Lietuvių atgimimo istorijos studijos

Apie žurnalą

Redakcinė kolegija

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 1: Tautinės savimones žadintojai: nuo asmens iki partijos

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 2: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 3: Lietuvos valstybės idėja (XIX a. – XX a. pradžia)

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 4: Liaudis virsta tauta

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 5: Simonas Daukantas

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 6: Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 7: Atgimimas ir Katalikų bažnyčia

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 8: Asmuo tarp tautos ir valstybės

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 9: Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 10: Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 11: Egidijus Motieka. Didysis Vilniaus seimas

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 12: Nusikaltimai ir visuomenė XIX amžiaus Lietuvoje

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 13: Mykolas Römeris

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 14: Vilniaus Romos katalikų dvasinė akademija 1833 –1842

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 15

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 16

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 17: Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.)

Archyvas

„Lietuvių atgimimo istorijos studijos“, tęstinis leidinys, ėjęs 1990–2001 Vilniuje.

Publikuota monografiniai tyrimai, studijos, straipsniai, dokumentai, diskusijų medžiaga. Siekta naujai, atsiribojant nuo sovietinės istoriografijos štampų ir lietuviškojo ar kitokio etnocentrizmo, kompleksiškai tirti 19 a.–20 a. pradžios Lietuvos etnosocialinę, etnokultūrinę ir etnopolitinę raidą. Daugiausia nagrinėjama, kaip susidarė modernioji lietuvių tauta. Vietoj iki tol vyravusios etnolingvistinės jos kūrimosi sampratos iškelta pilietinė daugiakultūrė. T. p. tiriama Lietuvos visuomenės sąmonėjimas ir pilietėjimas, tautinio identiteto klostymasis, liaudies (valstiečių) mentaliteto kaita. Žymesnių 19 a.–20 a. pradžios Lietuvos asmenybių pavyzdžiu atskleisti dvisluoksnės (ar net trisluoksnės) politinės ir pilietinės ar net ir kultūrinės savimonės reiškiniai. Iš naujo įvertinta Katalikų Bažnyčios veikla inicijuojant ir skatinant moderniosios lietuvių tautos tapsmą, Rusijos valdžios politikos poveikis tautiniam lietuvių judėjimui, Lietuvos valstybingumo idėjos tęstinumas. Išnagrinėta, kaip Lietuvos valstybė (1918–40), aktualindama kolektyvinę atmintį, diegė gyventojams tautinio bendrumo sampratą, stiprino tautinę savimonę.

E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, Č. Laurinavičius, R. Lopata, R. Miknys, E. Motieka, V. Sirutavičius, G. Subačius, A. Tyla.

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 1: Tautinės savimones žadintojai: nuo asmens iki partijos


Pratarmė	4
I. Straipsniai. Studijos
Egidijus Aleksandravičius. Kazimieras Kontrimas ir lituanistinis sąjūdis XIX a. pradžioje	5–19
Giedrius Subačius. Simono Daukanto žodynai	20–32
Zita Medišauskienė. A. H. Kirkoro spaustuvė ir „Liaudies bibliotekėlės“ leidimas	33–46
Antanas Tyla. Slaptas lietuvių mokymas 1862–1906 metais	47–66
Žilvinas Norkūnas. P. Vileišis – amžininkams ir mums	67–79
Rimantas Miknys, Egidijus Motieka. Tautiškoji lietuvių demokratų partija: idėjinės – politinės kūrimosi aplinkybės	80–125
Vilius Užtupas. Saliamono Banaičio spaustuvė	126–131
II. Svarstome problemą: Atgimimo koncepcija
Antanas Kulakauskas. Apie tautinio atgimimo sąvoką, tautinių sąjūdžių epochą ir lietuvių tautinį atgimimą	132–142
Antanas Tyla. Kas atmirė Atgimimo metu?	143–145
Egidijus Aleksandravičius. Prie lietuvių atgimimo ištakų	146–150
Darius Kuolys. Replika polemikoje dėl tautinio atgimimo sampratos	151–152
Arvydas Šliogeris. Kas yra atgimimas?	153–156
Vytautas Radžvilas. XIX a. lietuvių tautinio atgimimo klausimu	157–164
III. Iš archyvų
Penki P. Vileišio laiškai J. Šliūpui. Parengė Ž. Norkūnas	165–172
Tautiškosios lietuvių demokratų partijos dokumentai. Parengė R. Miknys, E. Motieka	173–207

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 1: Tautinės savimones žadintojai: nuo asmens iki partijos	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 2: Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

E. Aleksandravičius, Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje

1–128

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 3: Lietuvos valstybės idėja (XIX a. – XX a. pradžia)


