dėmesio buvo skirta miestų reikalams. Antrajame etape bus pereinama prie kiekvienam kraštui svarbiausių dalykų, susijusių su aukščiausių Lietuvos valstybės institucijų veikla XIII–XVIII a. Atsižvelgiant į Institute turimus intelektualinius resursus, pagrindinį dėmesį skirsime valstybės sfragistikos ir heraldikos, centrinių Lietuvos raštinių rašto raidos, valdovų bei aukščiausių dignitorių insignijų ir ceremonialo tyrimams. Istoriko darbą palengvins pradėtos leisti Lietuvos istorijos bei etnologijos kasmetinės bei pradėtos rengti istorijos retrospektyvinės bibliografijos. Daugelis šių darbų kaimyniniuose kraštuose buvo padaryti XIX–XX a. pradžioje, jau nekalbant apie nuolat leidžiamas kasmetines naujausios istorijos ir etnologijos bibliografijas. Žvelgiant į priekį ir turint galvoje Lietuvos istorijos instituto perspektyvinius tyrimų bei šaltinių skelbimo planus, aišku, kad greitai neišsiversime be lotyniškosios diplomatikos kvalifikuoto specialisto. Būtina parengti bent vieną numizmatiką, kuris galėtų užsiimti šiek tiek platesne tyrimų problematika, apimančia ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetarinę politiką. Reikia ir gero Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės chronologijos bei metrologijos specialisto, taip pat kvalifikuoto genealogo, galinčio pažvelgti į Lietuvos valstybės užsienio politiką (diplomatiją) šiek tiek kitu kampu.

       8. Problemos nagrinėjimas užsienyje: Svarbesni pagalbinių istorijos mokslų tyrimų darbai nurodyti 1997 m., teikiant programą Instituto tarybai. Čia paminėsime tik kai kurias naujesnes kaimyninių kraštų studijas, susijusias su mūsų programos antrojo etapo problematika. Lenkijojevalstybės ir žemių heraldiką aptarė Stefanas Krzysztofas Kuczyńskis knygoje: „Polskie herby ziemskie. Geneza, trześci, funkcje“ (Warszawa, 1993) bei kituose darbuose: „Orzeł Biały – 700 lat herbu państwa polskiego“ (Warszawa, 1995). Zenonas Piechas ištyrė Piastų antspaudų ikonografiją: „Ikonografija pieczęci Piastów“ (Kraków, 1993). Iš esmės Lenkijos ir kaimyninių kraštų valstybės heraldikai skirtas Krokuvoje įvykusio devintojo Tarptautinio heraldikos koliokviumo straipsnių rinkinys: „L’Aigle et le Lion dans le blason médiéval et moderne“ (Warszawa, 1997). Lenkijos ir Europos teisinės archeologijos klausimais (ceremonialas, insignijos ir kiti dalykai) rašė Witoldas Maiselis: „Archeologia prawna Polski“ (Warszawa; Poznań, 1982); „Archeologia prawna Europy“ (Warszawa; Poznań, 1989). Ryszardas Kiersnowskis išsamiai išnagrinėjo viduramžių Europos numizmatiką (kultūros aspektu): „Moneta w kulturze wieków średnich“ (Warszawa, 1988). Neliko užmarštyje ir Lenkijos viduramžių diplomatika, kuriai daugiausia dėmesio skyrė Irena Sułkowska-Kurasiowa: „Polska kancelaria królewska w latach 1447–1506“ (Wrocław; Warszawa; Kraków, 1967); „Dokumenty królewskie i ich funkcja w państwie polskim za Andegawnów i pierwszych Jagiellonów 1370–1444“ (Warszawa, 1977). Janas Tęgowskis daug naujų duomenų pateikė Gediminaičių genealogijai knygoje „Pierwsze pokolenia Giedyminowiczów“ (Biblioteka Genealogiczna, t. 2, pod red. M. Górnego, Poznań; Wrocław, 1999). Iš miestų heraldikos reikia paminėti du svarbius darbus. Vieną, skirtą Didžiosios Lenkijos miestams, parašė Marekas Adamczewskis: „Heraldyka miast Wielkopolskich do końca XVIII wieku“ (Warszawa, 2000), kitą – Mažosios Lenkijos miestų herbams – Henrykas Seroka: „Herby miast Małopolskich do końca XVIII wieku“ (Warszawa, 2002). Baltarusijoje Anatolijus Citovas tyrinėjo valstybės antspaudus: „Пячаткі старажытнай Беларусі. Нарысы сфрагістыки“ (Мінск, 1993); dar kartą aptarė miestų heraldiką: „Геральдыка беларускіх местаў“ (Мінск, 1998). Ukrainoje valdovų genealogija domėjosi L. Vojtilovičius: „Генеалогiя династiй Рюриковичiв i Гедимiновичiв“ (Київ, 1992). Rusijoje Valentinas Janinas kartu su P. Gaidukovu paskelbė Senosios Rusios kunigaikščių, stačiatikių bažnyčios bei kitų pareigūnų antspaudų sąvado trečiąjį tomą: „Актовые печати Древней Руси X–XV вв.“ (Москва, 1999), vėlesnius Rusijos antspaudus tyrinėjo Nadežda Soboleva: „Русские печати“ (oтв. ред. В. И. Буганов, Москва, 1991). Čekijoje labai svarbią Vakarų Europos viduramžių antspaudų sintezę (valdovų sfragistika kaip kultūros tyrimų objektas) paskelbė Tomašas Krejčíkas, „Pečet’ v kultuře strědověku“ (Ostrava, 1998). Švedijoje šiuolaikinę valstybės, žemių ir miestų heraldiką aptarė valstybės heraldikė Clara Nevéus: „Ny Svensk Vapenbok“ (Stockholm, 1992).Suomijoje apie Lietuvos valstybės herbą bei vėliavas rašė Kari K. Laurla, „Liettuan vaakuna ja lippu“ (Helsinki, 2000).

