Pradžia
lt

PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-323

LIETUVOS METRIKOS IR KITŲ ISTORIJOS ŠALTINIŲ TYRIMAS IR PUBLIKAVIMAS

1. Programos vykdytojas - Lietuvos istorijos institutas. Norminiai etatai skirti programai - 6,24.

 

2. Programos tikslai: Lietuvos Metrika, Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos knygos – tai didžiojo kunigaikščio, t. y. valstybinis, seniausias, pagrindinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvas, formavęsis nuo XIV a. pabaigos. Rusijos imperija, XVIII a. pabaigoje aneksavusi Lenkijos ir Lietuvos valstybę, Metriką išsivežė į Sankt Peterburgą. Dabar pagrindinis Lietuvos Metrikos fondas (daugiau kaip 600 knygų) saugomas Maskvoje (Rusija). Kartu su Lietuvos Metrikos knygų tyrimais ir publikavimu Lietuvos istorijos institute nuo 1988 m. atliekami Lietuvos magdeburginių miestų privilegijų ir aktų paieškos, savarankiškų teminių rinkinių sudarymas ir jų publikavimas, tiriami ir leidžiami Abiejų Tautų Respublikos padalijimų dokumentai (XVIII a. pabaiga) plačiame Lietuvos užsienio politikos istorijos kontekste. Lietuvos Metrikos knygos iš dalies užpildo didelę Lietuvos istorijos šaltinių spragą, atsiradusią dėl niokojančių XVII–XVIII a. karų, istorijos dokumentų ir archyvų perkraustymų iš vienos vietos į kitą, slapstymų, per kuriuos žuvo XVI a. Lietuvos valstybės iždo, Vyriausiojo Tribunolo, daugelio pavietų žemės ir pilies teismų, taip pat savivaldžių miestų (ypač Vilniaus) magistratų knygos. Todėl Lietuvos Metrikos knygų, ypač XVI a., rengimas ir publikavimas yra pirmaeilės svarbos Lietuvos istorikų uždavinys. Per 15 pastarųjų metų Lietuvoje buvo parengta ir išleista per 30 Lietuvos Metrikos knygų (XVI a. knygų yra apie 150 vienetų). Pasirodančios naujos Lietuvos Metrikos knygos išryškina aktualius šaltiniotyros, paleografijos, diplomatikos, kitų pagalbinių istorijos mokslų klausimus, kurie aptariami moksliniuose Lietuvos Metrikos knygų įvaduose, atskiruose straipsniuose ir studijose. Šiuo požiūriu Lietuvos Metrikos knygų publikacijos atlieka mokslinio katalizatoriaus vaidmenį. XVI a. Lietuvos Metrikos knygos išsamiai atskleidžia ne tik visos valstybės viešąjį gyvenimą ir jo kaitą naujaisiais laikais, bet ir teikia išsamiausių duomenų apie etninės Lietuvos gyventojų praeitį. Veikla leis efektyviau spręsti istorinių asmenvardžių identifikavimo ir pateikimo problemas, toliau kaupti duomenų bazę apie išnykusius Lietuvos vietovardžius. Išleistos naujos Lietuvos Metrikos knygos praturtins tyrinėtojų žinias apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinių kultūrą, pateiks svarbių duomenų apie Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos, Ukrainos, Rusijos vietovių praeitį, jungs skirtingų institucijų specialistų pastangas bendram darbui ir skatins bendradarbiavimą, tradicine, spausdintos knygos forma plačiajai visuomenei pateiks profesionaliai apdorotas žinias apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos rašytinius šaltinius ir jos kultūrinį paveldą pačia plačiausia prasme. Lietuvos Metrikos knygų publikavimas svariai prisideda prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros paveldo išsaugojimo, nes turint galvoje karčią prabėgusių šimtmečių patirtį, kai negrįžtamai žuvo ar buvo sąmoningai sunaikinta daugybė svarbių Lietuvos istorijos šaltinių, senųjų rankraštinių šaltinių skelbimas yra patikima apsauga nuo potencialių negandų. Publikuotos Lietuvos Metrikos knygos žymiai palengvins ir pagreitins atskiras Lietuvos istorijos problemas nagrinėjančių mokslininkų paieškas ir tiriamąjį analitinį darbą. Publikuotos medžiagos pagrindu analitiniuose darbuose ateityje bus formuluojamos naujos mokslinės problemos, plečiamos tyrimų ribos ir atveriami nauji horizontai moksliniams atradimams. Programos vykdymas prisideda prie Lietuvos, kaip Lietuvos Metrikos knygų publikavimo lyderio tarp šalių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonių, statuso išsaugojimo ir tolesnio įtvirtinimo.