Redakcinė kolegija. Pratarmė	5–6
I. Straipsniai. Studijos
Vladas Sirutavičius. Konstituciniai sumanymai Lietuvoje XIX a. pradžioje (1806–1812 m.)	7–28
Egidijus Aleksandravičius. 1863 m. sukilimas ir lietuvių nacionalinio judėjimo politinė programa	29–40
David Fajnhauz. 1863 metų pogrindinė valstybė Lietuvoje	41–66
Arūnas Vyšniauskas. Socialdemokratijos politinė transformacija 1896 metais	67–132
Rimantas Miknys. P. Višinskis ir Lietuvos nepriklausomybės idėja	133–138
Arvydas Gaidys. Lietuvos krikščionių–demokratų partijos kūrimosi aplinkybės (1905–1907 m.)	139–172
Rimantas Miknys. Vilniaus autonomistai ir jų 1904–1905 m. Lietuvos politinės autonomijos projektai	173–198
Egidijus Motieka. Didžiojo Vilniaus Seimo preliudija: Memorandumas Rusijos vyriausybei	199–230
Raimundas Lopata. Lietuvių inteligentijos politinė veikla 1914–1915 metais	231–252
Raimundas Lopata. Lietuvių politinių centrų sąveika 1915–1916 metais	253–270
Česlovas Laurinavičius. Pasvarstymai Naujųjų laikų Lietuvos valstybės pripažinimo klausimu	271–290
II. Sena diskusija. Kur tąsa?
Vanda Sruogienė. Esminiu Lietuvos istorijos klausimu. Atsakymas V. Trumpai	291–300
Vincas Trumpa. Pora pastabų dėl V. Sruogienės atsakymų	301–302
III. Publikacijos
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įkūrimo manifestas (projektas). Parengė V. Sirutavičius	303–310
Atgimimo priešaušryje. Parengė S. Jegelevičius	311–326
Lietuvių krikščionių–demokratų partijos programos projektas. Parengė A. Gaidys	327–340
Lietuvių Memorandumas Rusijos Ministrų Tarybos Pirmininkui grafui S. J. Vitei (1905 m. lapkritis). Parengė E. Motieka	341–350
Lietuvos konstitucijų projektai 1916–1918 metais. Parengė A. Grigaravičius	351–434
1917 m. rugsėjo 18–22 d. Lietuvių konferencijos Vilniuje rezoliucijos projektas. Parengė R. Lopata	435–440
Mykolas Römeris. Juozas Pilsudskis. Parengė E. Motieka	441–480
Egidijus Motieka. Keletas žodžių apie M. Riomerio straipsnį „Juozas Pilsudskis“	481–486
Podsumowanie	487–496
Summary	497–505
Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 3: Lietuvos valstybės idėja (XIX a. – XX a. pradžia)	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 4: Liaudis virsta tauta


Pratarmė	5–6
I. Straipsniai. Studijos
Antanas Tyla. Lietuvos valstiečių istorijos (1795–1861 m.) bruožai	7–102
Saulius Žukas. Apie Pypkininkus	103–118
Saulius Sužiedėlis. Kalba ir socialinė klasė pietvakarių Lietuvoje iki 1864 metų	119–134
Giedrius Subačius. Simono Daukanto Didžiojo lenkų–lietuvių kalbų žodyno naujadarai: individuali žodžių daryba	135–216
Vytautas Berenis. Aristokratijos likimas: Henriko Ževuskio metamorfozės	217–234
Egidijus Aleksandravičius. Atgimimo istorijos slenksčiai	235–250
Thomas A. Michalskis. The National Consciousness among Lithuanian Emigrants to the United States at the Ending of the 19th and Early 20–th Century	251–264
Thomas A. Michalskis. Lietuvių atgimimo psichologija Amerikojetarp senųjų emigrantų XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. Bendra apžvalga.	265–266
Egidijus Motieka. Nuo Lietuvių suvažiavimo Vilniuje iki Didžiojo Vilniaus seimo: Istoriografinė suvažiavimo pavadinimo analizė	267–326
Sigitas Jegelevičius. Plėšikai ar kovotojai?	327–338
II. Diskusija
Saulius Pivoras. Lietuvių ir latvių valstiečių mentaliteto tautiški profiliai XIX a. pirmoje pusėje	339–362
Leonas Mulevičius. Valstiečių savimonė kaip istorijos mokslo objektas	363–382
Ingė Lukšaitė	383–390
Jūratė Kiaupienė. Tezės diskusijai: Viduramžiai ir ankstyvieji naujieji laikai	391–396
Algirdas Narbutas. Valstiečių tautinės–pilietinės savimonės klausimu	397–406
III. Recenzijos
Jūratė Kiaupienė. Tautinė, luominė ir valstybinė savimonė viduramžiais. Tyrinėjimo problemos	407–418
Vladas Sirutavičius. “Liaudis virsta tauta“ – E. Vėberio paradigma	419–436
Česlovas Laurinavičius. Netradicinė rezenzija Leono Sabaliūno monografijai “Lietuviška socialdemokratijaiš perspektyvos, 1893–1914 m.“	437–448
IV. Publikacijos
Zita Medišauskienė. Carinės valdžios sumanymas leisti liaudžiai skirtą žurnalą rusų ir žemaičių kalbomis XIX a. 7–ajame dešimtmetyje	449–478
Antanas Kulakauskas. Penki 1882–1883 m. Rytų Lietuvos valstiečių kolektyviniai prašymai dėl lietuvių spaudos lotyniškuoju raidynu leidimo	479–490
Juozas Tumas. Mūsų liaudis ir jos šviesuomenė Didžiojo Vilniaus seimo laiku. (Parengė E. Motieka)	491–506
Studia historii odrodzenia Litewskiego. Resume	507–520
Studies of the History of the Lithuanian Revival. Summary	521–534
Studien zur Geschichte der Litauischen Wiedergeburt. Kurzfassung	535–550
Asmenvardžiai	551–570
Vietovardžiai	571–585
Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 4: Liaudis virsta tauta	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 5: Simonas Daukantas