       9. Antrajame programos etape planuojami konkretūs darbai. Išleisti tris mokslinių tyrimų studijas: R. Čapaitė „Gotikinis raštas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje (1392–1430). Paleografinė studija“ (naujais duomenimis papildyta daktaro disertacija; 2003 m.); E. Rimša „Lietuvos valdovų ir valstybės antspaudai (nuo Mindaugo iki Stanislovo Augusto)“ (2003 m. pab. – 2004 m. pr.); G. Zujienė „Valdovų, Lietuvos aukščiausių valstybės ir bažnyčios dignitorių insignijos bei ceremonialas viešajame gyvenime“ (daktaro disertacijos pagrindu, 2004–2005 m.). Parengti ir išleisti antrąją „Lietuvos heraldikos“ knygą (E. Rimša, 2003 m.). Parašyti paleografijos metodinę priemonę studentams (R. Čapaitė, 2002 m.). Bibliografijų grupėje planuojama išleisti 5 tomus: „Lietuvos istorijos bibliografija: 1998, 1999, 2000, 2001, 2002 metai“ (rengia I. Tumelytė ir T. Baranauskas). Rengiant medžiagą „Lietuvos istorijos retrospektyvinei bibliografijai“ iš pradžių parengti „XIX a. Lietuvos istorijos bibliografiją“ (V. Pugačiauskas, 2005 m.) bei istorijos darbų bibliografiją: „Lietuva Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu“ (D. Blažytė-Baužienė, 2004 m.). Už kitus darbus atsiskaitoma straipsniais, pranešimais mokslinėse konferencijose bei seminaruose.