 

Pagrindiniai tikslai: 1. Lietuvos Metrika: XVI a. knygų tyrimai ir publikavimas; 2. Lietuvos gyvenamų vietų istorijos dokumentai; 3. Lietuvos užsienio politikos dokumentai; 4. Naujausių vykdomos programos atradimų, pasiekimų ir svarbių aktualijų skelbimas, skatinant lituanistikos tyrimų sklaidą Lietuvoje ir užsienyje.

 

3. Programos uždaviniai:

 

1 tikslo uždaviniai: 1.1. Tirti ir parengti spaudai Lietuvos Metrikos kn. 17, 21, 29, 253; 1.2. Parengti kolektyvinę monografiją Lietuvos visuomenei darbiniu pavadinimu Kas yra Lietuvos Metrika; 1.3. Parengti mokslinę monografiją Lietuvos bajorijos archyvai XVI a.; 1.4. Sukurti „Praktinius patarimus rengiant spaudai Lietuvos Metrikos knygas (ir kitus XV–XVIII a. istorijos šaltinius)“; 1.5. Sudaryti ir išleisti tris sąsiuvinius mokslinių-informacinių tekstų ir straipsnių rinkinio lietuvių ir rusų kalbomis Lietuvos Metrikos naujienos.

 

2 tikslo uždaviniai: 2.1. Išleisti Simno ir Lazdijų magdeburginių miestų privilegijas ir aktus; 2.3. Parengti Augustavo, Liudvinavo ir Pilypavo magdeburginių miestų privilegijas ir aktus.

 

3 tikslo uždavinys: 3.1. Parengti XVIII a. paskutiniojo ketvirčio Lenkijos ir Lietuvos valstybės tarptautinių sutarčių publikaciją „Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 2 dalis. Sutartys su Rusija, Prūsija ir Austrija“;

 

4 tikslo uždaviniai: 4.1. Tęsti bendro su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu daugiatomio leidinio Istorijos šaltinių tyrimai sudarymą ir leidimą; 4.2. Apibendrinant Lietuvos Metrikos, kitų istorijos šaltinių tyrimo ir leidybos, šaltinotyros ir archeografijos problemas, 2013 arba 2014 m. surengti tarptautinę mokslinę konferenciją, kviečiantis pranešėjus iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir Lenkijos.

 

4. Metodologinis tyrimų pagrindimas: Reikšmingiausias programos tikslų ir uždavinių realizavimo aspektas yra kirilica, lenkiškai ir lotyniškai parašytų tekstų rengimas spaudai, juos moderninant ir pritaikant šiuolaikinio tyrinėtojo ar Lietuvos praeitimi susidomėjusio naudotojo poreikiams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Nuo šaltinio teksto rengimo spaudai iki spaustuvės kaupiamos klasikinės archeografinių tyrimų žinios. Istorijos šaltinių kalbos tyrimų ir paleografijos metodo dėka programos dalyviai parenka optimaliausią rankraštinio teksto perteikimo būdą, atsisakydami nebenaudojamos grafikos raidžių, tačiau palikdami tas senąsias raides ir teksto rašybos bruožus, kurie iliustruoja publikuojamo teksto kalbinę ir grafinę specifiką, parodo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštinės darbo ypatybes, atskleidžia rašytinio dokumento diplomatiką, jo sudarymo kelią nuo registro ar koncepto iki pilno formuliaro. Sudarant mokslines rodykles, pastabas ir komentarus, nustatant dokumentų datas gaunamos naujos chronologijos, genealogijos ir istorinės geografijos metodų žinios. Išnaudojant kodikologijos metodo galimybes, išsamiai aprašoma bendroji rankraštinės knygos būklė. Programa įgalintų parengti metodiką taikomą numatomų išleisti istorijos šaltinių rankraščių aprašams parengti, ir leistų suvienodinti tokių aprašų pateikimą moksliniuose įvaduose, taip pat leistų parengti Lietuvos istorijos šaltinių leidybos patarimus. Įgyvendinant programą bus spartinamas Lietuvos Metrikos knygų ir kitų istorijos šaltinių tyrimas ir publikavimas, tiriamos aktualios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės periodo šaltiniotyros, paleografijos, diplomatikos problemos, kaupiamas ir tobulinamas asmenų, vietovių ir dalykų (realijų) vardynas, stiprinama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos palikimo sklaida tarp Lietuvos ir užsienio istorikų, taip pat platesniuose visuomenės sluoksniuose, prisidedama prie Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo.

