Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1602–1615 metų santuokos metrikų knyga / parengė Algimantas Kaminskas-Krinčius ir Mindaugas Klovas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 432 p. ISBN 978-609-8183-99-3
Vilniaus Šv. Jono bažnyčios 1602–1615 metų santuokos metrikų knyga yra pati seniausia Vilniaus miesto metrikų knyga, kurią sudaro 111 numeruotų lapų su 2 818 jungtuvių įrašų (iš viso kiek daugiau nei vienuolika tūkstančių asmenų). Knygoje daug informacijos apie XVII a. pradžios vilniečius – apie jų socialinį statusą, profesiją, tautybę bei tarpusavio ryšius. Be įvairaus rango dvasininkų ir kitų bažnyčios tarnautojų, fiksuojami miesto valdžios elito atstovai ir kiti vilniečiai, kurie vertėsi amatais, prekiavo ar teikė įvairias reikalingas paslaugas (šaltinyje užfiksuota daugiau nei 100 skirtingų amatų, kuriais užsiėmė virš 900 žmonių), taip pat pasitaiko miesto socialiniame paribyje atsidūrusių vargšų – elgetų. Vilniaus Šv. Jono bažnyčioje tuokėsi ar buvo liudininkais ne tik vietos gyventojai, bet ir atvykėliai iš aplinkinių ar tolimesnių šalies vietovių bei svetimšaliai. Būta atvykėlių iš aplinkinių Vilniaus vietovių, taip pat iš kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės miestų. Be lietuvių, šaltinyje fiksuojami įvairių tautybių asmenys: lenkai, rusėnai, maskvėnai, vokiečiai, vengrai, čekai, čigonai, švedai, mazoviečiai, škotai, latviai, italai, totoriai, armėnai, turkai, čerkesai.
Trys XVI–XVIII a. Vilniaus valdžios ir gyventojų sąrašai / Mindaugas Klovas, Elmantas Meilus, Antoni Urmański – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 352 p. ISBN 978-609-8183-85-6
Publikuojami trys XVI–XVIII a. Vilniaus valdžios ir jo gyventojų sąrašai, svarbūs Vilniaus miesto istorijai ir gyventojų sociotopografijai tirti. Du šaltiniai, t. y. 1677 m. Vilniaus magdeburgijos jurisdikoje gyvenusių vilniečių pagalvės mokesčių mokėtojų sąrašas ir 1702 m. Vilniaus magdeburgijos gyventojų padūmės mokesčio mokėtojų knyga, atspindi miesto gyventojų sudėtį – juose nurodyti posesijų savininkai ir nuomininkai, jų verslai, amatai ir užsiėmimai. Trečias šaltinis – Vilniaus miesto 1516–1770 m. metinių burmistrų ir tarėjų sąrašas, kuriame 1516–1716 m. dažniausiai buvo įrašomi 2 burmistrai ir 4 tarėjai, o nuo XVIII a. antrojo dešimtmečio nurodoma ir daugiau renkamų pareigūnų – iždo ekonomai, pirklių bendrijos pirmininkai, įvairūs provizoriai.
XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai T. IV. Pabėgėlių iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Prūsijoje 1656 m. sąrašai / Elmantas Meilus. / Lietuvos istorijos institutas – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2016. – 508 p. ISBN 978-609-8183-19-1.
Ketvirtas XVII a. vidurio Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltinių tomas tęsia 2011 m. pradėtą XVII a. viduryje Lietuvą ištikusių negandų (1654 m. prasidėjo Maskvos valstybės agresija, dėl to po metų Švedijos puolimas, 1657 maras), vadinamojo Tvano laikotarpio, šaltinių skelbimą. Šioje knygoje pateikiamas šaltinis glaudžiai susijęs su ankstesnių tomų medžiaga, kurią jis papildo iš esmės. Knygoje spausdinami Prūsų kultūros paveldo slaptajame valstybės archyve Berlyne esantys 1656 m. pabėgėlių iš LDK Prūsijoje, kurie prisiekė Prūsijos ir Švedijos valdovams, sąrašai ir juos lydintys dokumentai. "Komisijos dėl pabėgėlių iš LDK į Prūsijos kunigaikštystę medžiaga 1656 m." byla turi 242 lapus. Čia yra 1656 m. Prūsijos valdžios sprendimų dėl pabėgėlių iš LDK (didikų, šlėktų, dvasininkų, bet daugiausiai miestiečių iš Vilniaus, Kauno ir kai kurių kitų LDK miestų) protokolai ir kiti dokumentai vokiečių kalba. Toliau yra lapai su standartiniais priesaikų tekstais (vokiečių, lotynų ir lenkų k.) ir juos pasirašiusių maždaug 950 asmenų parašai, o kai kurių ir antspaudai (iš viso 264 antspaudai, iš jų 151 vilniečio ir 45 kauniečių). Pasirašydami pabėgėliai įvairiomis kalbomis dažnai aprašydavo kartu pabėgusios šeimos sudėtį, profesiją, iš kur kilę ir pan. Pabaigoje yra du bendri prisiekusiųjų sąrašai, sudaryti prūsų valdininkų, ir kiti dokumentai. Visas šaltinis perrašytas, pateikiami moksliniai komentarai ir lietuviškos dokumentų anotacijos, 264 antspaudų aprašai ir spalvotos jų nuotraukos. Prie knygos pridedamas kompaktinis diskas su skaitmenine viso šaltinio kopija.
XVII a. vid. Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltiniai T. 3. 1658 ir 1663 m. Vilniaus miesto tarybos aktų knyga; Lietuvos istorijos institutas; sudarytojas Elmantas Meilus. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015. – 292 p. ISBN 978-9955-847-98-4.
Naujasis Maskvos okupacijos Lietuvoje šaltinių serijos tomas tęsia 2011 m. pradėtą XVII a. viduryje Lietuvą ištikusių negandų )1654 m. prasidėjusi Maskvos valstybės agresija, po metų ir Švedijos puolimas, ir 1657 m. maras), vadinamojo Tvano laikotarpio, šaltinių skelbimą. Iš 180 rankraštį sudarančių bylų net 154 yra išrašytos 1658 m. vasario-gegužės mėn., dar 18 - 1663 m. sausio mėn., o kiti dokumentai atsirado įvairiais metais ir į šią knygą pateko atsitiktinai. Įrašuose, kurių daugelis vienaip ar kitaip susiję su 1657 m. antrojoje pusėje Vilnių nusiaubusiu maru, gana trumpai ir aiškiai išdėstoma reikalo esmė. Dar viena rankraščio ypatybė - maždaug pusę 1568 m. įrašų sudaro tekstai lotynų, o kita pusė lenkų kalba. Šioje knygoje skelbiamas šaltinis yra glaudžiai susijęs su pirmo serijos tomo medžiaga ir papildo ją iš esmės. Šaltinis leis geriau suvokti, kaip okupacijos ir maro sąlygomis gyveno vilniečiai, kokia buvo jų kasdienybė. Kiekvienas dokumentas turi trumpas lietuviškas anotacija.