       10. Programos intelektiniai resursai:

       a) Pagalbinių istorijos mokslų programoje:

       1) Edmundas Rimša, doc. hum. m. dr., Lietuvos istorijos institutas, vyr. mokslo darbuotojas (programos vadovas);

       2) Rūta Čapaitė, hum. m. dr., Lietuvos istorijos institutas, mokslo darbuotoja;

       3) Jolita Sarcevičienė, hum. m. dr., Lietuvos istorijos institutas, jaunesnioji mokslo darbuotoja;

       4) Gitana Zujienė, Lietuvos istorijos institutas, vyr. laborantė;

       b) Bibliografijų grupėje:

       5) Zigmantas Kiaupa, prof. hum. m. dr., Lietuvos istorijos institutas, vyr. mokslo darbuotojas (vadovas);

       6) Irena Tumelytė, Lietuvos istorijos institutas, jaunesnioji mokslo darbuotoja;

       7) Asta Strikaitytė, Lietuvos istorijos institutas, laborantė.

Svarbesni darbai, paskelbti nuo programos vykdymo pradžios

Knygos

  1. R. Čapaitė, Gotikinis raštas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto raštinėje (1392–1430). Paleografinė studija. Daktaro disertacijos santrauka, Vilnius: LII leidykla, 1998, 30 p. Zusammenfassung: Der gotische Schrift der Kanzlei des litauischen Grosfürsten Vytautas (S. 27–29).

  2. Lietuvos heraldika, kn. 1–2, sudarė ir parengė E. Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 1998–2004 (192 ir 240 p.).

  3. Lietuvos istorijos bibliografija – 1997, sud. I. Tumelytė, Vilnius: LII leidykla, 2002, 222 p.

  4. E. Rimša, Heraldika. Iš praeities į dabartį, Vilnius: Versus aureus, 2004, 184 p.; 2-oji papildyta laida, Vilnius: Versus Aureus, 2004, 192 p.

  5. E. Rimša, Heraldry: Past to present, translated from Lithuanian by Vijolė Arbas, Vilnius: Versus aureus, 2005, 208 p.

  6. E. Rimša, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų antspaudai, Vilnius: Žara, 1999, 765 p. Reziume: Pieczęcie miast Wielkiego Księstwa Litewskiego (s. 705–719); Die Städtesiegel des Großfürstentums Litauen (S. 720–736).

  7. The heraldry of Lithuania, compiled and arranged by E. Rimša, Vilnius: Baltos lankos, 1998, bk. 1, 192 p.

  8. Zigmantas Kiaupa. Bibliografijos rodyklė: 1973–2001, sud. I. Tumelytė ir D. Vilimas, Vilnius: LII leidykla, 2002, 40 p.

Straipsniai

  1. R. Čapaitė, Lenkijos karalių ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių privilegijų bei popiežiaus Grigaliaus XIII bulės rašto paleografinė analizė, Lietuvos archyvai, 2001/14, p. 7–25.

  2. R. Čapaitė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kasdienybė pagal jo ir jo amžininkų korespondenciją, kn.: Alytaus miesto istorijos fragmentai, Alytus, 2001, p. 10–27.

  3. R. Čapaitė, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto korespondencijos vertimai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kasdienis gyvenimas. Lietuvos istorijos skaitinių chrestomatija, sudarė ir parengė A. Baliulis ir E. Meilus, Vilnius, 2001, p. 13–21.

  4. R. Čapaitė, Tekstų publikavimo ir vertimo principai, kn.: 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sud. J. Kiaupienė, Vilnius, 2002, p. 13–15.

  5. R. Čapaitė, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto ir 1445 m. nuorašo raštas, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sud. J. Kiaupienė, Vilnius, 2002, p. 99–133.

  6. R. Čapaitė, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos akto ir 1445 m. nuorašo trancliteracija, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sud. J. Kiaupienė, Vilnius, 2002, p. 17–20, 25–29.

  7. E. Rimša, Jonas Basanavičius ir Lietuvos heraldika, Dr. Jonas Basanavičius 1851–1927, sud. Aldona Bieliūnienė, Birutė Kulnytė, Rūta Subatniekienė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2003, p. 200–204.