Pratarmė	5–6
I. Straipsniai. Studijos
Elmantas Meilus. Apie Daukantų giminę	8–49
Roma Bončkutė. Pirmoji lietuviška istorija: du Simono Daukanto ''Darbų'' rankraščiai	50–62
Giedrius Subačius. Simono Daukanto požiūris į bendrinę kalbą	63–68
Saulius Pivoras. ''Vargo pelė'': Lietuvos nacionalinės istoriografijos pradininkas Simonas Daukantas	69–89
Vytautas Berenis. Simono Daukanto ir Juozo Jaroševičiaus istorinės Lietuvos samprata	90–103
Zigmantas Kiaupa. Simono Daukanto parengti Lietuvos metrikos medžiagos rinkiniai	104–117
Egidijus Aleksandravičius. Simono Daukanto knygų leidėjas Ksaveras Kanapickis	118–132
Kazys Grigas. Beletristinio ir mokslinio stiliaus pradai Simono Daukanto ''Būde''	133–141
Vytautas Jurgutis. Simono Daukanto ''Dainės Žemaičių''`	142–158
II. Recenzijos
Giedrius Subačius. Knyga Daukanto bičiuliams (Egidijus Aleksandravičius. Prieš Aušrą: Jaunieji Daukanto bičiuliai. – Vilnius: Žaltvykslė,1990, 190 p.)	160–167
III. Publikacijos
Simono Daukanto rašyti prašymai. Parengė Vytautas Merkys	169–194
Iš trijų Simono Daukanto užrašų knygų. Parengė Roma Bončkutė	195–206
Simono Daukanto Žemaičių privilegijų rinkinio pratarmė. Parengė Zigmantas Kiaupa	207–225
Simono Daukanto 1842 m. rugsėjo 9 d. laiško Teodorui Narbutui priedai. Parengė Zigmantas Kiaupa	226–245
Saulius Žukas. Pirmasis dokumentų rinkinys apie Simoną Daukantą ''Medega S. Daukanto biografijai'' (1898 m.)	246–386
Streszczenie	387–393
Summary	394–400
Zusammenfassung	401–408
Penktojo tomo autoriai	409–410
Asmenų rodyklė	411–419
Vietų rodyklė	420–424
Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 5: Simonas Daukantas	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 6: Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos

Pratarmė	5–6
I. Straipsniai, studijos
Giedrius Subačius. Juozas Čiulda ir jo gramatika	7–55
Halina Karaś, Nijolė Kolytė. Juozo Čiuldos gramatikos terminai ir kalba	56–78
Józef Chułdo. Krótkie pomysły o prawidłach grammatycznych języka Żmudzkiego	79–222
Juozas Čiulda. Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles	223–358
Laiškai
J. Čiulda Motiejui Valančiui	360–366
J. Čiulda Stanislovui [?]	366–367
Adomas Zavadskis J. Čiuldai	367–368
J. Čiulda Vilniaus archeologijos komisijai	368–373
Dokumentai
J. Čiuldos krikšto metrikai	374
Slapta Juozo Valentinavičiaus nuomonė apie J. Čiuldą	374–376
Priedai
Paaiškinimai	378–380
Sutrumpinimai	381–382
„Samprotavimų“ lietuviškų žodžių registras	383–401
„Samprotavimų“ turinys	402–406
Adnotacja	407–408
Summary	409–410
Zusammenfassung	411–412

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 6: Juozas Čiulda. Trumpi samprotavimai apie žemaičių kalbos gramatikos taisykles	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 7: Atgimimas ir Katalikų bažnyčia


Pratarmė	5
I. Straipsniai. Studijos
Aldona Prašmantaitė. Vilniaus biblijos draugija (1816–1826)	8–23
Ieva Šenavičienė. Gamtos mokslai ir dvasininkijos ugdymas Lietuvoje XIX a.	24–55
Vytautas Jogėla. Vilniaus Romos katalikų dvasinės akademijos įkūrimas	56–95
Vidmantas Edvardas. Religinis tautinis sąjūdis Žemaitijoje XIX a. pabaigoje	96–141
Darius Staliūnas. Vilniaus vyskupo E. Ropo veiklos pėdsakais (1903–1907)	142–219
Regina Laukaitytė. Legalios katalikiškos spaudos pradžia Lietuvoje	220–253
Arvydas Gaidys. Lietuvių katalikiškų draugijų bruožai (1905–1907)	254–316
Juozas Skirius. Bažnytinės „Lietuvių dienos“ svarba Lietuvai (1916–1918)	317–330
Raimondas Lopata. Antanas Viskantas ir bandymas atkurti LDK	331–340
II. Sena diskusija
J. Stakauskas ir V. Biržiska. Apie Motiejų Valančių ir jo lietuviškumą	342–408
III. Publikacijos
Kazys Misius. Apie lietuvių spaudos draudimą ir katalikų dvasininkijos vaidmenį jį įgyvendinant	411–434
Regina Laukaitytė. Neskelbtas J. Totoraičio straipsnis apie Didįjį Vilniaus seimą	435–443
Regina Laukaitytė, Algimantas Katilius. Batakių dekanato kunigų susirinkimo nutarimai (1906 m. sausis)	444–451
Algimantas Katilius. Paskutiniojo žemaičių vyskupo P. Karevičiaus atsiminimų fragmentas	452–487
Streszczenie	488–495
Summary	496–503
Zusammenfassung	504–511
Asmenvardžių rodyklė	512–531
Vietovardžių rodyklė	532–541
Apie autorius	542–543