 

5. Tyrimų etapai ir jų charakteristika: Lietuvos istorijos institutas turi tiek senas archeografinio darbo organizavimo tradicijas, tiek visą mokslinę bazę ir infrastruktūrą programos vykdymui organizuoti ir vykdyti, jame veikia leidybos grupė, skelbianti parengtus darbus. Lietuvos Metrikos, magdeburginių miestų privilegijų ir aktų, bei valstybės padalijimų publikacijų rengimo turinys yra vienodas. Jį sudaro keli vykdymo etapai: a) numatomo publikuoti teksto parinkimas arba dokumentų rinkinio sudarymas, b) rankraštinių tekstų perrašymas į skaitmenines laikmenas, c) sukurto teksto koregavimas ir redagavimas, d) mokslinio-informacinio aparato sukūrimas, e) dalykų, vietovardžių ir asmenvardžių rodyklių sukūrimas, f) mokslinio įvado sukūrimas, g) rankraščio parengimas leidybai. Mokslinės vykdomos programos monografijos kuriamos laikantis akademiniams tyrimams numatytų reikalavimų, kuriuose svarbiausi yra problemos aktualumas ir formulavimas, jos istoriografija ir šaltiniai, dėstymas, gautos išvados. Vykdomos programos tiriamiesiems aspektams realizuoti bus sudaromi du arba trys daugiatomiai neperiodiniai mokslinių straipsnių rinkinys Istorijos šaltinių tyrimai (šiuo metu išleisti trys tomai) bei trys mokslinio-informacinio leidinio Lietuvos Metrikos naujienos sąsiuviniai.

 

Programos įgyvendinimo terminai:

 

1 tikslas - Lietuvos Metrika.

1.1. Uždavinys: LM Nr. 17 (L. Karalius, D. Antanavičius) (1530–1536): rengimas 2012–2013, parengimas 2014 m.; Nr. 21 (A. Dubonis, D. Antanavičius) (1536–1537): rengimas 2012–2015, parengimas 2016 m.; Nr. 29 (I. Ilarienė) (1546–1547): rengimas 2012–2014, parengimas 2015 m.; Nr. 253 (R. Ragauskienė) (1559–1562): rengimas 2012–2015, parengimas 2016 m.; 1.2. Uždavinys. Kas yra Lietuvos Metrika (ats. sudarytojas A. Dubonis); programos dalyvių sukurta monografija: rengimas 2012–1013, parengimas 2014 m.; 1.3. Uždavinys. Lietuvos bajorijos archyvai XVI a. (R. Ragauskienė); mokslinė monografija: rengimas 2012–1013, parengimas 2014 m.; 1.4. Uždavinys. „Praktiniai patarimai rengiant spaudai Lietuvos Metrikos knygas (ir kitus XV–XVIII a. istorijos šaltinius)“ (A. Dubonis) sukūrimas 2012 m.; 1.5. Uždavinys. Lietuvos Metrikos naujienos (ats. sudarytojas A. Dubonis), mokslinis-informacinis rinkinys: Nr. 13–15 sudarymas ir išleidimas 2012–2016 m. Lėšos 1-am tikslui: 2012 m. – 158,352 tūkst. Lt; 2013-2016 m. – 142,069 tūkst. Lt kasmet; iš viso2012-2016 m. - 726,628 tūkst. Lt

 

2 tikslas - Lietuvos gyvenamų vietų istorijos dokumentai. 2.1. Uždavinys. Simno ir Lazdijų magdeburginių miestų privilegijos ir aktai (J. Drungilas): parengimas 2012 m.; 2.2. Uždavinys. Augustavo, Liudvinavo ir Pilypavo magdeburginių miestų privilegijos ir aktai (J. Drungilas, D. Antanavičius): rengimas 2013–2015, parengimas 2016 m. Lėšos: 2012 m. – 7,985 tūkst. Lt; 2013-2016 m. – 97,072 tūkst. Lt (24,268 tūkst. Lt kasmet)

 

3 tikslas - Lietuvos užsienio politikos dokumentai. 3.1. Uždavinys. Publikacija „Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 2 dalis. Sutartys su Rusija, Prūsija ir Austrija“ (R. Šmigelskytė-Stukienė): rengimas 2012–1015; parengimas 2016 m. Lėšos: 32,101 tūkst. Lt kasmet, 2012-2016 m. – 160,505 tūkst. Lt