  8. E. Rimša, Karpis su vilko dantimis Veliuonos heraldikoje, Veliuona, sud. V. Girininkienė ir kt, Vilnius, 2001, p. 129–139.

  9. E. Rimša, Kas antspaudavo 1380 m. Dovydiškių sutartį? Istorijos akiračiai: straipsnių rinkinys, red. komisija: A. Dubonis, Z. Kiaupa, E. Rimša (pirmininkas), Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004, p. 77–90.

  10. E. Rimša, Kilmingųjų herbai Lietuvoje, Lietuvos bajorų palikuoniai, sud. J. Stankus, Vilnius, 2000, p. 35–53.

  11. E. Rimša, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės antspaudų vaškas XIII–XVIII a., Lituanistica, 1997, nr. 3(31), p. 3–17. Santrauka: Seal wax in the Grand Duchy of Lithuania in the 13th–18th centuries (p. 18).

  12. E. Rimša, Mažeikių ir aplinkinių rajonų miestų heraldika, Mažeikiai: Praeitis, dabartis ir perspektyvos. Konferencijos medžiaga, sud. A. Nikžentaitis, A. Rupkutė, Klaipėda, 1997, p. 88–111.

  13. E. Rimša, Miestų heraldika Abiejų Tautų Respublikos padalijimų metu, Lietuvos valstybė XII–XVIII a., Vilnius, 1997, p. 219–230. Santrauka: Town Heraldry during the Partitions of the Republic (p. 231).

  14. E. Rimša, Pagalbiniai istorijos mokslai – užmiršta tyrimų sritis, Lituanistika: tradicijos, dabartis, perspektyvos. Mokslinės konferencijos, skirtos Lituanistikos instituto įsteigimo 60-mečiui paminėti, pranešimai. 1999 m. kovo 9 d., Vilnius, 1999, p. 111–115.

  15. E. Rimša, Pieczęcie Olgierda, wielkiego księcia litewskiego – dane historiograficzne a rzeczywistość, Heraldyka i okolice, red. A. Rachuba, S. Górzyński, H. Manikowska, Warszawa, 2002, s. 201–215.

  16. E. Rimša, Stepono Batoro Lietuvos didieji antspaudai ir jų atsiradimo aplinkybės, Lietuvos istorijos metraštis. 2001 metai, 2, Vilnius, 2002, p. 213–228.

  17. E. Rimša, Trumpai apie Renavo ir kitų kilmingųjų herbus, Žemaičių praeitis, d. 9: Renavas, sud. A. Butrimas ir kt., Vilnius, 2001, p. 53–70.

  18. E. Rimša, 1385 m. Krėvos akto antspaudai, 1385 m. rugpjūčio 14 d. Krėvos aktas, sud. J. Kiaupienė, Vilnius, 2002, p. 79–98.

  19. E. Rimša, Vilniaus liuteronų antspaudai, Kultūrų sankirtos. Skiriama doc. dr. Ingės Lukšaitės 60-mečiui, sud. Z. Kiaupa, J. Kiaupienė, E. Rimša, J. Sarcevičienė, Vilnius, 2000, p. 93–100. Santrauka: Seals of Vilnius Lutherans (p. 101).

  20. G. Zujienė, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonų valdžios ženklai XVI–XVIII a., Lietuvos istorijos metraštis, 2002, 1, Vilnius: LII leidykla, 2003, p. 5–29. Samtrauka: Symbols of power of hetmans of the Grand Duchy of Lithuania, p. 30-32.

  21. G. Zujienė, Vilniaus universiteto skeptras, Lituanistica, 2002, Nr. 1, p. 3–17. Santrauka: Sceptre of Vilnius University (p. 17–18).

          Programos vadovas doc., hum. m. dr. Edmundas Rimša