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 7: Atgimimas ir Katalikų bažnyčia	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 8: Asmuo tarp tautos ir valstybės


Pratarmė	5–7
I. Straipsniai, studijos
Giedrius Subačius. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos žemaičių kalba	9–113
Rūta Čapaitė. Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Juozo Butavičiaus, Simono Daukanto braižai ir charakteriai	114–144
Reda Griškaitė. Istorinės savimonės ištakų ieškant: Teodoras Narbutas 1808–1809 metų Rusijos–Švedijos kare	143–167
Zita Medišauskienė. Adomas Honorijus Kirkoras: Tarp Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos	168–193
Reda Griškaitė. Baronas Vasilijus von Rotkirchas – Lietuvių mitologijos autorius	194–223
Grigorijus Potašenko. Aleksandras Hilferdingas. Slavofilai. Lietuva	224–238
Egidijus Motieka. Jonas Basanavičius: tarp tradicinio ir modernaus valstybingumo	239–247
Vilma Žaltauskaitė. Apie lietuvybės idėją kunigo Juozo Tumo–Vaižganto pažiūrose. Iki 1904 m.	248–260
Saulius Pivoras. Utopijos pilietis Vytautas Putna	261–270
Vladas Sirutavičius. Apie „blogą lietuvį“ Juozapą Albiną Herbačiauską	271–290
Darius Staliūnas. „Truputį lenkas, truputį vokietis, truputį lietuvis, o visų pirma katalikas...“ Vilniaus vyskupas Edwardas von der Roppas tarp etninių, pilietinių ir konfesinių vertybių	291–299
Rimantas Miknys. „Svajonės išsipildys, heigu būsiu naudingas Lietuvai...“ Architekto Antano Vivulskio tautinės identifikacijos istorinis aspektas	300–311
Alfred Erich Senn. Antanas Viskantas: A Lithuanian with Polish friends	312–317
Alfredas Erichas Sennas. Antanas Viskantas: lietuvis su bičiuliais lenkais	318–320
Raimundas Lopata. „Tipas apskritai labai dar įtariamas, bet reikalingas“ Baronas Friedrichas von der Roppas ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo planai	321–350
Česlovas Laurinavičius. Grafas Alfredas Tiškevičius Naujųjų laikų Lietuvos politikoje	351–364
Giedrius Viliūnas. Bajoras tarpukario Lietuvoje: Fabijono Neveravičiaus gyvenimas ir kūryba	365–384
II. Publikacijos
Adomo Varno korespondencija (1904–1909 metai). Parengė Asta Giniūnienė	386–406
Skandalingieji Juozo Gabrio–Paršaičio darbai. Parengė Alfonsas Eidintas	407–455
Osoba: między narodem a państwem. Streszczenie	456–469
A person between the nation and the state. Summary	470–483
Persönlichkeiten: Zwischen Volk und Staat. Zumammenfassung	484–499
Asmenvardžių rodyklė	500–514
Vietovardžių rodyklė	515–522
Apie autorius	523–524

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 8: Asmuo tarp tautos ir valstybės	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 9: Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais


Įvadas	5–10
Pirma dalis. „Gintarinės“ deklaracijos geopolitinis kontekstas
1914–ųjų perspektyvos	11–15
Dėl vietos po saule	15–23
Lenkų klausimas	23–28
„Tak vied eto čepucha“	28–34
Kompromisai ir konfliktai	35
Lietuvių politinis pasaulis	35–37
„Tautos vienybės“ atgimimas	37–42
Radikalų gravitacijos	42–48
Vokietijos veiksnys	48–55
Antra dalis. Ne tiek į Rytus ir į Pietus, kiek į Vakarus
Ką okupavo Vokietija? A. Pfeilio kazusas	56–63
Didžiosios Lietuvos kontūrai	63–64
Politikos kamufliažas	64–67
Liberalus okupacijos periodas	67–70
Kaipgi iš tikrųjų buvo Vilniuje	70–83
Kaipgi iš tikrųjų buvo Kaune	83–92
Šalin nuo Rusijos	92–103
„Vive la Pologne!“, arba Lenkijos šešėlis	103–112
Apie „lietuvišką“ ir lietuvių politiką	112
Restitucijos regimybė	113–117
Kursas – Lietuvos klausimo internacionalizavimas	117–121
Prijungimo politika ir kelio į laisvę pradžia	122–130
Svetimos valdžios žinioje esantis kraštas	130
Pasirengimas deryboms	130–132
Naujas derybų etapas. I dalis	132–138
Intermedijos tema: Antantė ir lietuviai	138–142
Naujas derybų etapas. II dalis	142–145
Lietuviškoji neomonarchizmo interliudija	145–146
Rytų komisija ir J. Gabrys	146–149
F. Roppas ir Lietuvos Taryba	149–153
Lietuvos karalius Mindaugas II	153–162
Konflikto koncepcija	163–166
Limitrofinė valstybė	167–171
Vakarai, Vakarai	171–173
„Atėjo laikas sudaryti savą valdžią“	173–178
Išvados	178–182
Šaltiniai ir literatūra	183–207
The development of Lithuanian statehood in 1914–1918 (Summary)	208–217
Asmenvardžių rodyklė	218–224