 

4 tikslas - Naujausių vykdomos programos atradimų, pasiekimų ir svarbių aktualijų sklaida, skatinant lituanistikos tyrimų sklaidą Lietuvoje ir užsienyje. 4.1. Uždavinys. Bendro su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu daugiatomio neperiodinio leidinio Istorijos šaltinių tyrimai sudarymas ir leidimas: kn. 4–5 (6?) sudarymas ir teikimas spaudai 2012–2016 m. (Lėšų tęstinio leidinio leidybai bus stengiamasi gauti konkurso būdu) 4.2. Uždavinys. Lietuvos Metrikos, kitų istorijos šaltinių tyrimo ir leidybos, šaltinotyros ir archeografijos problemas apibendrinanti tarptautinė mokslinė konferencija: rengimas 2013 m., vykdymas 2014 m. (Lėšų konferencijai bus stengiamasi gauti konkursiniu būdu).

 

6. Numatomi rezultatai: Parengta spaudai: keturios (4) Lietuvos Metrikos knygos; dvi (2) mokslinės monografijos, skirtos Lietuvos Metrikai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės archyvų istorijai; du (2)magdeburginių miestų privilegijų ir aktų rinkiniai; parengta šaltinių publikacija Lenkijos–Lietuvos valstybės padalijimų dokumentai. 2 dalis. Sutartys su Rusija, Prūsija ir Austrija. Knyga serijoje: Lietuvos užsienio politikos dokumentai; du trys (2–3) mokslinių straipsnių daugiatomiai leidiniai Istorijos šaltinių tyrimai; sudaryti ir išleisti trys (3) mokslinių informacijų rinkinio Lietuvos Metrikos naujienos sąsiuviniai; sukurti „Praktiniai patarimai rengiant spaudai Lietuvos Metrikos knygas (ir kitus XV–XVIII a. istorijos šaltinius)“; surengta viena tarptautinė mokslinė konferencija, jos medžiagą išleidžiant atskiru rinkiniu. Programos vykdymas pateikia svarių mokslinių rezultatų, reikšmingų kultūros, švietimo ir mokslo raidai:

  • visuomenei ir mokslininkams pateikiami nauji, kvalifikuotai moksliškai apdoroti istorijos šaltiniai;
  • formuluojamos ir tiriamos aktualios Lietuvos istorijos, kultūros, paleografijos, diplomatikos ir archeografijos problemos;
  • kaupiami duomenys senųjų asmenvardžių, vietovardžių ir kt. duomenų bazėms;
  • kuriama ir tobulinama mokslinė istorinių reiškinių terminija lietuvių kalba;
  • teikiama profesionali informacija, konsultacijos tiek specialistams, tiek plačiajai Lietuvos ir užsienio visuomenei;
  • programos rezultatai skleidžiami mokslinėje ir kultūrinėje spaudoje;
  • prisidedama prie Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimo ir nacionalinio savitumo bruožų išskyrimo.

 

7. Rezultatų sklaidos priemonės: Spaudai parengtus darbus planuojama išleisti. Kadangi pagal vykdomos programos planą spaudai parengtų darbų leidybą ketinama finansuoti Lietuvos mokslo tarybos projektų lėšomis, todėl leidinių parengimo spaudai terminas nesutaps su leidybos. Informacija apie projekto eigą ir rezultatus bus skelbiama Lietuvos istorijos instituto interneto puslapyje www.istorija.lt.

 

8. Preliminarus programos lėšų paskirstymas (tūkst. litų):

Eil. Nr. Išlaidų pavadinimas 2012 metais 2013 metais 2014 metais 2015 metais 2016 metais Visai programai (suma)
1. Programai skirti norminiai etatai, lėšos 6,24 198,4 6,24 198,4 6,24 198,4 6,24 198,4 6,24 198,4 992
2. Kitos lėšos planuojamos programai vykdyti (iš kitų, institutui skirtų valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšų) 2,0 20,7 20,7 20,7 20,7 84,8
Iš viso 200,4 219,1 219,1 219,1 219,1 1076,8

9. Programos trukmė: 2012 - 2016 metai.

 

10. Programos vadovas: dr. Artūras Dubonis, vyresn. m. d., +370 5 262 68 48, dubonis@istorija.lt