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T.9: Raimondas Lopata. Lietuvos valstybingumo raida 1914–1918 metais	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 10: Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais


Pratarmė	7
Įvadas	8–14
1. Lietuvių demokratų partijos kūrimasis ir 1902–1904 metų politinė–socialinė programa
1.1. LDP ištakos ir prielaidos	16–26
1.2. LDP steigimas	27–32
1.3. LDP pagrindinės programinės nuostatos ir jų įtaka partijos organizavimui	32–43
2. Lietuvių (Lietuvos) demokratų partijos organizacinis ir visuomeninis-politinis veikimas 1905 metais	44–45
2.1. LDP organizacinės problemos, jų sprendimas ir rezultatai	45–61
2.2. LDP visuomeninė-politinė veikla ir partijos naujų programinių nuostatų formavimas	61–93
3. Lietuvos demokratų partija 1906–1915 metais	94–95
3.1. LDP organizacinės evoliucijos ir veiklos ypatumai	96–128
3.2. LDP politinės-socialinės programos bruožai	128–142
3.3. Tautiniai-politiniai LDP veiklos aspektai	142–167
Išvados	168–172
Priedai
Lentelės	174–183
Lietuvos demokratų partijos pagrindiniai dokumentai	184–217
Šaltiniai ir literatūra	218–225
Streszczenie	226–237
Résumé	238–248
Trumpiniai	249
Asmenų rodyklė	250–255

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 10: Rimantas Miknys. Lietuvos demokratų partija 1902–1915 metais	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 11: Egidijus Motieka. Didysis Vilniaus seimas


Pratarmė	7
Įvadas	8–45
I skyrius. Lietuvių suvažiavimo organizavimas
Lietuvos politinė situacija 1905 m. sausio-rugsėjo mėn.	46–60
Lietuvių suvažiavimo idėja ir iniciatyva	60–76
Memorandumas Rusijos vyriausybei	76–94
Lietuvių atstovai VI Rusijos žemietijų suvažiavime	94–107
Lietuvių visuomenės pasirengimas Suvažiavimui	107–117
II skyrius. Suvažiavimo darbas
Suvažiavimo pradžia	118–138
I ir II posėdžiai: Lietuvos ir Rusijos politinės situacijos bei Lietuvos autonomijos klausimai	138–158
III ir IV posėdžiai: agrarinis ir Lietuvos mokyklų klausimai	158–174
Suvažiavimo nutarimai	174–193
Suvažiavimo dalyvių grupuočių priimti nutarimai	193–207
III skyrius. Suvažiavimo pasekmės
Lietuvių ir Lietuvos visuomenė po Suvažiavimo	209–239
Rusijos valdžios požiūris į suvažiavimą. Represijos	240–259
Baigiamasis žodis
Didžiojo Vilniaus seimo reikšmė	260–273
Priedai
Nr.1 Atsišaukimas į lietuvių tautą	275–276
Nr.2 Lietuvių Memorandumas Rusijos Ministrų Tarybos pirmininkui S. Vitei	277–283
Nr.3 0desos lietuvių nutarimai	284–286
Nr.4 Lietuvių suvažiavimo Vilniuje programa	287
Nr.5 LSDP parengta Lietuvių suvažiavimo Vilniuje programa	288–289
Nr.6 J. Basanavičiaus kalba pradedant Lietuvių suvažiavimą Vilniuje	290–292
Nr.7 Suvalkų gubernijos lietuvių nutarimai	293
Nr.8 Lietuvos valstiečių sąjungos nutarimai	294–296
Nr.9 Lietuvių suvažiavimo Vilniuje nutarimai	297–298
Nr.10 Lietuvių suvažiavimo Vilniuje nutarimas dėl lietuvių kalbos Vilniaus vyskupijos bažnyčiose	299
Nr.11 LSDP sušaukto darbininkų ir valstiečių susirinkimo nutarimai	300–305
Nr.12 Krikščionių demokratų nutarimai	306–307
Nr.13 Lietuvos mokytojų susivienijimo nutarimai	308–310
Nr.14 Tautiškosios lietuvių demokratų partijos Steigiamojo susirinkimo protokolas	311–312
Nr.15 Amerikos lietuvių suvažiavimo Filadelfijoje nutarimai	313–316
Trumpiniai	317
Streszczenie	318–328
Summary	329–341
Resume	342–353
Asmenvardžių rodyklė	354–360
Vietovardžių rodyklė	361–364

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 11: Egidijus Motieka. Didysis Vilniaus seimas	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 12: Nusikaltimai ir visuomenė XIX amžiaus Lietuvoje


ĮVADAS
Visuomeninio gyvenimo marginalijos ir istorijos mokslas. Trumpa istoriografijos apžvalga. Šaltiniai	7
NUSIKALTIMAI IR NUSIKALTĖLIAI
Vykdomosios policijos raida	19
1. Bendri policinės sistemos formavimosi bruožai ikireforminiu laikotarpiu	23
2. Policinės sistemos reformavimas. 1862 12 25 Laikinosios policijos taisyklės	45
3. Vykdomosios policijos rusifikavimas	50
4. „Liaudies milicija``, arba kaimo sargybos	54
5. Policijos organizavimas miestuose posukiliminiu laikotarpiu	58
6. Administracinė tremtis	61
7. Miestų policijos reforma XIX amžiaus antrojoje pusėje	64
8. Kas gaudys nusikaltėlį? Apskrities (zemskinės) policijos būklė	72
9. Policinės sistemos konkurentai ir jos patologija	78
1864 metų teismų reforma Lietuvoje: konkurentas, taip ir netapęs konkurentu	79
Kitas policinės sistemos konkurentas – gandas	82
Policijos tarnautojų nusikaltimai, arba policinės sistemos patologija	84
BAUSMĖ
Modernizacijos bandymai: naujos idėjos, bet ancien regime realybė	89
1. Viešos fizinės bausmės – svarbiausia nusikaltimų represijos priemonė	95
2. Penitenciarinės reformos stabdžiai: arešto kuopos ir kita	102
3. Kalėjimai ir jų tvarka: atotrūkis tarp idėjos ir tikrovės	108
4. ,,Vagių mokslo akademija``: penitenciarinės sistemos raida XIX amžiaus antrojoje pusėje	115
NUSIKALSTAMUMO KONTROVERSIJA
Valdžios ir visuomenės požiūriai	129
1. Prostitucija: dorovinis nusikaltimo aspektas	131
2. „Trenkčiau aš carui į snukį...`` (imperatoriaus garbės įžeidimai)	148
3. Kontrabanda: ekonominis nusikaltimo aspektas	154
Crimes and the Society in 19th Century Lithuania. Summary	165
Przestępczość a społeczeństwo na Litwie w XIX wieku. Streszczenie	185
Asmenvardžių rodyklė	204

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 12: Vladas Sirutavičius Nusikaltimai ir visuomenė XIX amžiaus Lietuvoje	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 13: Mykolas Römeris


Pratarmė	7–8
I. Straipsniai. Studijos
Vytautas Aleksiejūnas.Iš Römerių giminės genealogijos	10–15
Steponas Deveikis. Römerių Bagdoniškis	16–23
Mindaugas Maksimaitis.Mykolo Römerio kelias į pilietiškumą	24–34
Zbigniew Solak.Michał Römer i masoneria wileńska (1911–1915)	35–45
Raimundas Lopata.Antrasis tautų pavasaris ir Mykolo Römerio LDK atkūrimo koncepcija	46–53
Vladas Sirutavičius.Dvi lietuvių tautinio atgimimo interpretacijos (Mykolas Römeris ir Juozapas Albinas Herbačiauskas)	54–79
Saulius Pivoras.Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) atkūrimo, baltų vienybės projektai ir Mykolas Römeris	80–87
Rimantas Miknys.Mykolo Römerio Lietuvos valstybingumo koncepcija ir pastangos ją įgyvendinti 1911–1919 metais	88–113
Česlovas Laurinavičius.Mykolas Römeris – Lietuvai, arba dar kartą apie Lietuvos pilietinio paveldo problemą	114–121
Vygintas Bronius Pšibilskis.Mykolas Römeris –politikos studijų Lietuvoje iniciatorius	122–132
Rimantas Miknys.Mykolo Römerio indėlis į Klaipėdos klausimo sprendimą Hagos teisme	133–138
II.Svarstome problemą: tarp istorinės ir etnografinės Lietuvos
Saulius Pivoras. Lietuvos lenkų ir Latvijos vokiečių vaidmuo nacionalinės konsolidacijos procesuose	140–149
Darius Staliūnas. Tado Vrublevskio politinės minties bruožai	150–170
Vytautas Berenis. Liudviko Abromavičiaus ir Mykolo Römerio XX amžiaus Lietuvos valstybės idėjos klausimu	171–177
III.Publikacijos
Mykolo Römerio autobiogrfija. Parengė Mindaugas Maksimaitis	180–227
Trys dokumentai iš M.Römerio asmens bylos.Parengė Mindaugas Maksimaitis	228–243
Mykolas Römeris. Lenkų ir lietuvių ginčas. Parengė Egidijus Motieka	244–254
Streszczenie	255–268
Zusammenfassung	269–284
Summary	285–298
Trumpiniai	299
Asmenvardžių rodyklė	300–308
Vietovardžių rodyklė	309–313

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 13: Mykolas Römeris	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 14: Vilniaus Romos katalikų dvasinė akademija 1833 –1842


Pratarmė	8–9
Įvadas	10–11
Istoriografija	11–13
Šaltiniai	13–14
Atsiminimai	14
Archyvai	15–16
Rusijos valdžia ir katalikai XVIII amžiaus pabaigoje – XIX amžiaus pradžioje
Rusijos aristokratija ir katalikybė	17–19
Valdžios siekiai	19–21
Katalikų Bažnyčios valdymas	21–24
Katalikų apibūdinimas	24–25
Akademijos įsteigimas
Universiteto uždarymas	26–33
Akademijos pradžia	33–43
Dėstytojų parinkimas ir mokslo disciplinos	43–53
Mokslo vardų ir laipsnių suteikimas	53–54
Patalpos	54–57
Pirmieji mokslo metai	57–60
Akademijos personalo kaita	61–62
Rektoriai	62–66
Profesoriai	66–69
Adjunktai	69–74
Kalbų dėstytojai	74–76
lnspektoriai ir jų padėjėjai	76–78
Dvasios tėvai, arba kapelionai	78–79
Akademijos alumnai ir jų studijos	80–81
Įstojimas	81–84
Akademijos klierikų gyvenimo sąlygos	84–91
Studijos	91–93
Klierikų kilmė	93–96
Tautinis klausimas	96–99
Mokymas ir mokslas
Mokymas ir jo programos	100–102
Šventojo Rašto katedra	102–105
Dogminė, moralinė ir pastoralinė	105–106
Bažnyčios istorija ir kanonų teisė	106–109
Homiletika	109–110
Logika ir moralės filosofija	110–111
Lenkų literatūros istorija	111–112
Visuotinė ir Rusijos istorija	112–115
Rusų literatūra ir kalba	115–116
Lotynų literatūra ir graikų kalba	116–117
Hebrajų kalba	117
Prancūzų kalba	117–118
Vokiečių kalba	118
Moksliniai darbai	119–121
Dėstytojų moksliniai darbai	121–123
Vadovėlių rengimas	123–124
Pamokslų rinkinių rengimas	124–125
Straipsniai	125–126
Mokslo laipsnių suteikimas	126–129
Daktaro laipsnio suteikimas	129–133
Akademijos reformos
Akademija ir seminarijų reformos	134–140
Akademijos iškėlimas į Peterburgą	140–144
Sudie, Tėvyne	144–147
Išvados	148–149
Priedai
Akademijos klierikų sąrašas	150–175
Akademijos personalo sąrašas	176–179
Šaltiniai ir literatūra
Naudoti archyvų ir bibliotekų rankraščių fondai	180–181
Skelbti šaltiniai	182–183
Literatūros sąrašas	183–189
Trumpiniai	190
Summary	191–204
Streszczenie	205–218
Asmenvardžių rodyklė	219–229
Vietovardžių rodyklė	230–234

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 14: Vytautas Jogėla. Vilniaus Romos katalikų dvasinė akademija 1833 –1842 metais: organizacija ir veikla	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 15


Pratarmė	7
Įvadas	9–13
I. Mykolo Römerio gyvenimo kelias
Vaikystė ir jaunystė	15–22
,,Krajovcų“ Vilniuje	23–35
Karų ir revoliucijų sūkuryje	35–51
Lietuvos valstybės tarnyboje	51–75
II. Mykolas Römeris ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių tautinės problemos
XIX a.–XX a. pradžios lenkų politinės minties atstovų požiūris į istorines Lietuvos žemių tautines problemas	76–80
Mykolas Römeris ir Abiejų Tautų Respublikos paveldas	80–88
Apie buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių nevienalytiškumą	88–110
Lietuva karo meto Mykolo Römerio koncepcijose	110–134
III.Tautinės problemos tarpukario europoje ir Lietuvos tautinėje valstybėje
Tautinis klausimas Europoje po 1918 metų	135–142
Tarpukario laikotarpio Lietuvos Respublikos tautinės problemos	142–160
*IV.Nuo lietuvių ir lenkų tautinės savimonės „dvilaipsniškumo“ iki „dvilypumo“. Mykolo Römerio tautinės savimonės pokyčiai*	161–173
Pabaigos žodis	174–176
Trumpinimų sąrašas	177
Streszczenie	178–183
Asmenvardžių rodyklė	184–188
Vietovardžių rodyklė	189–191

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 15: Jan Sawicki. Mykolas Römeris ir buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių tautinės problemos	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 16


Pratarmė	7
Įvadas	8–18
1832–1855 m.: Vilniaus universiteto uždarymas ir Rusijos švietimo sistemos luomiškumas	19–24
XIX a. 6–ojo dešimtmečio antroji pusė: rusiškos aukštosios mokyklos sumanymai
Lietuvos bajorija socialinių–ekonominių ir politinių pertvarkymų akivaizdoje	25–28
Lietuvos bajorijos peticijos dėl aukštosios mokyklos įkūrimo 1855–1856 m.	29–31
Aukštosios realinės mokyklos Vilniuje projektas 1857–1859 m.	32–36
Vilniaus archeologijos komisija – pakopa į universitetą	36–37
1860–1861 m. : kovos dėl Vilniaus universiteto atkūrimo pradžia
Tarptautinės konsteliacijos kaita ir „lenkų klausimas"	38–42
Kur turi mokytis Šiaurės Vakarų krašto jaunimas?	42–45
Politinės Lietuvos „baltųjų" orientacijos ir „derybos" su valdžia	45–53
Vilniaus švietimo apygardos vadovybės nuostatos	53–54
1862–1863 m. sausio mėnuo: kovos dėl Vilniaus universiteto atkūrimo apogėjus
Tarptautinė situacija 1861 m. pabaigoje –1862 m. pradžioje ir „lenkų klausimas"	55–56
Viktoras Starzenskis ir Vladimiras Nazimovas	56–59
Lietuvos „baltųjų" švietimo sistemos reformavimo programa	59–64
Vilniaus generalgubernatoriaus „tautinės politikos" receptai 1862 m. vasarą	64–66
Viktoro Starzenskio veikla 1862 m. antrojoje pusėje	66–70
Nauja ,,tautinė politika" Šiaurės Vakarų krašte 1862m. pabaigoje –1863m. pradžioje	70–75
1863–1873 m.: rusifikaciniai aukštosios mokyklos įkūrimo projektai
Michailo Muravjovo sumanymas steigti universitetą Vilniuje	76–88
Aukštosios stačiatikių dvasinės akademijos projektas 1863–1864 m.	88–93
Rusifikaciniai aukštosios mokyklos įkūrimo projektai 7–ojo dešimtmečio pabaigoje – 8–ojo dešimtmečio pradžioje	93–99
„Lietuviškų stipendijų“ genezė
Stipendijų steigimo aplinkybės	100–105
Aleksandro Hilferdingo etnopolitinės projekcijos	105–108
Stipendijų skyrimo tvarka	108–109
XIX a. pabaiga – XX a. pradžia: Vilniaus žemės ūkio draugijos iniciatyva Rusijos „tautinės politikos“ kontekste
Rusijos „tautinė politika“ ir aukštasis mokslas XIX a. pabaigoje	110–113
Vilniaus žemės ūkio draugijos sumanymas	113–117
Valdžia ir aukštosios mokyklos steigimo Šiaurės Vakarų krašte problema	117–123
Politinės tendencijos Lietuvoje 1905–1907 m. Ir Vilniaus universiteto atkūrimo koncepcija
Politinės tendencijos Lietuvoje	124–129
Lietuviškasis universitetas	129–131
Lenkiškasis universitetas	132
Lietuvos universitetas	132–137
Rusiškasis universitetas	138–141
1908–1914 m.: valdžios politika ir visuomenės interesų poliarizacija
Vilniaus m. dūmos iniciatyva 1907 m. pabaigoje	142–147
Visuomenės interesų poliarizacija aukštojo mokslo srityje	147–150
Rusijos „tautinė politika“ ir galimybė įkurti aukštąją mokyklą Šiaurės Vakarų krašte	150–155
Vilnius ar Kaunas? Sociokultūrinės ir idėjinės universiteto sukūrimo Kaune prielaidos XX a. pradžioje
Lietuvių klerikalų etnokultūrinė orientacija XX a. pradžioje	156–160
Kaunas kaip etnografinės ir klerikalinės Lietuvos centras	160–162
XX a. pradžios altrenatyva: Vilnius ar Kaunas	162–165
Išvados	166–170
Šaltiniai ir literatūra	171–186
Trumpiniai	187
Summary	188–198
Streszczenie	199–209
Asmenvardžių rodyklė	210–215

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 16: Darius Staliūnas. Visuomenė be universiteto? (Aukštosios mokyklos atkūrimo problema Lietuvoje: XIXa. vidurys –XXa. pradžia)	Atsisiųsti

Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 17: Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.)


Pratarmė	7–8
Przedmowa	9–11
Vorwort	12–14
Wolfgang Kaschuba. Nation und emotion. Europäische befindlichkeiten	15–28
Sabine Grabowski. Nationale mythen und symbole als instrument Polnischer vereinsarbeit zu beginn Des 20. Jahrhunderts am beispiel des polnischen Vereins „straz"	29–42
Magdalena Micińska.Kult Tadeusza Kościuszki i jego rola dla utrzymania świadomości narodowej polaków w XIX–XX wieku	43–55
Alvydas Nikžentaitis.Jogailos įvaizdis lietuvių visuomenėje	56–67
Giedrius Viliūnas.Vytauto Didžiojo kultas tarpukario Lietuvoje	68–102
Heidi Hein.Anmerkungen zum Piłsudski-Kult in der Polnischen Zweiten Republik	103–119
Darius Staliūnas.Žuvusių karių kultas tarpukario Lietuvoje	120–132
Vladas Sirutavičius. Šventės nacionalizmas.„Tautos šventės“ atsiradimas Lietuvos Respublikoje XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje	133–145
Robert Traba. Konstrukcja i proces dekonstrukcji norodowego mitu. Rozwaźania na podstawie analizy semantycznej polskich obchodów rocznic Grunwaldzkich w XX wieku	146–161
Santraukos	162–170
Streszczenie	171–181
Zusammenfassung	182–192
Asmenvardžių rodyklė	193–198
Vietovardžių rodyklė	199–203

Ištisinis leidinys: Lietuvių atgimimo istorijos studijos T. 17: Nacionalizmas ir emocijos (Lietuva ir Lenkija XIX–XX a.)	Atsisiųsti

Atgal

Slapuko pavadinimas	Slapuko aprašymas	Slapuko galiojimo laikas	Slapukas nesaugomas, jeigu nesutinkate
EW4SITE	Sesijos ID slapukas, naudojamas puslapio funkcionalumui užtikrinti (pvz., grįžimas atgal į paskutinę sąrašo vietą)	Iki sesijos pabaigos	Netaikoma
SITEXRF	POST XSRF apsauga	Iki sesijos pabaigos	Netaikoma
privacy_2	Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
privacy_3	Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
privacy_4	Atsimena lankytojo cookie politikos funkcinės kategorijos pasirinkimą. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
privacy_verify	Atsimena, kad lankytojas peržiūrėjo/pasirinko cookie politiką. Galimos vertės 0. 1	10 dienų	Netaikoma
right_menu_cookie	Skirtas svetainės šoninio meniu veikimui užtikrinti	visada	Netaikoma
NID	Apsaugoti formas nuo kenkėjiško siuntimo. Naudojamas google reCaptcha	6 mėnesius	Netaikoma

Būtini

Funkciniai

Statistiniai

Reklaminiai