A. Sadauskienė  |  A. Grišinas  |  D. Daukšas  |  D. Brandišauskas  |  E. Atminytė  |  G. Lukoševičiūtė  |  I. Šidiškienė  |

M. Caporkė  |  R. Rauluševičienė  |  R. Paukštytė-Šaknienė  |  V. Savoniakaitė  |  V. Tumėnas  |  Ž. Šaknys

---

Irma Šidiškienė

Humanitarinių mokslų daktarė, mokslo darbuotoja

Baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą. Diplominis darbas: Lietuvių liaudies juostos ir jų panaudojimas vestuvių apeigose. 1983–1989 m. dirbo Lietuvos nacionaliniame muziejuje jaun. mokslo darbuotoja, nuo 1989 m. dirba Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriuje (Etnologijos ir antropologijos skyrius) (nuo 2001 m. mokslo darbuotoja). Už darbą „Lietuvių moterų drabužiai: tautiškumo raiška XIX a. pabaigoje – XX a. pirmoje pusėje“ 2000 m. suteiktas humanitarinių mokslų daktaro laipsnis. Lietuvos istorijos institute vykdomų programų (etnologijos krypties) dalyvė nuo 1990 m. Šiuo metu vykdomos programos „Krizių iššūkiai: bendruomeniškumas palyginamuoju požiūriu“ (vad. V. Savoniakaitė) (2022–2026), dalyvė.

ORCID iD: https://orcid.org/0000-0001-5806-3002 

Web of Science Researcher ID: GRO-1435-2022

Pagrindinės mokslinių interesų kryptys

• Tautiškumo, etniškumo raiška
• Miesto etnologija ir antropologija
• Etnologijos ir antropologijos istorija
• Laisvalaikio ir švenčių tyrimai
• Bendradarbių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška

Svarbiausios mokslinės publikacijos

Monografijos 

• Tautiniai drabužiai lietuvių kultūroje (XIX a. pab.–XX a. 4 dešimtm.), Amatas ir kūryba, Vilnius: Pradai, 1997, p. 210–315. – (Lietuvos etnologija; t. 2).
• Būti lietuve. Etninio stiliaus apranga XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje, Vilnius: Versus aureus, 2005, 224 p.: iliustr.
  Recenzijos: Karčiauskaitė Indrė. Tradicija, patikėta saugoti moterims, Darbai ir dienos, 2006, nr. 46, p. 275–277.
  Marcinkevičienė Dalia. Irma Šidiškienė. Būti lietuve: etninio stiliaus apranga XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje. Vilnius: Versus aureus, 2005. 224 p., 16 iliustr. lap., Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, nr. 5(14), p. 209–211.
  Čepaitienė Auksuolė. Apie tai, kas šiandien, atrodo, yra įdomu: drabužio simbolinė kalba ir tautiškumas, Liaudies kultūra, 2006, nr. 5, p. 71–72.
• Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse, Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvos kultūra. Aukštaitijos papročiai, Vilnius: LII leidykla, 2007, p. 117–168.
• Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse, Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai. Vilnius: LII leidykla, 2009, p. 111–152.
• Kultūrinio tapatumo gairės. Simboliniai veiksmai vestuvėse, Paukštytė-Šaknienė R., Savoniakaitė V., Šaknys Ž., Šidiškienė I. Lietuvos kultūra. Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos papročiai. Vilnius: LII leidykla, 2012, p. 137–187.
• Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 376 p. – Šidiškienė Irma. Moters diena: 189–221; Motinos diena: 222–246; Tėvo diena: 247–262.
• Bendradarbių laisvalaikis. Miestiečių bendrijų formavimasis ir kultūrinė raiška, Rasa Paukštytė-Šaknienė, Irma Šidiškienė, Žilvytis Šaknys. Vilniečių socialinė sąveika ir kultūrinė raiška: laisvalaikis, šventės ir ritualai, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2019, p. 112–194, 289–296.
• Bendradarbių laisvalaikis, šventės: vieta ir bendrystės formavimas, Rasa Paukštytė-Šaknienė; Žilvytis Šaknys; Irma Šidiškienė. Gyvenimas daugiakultūrėje aplinkoje: laisvalaikis ir šventės Vilniaus apylinkėse. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2023, p. 157–221. ISBN: 9786098314304

Straipsniai 

• Žičkai audiniuose ir drabužiuose, Spalva lietuvių liaudies mene, Vilnius, 1988, p. 75–82.
• Lietuvių valstiečių išeiginių marškinių puošyba XIX a.–XX a. pirmoje pusėje, Liaudies kūrybos palikimas dabarties kultūroje: mokslinės praktinės konferencijos medžiaga 1987 m. gegužės 6–7 d., Kaunas: Šviesa,1989, p. 176–179.
• Lietuvos istorijos ir etnografijos muziejaus tradicinių juostų rinkinys, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais: konferencijos, skirtos etnografinių ekspedicijų rezultatams aptarti, medžiaga, Vilnius, 1989 m. gruodžio 14 d., Vilnius, 1990, p. 60–69.
• Tautinio kostiumo atgaivinimo idėjos XX a. pradžios lietuvių periodinėje spaudoje, Etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais: konferencijos, skirtos etnografinių ekspedicijų rezultatams aptarti, medžiaga, Vilnius, 1989 m. gruodžio 14 d., Vilnius, 1990, p. 70–77.
• Lietuvių gedulo atributai, Liaudies kultūra, 1991, nr. 5, p. 12.
• Lietuvių XIX a. antrosios–XX a. pirmosios pusės įkapės, Lietuvos istorijos metraštis. 1991 metai, Vilnius, 1993, p. 58–72.
• Lietuvių tautinių drabužių kūrimo problematika XX a. I pusėje, Etninė kultūra ir tautinis atgimimas: konferencijos medžiaga, Vilnius, 1991 m. gruodžio 11–12 d., Vilnius, 1994, p. 83–90.
• Lietuvių vestuvių aprangos atributai, Liaudies kultūra, 1994, nr. 3, p. 12–14.
•  Lietuvininkių apranga XVII a.–XX a. pirmojoje pusėje (tradicija ir retrospekcija), Lietuvininkų kraštas, Kaunas, 1995, p. 547–595.
• Lietuvių tautiniai rūbai XIX a. pabaigoje – XX a. antrame dešimtmetyje, Lituanistica, 1995, nr. 1, p. 97–112.
• Tautinė moterų galvos danga: individuali ir teritorinė raiška (XIX a. pab. – XX a. 4 dešimtmetis), Lituanistica, 1997, nr. 2, p. 55–70.
•  Lietuvių tautiniai drabužiai – puošmena ar patriotizmas?, Lituanistica, 1999, nr. 1, p. 135–145.
• Lietuvių tautinių rūbų kūrimo gairės, Lituanistica, 1999, nr. 2, p. 96–112.
• Tautinių drabužių autentiškumas ir inovacija Mažojoje Lietuvoje XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, Etninė kultūra ir tapatumo išraiška: konferencijų medžiaga, Vilnius, 1992 m. gruodžio 3–4 d., 1993 m. gruodžio 2–3 d., 1995 m. gruodžio 14–15 d., Vilnius, 1999, p. 300–304.
• Tautinių rūbų kelias į visuomenę XX a. I pusėje, Etninės kultūros paveldas ir dabarties kultūra: mokslinės konferencijos pranešimų santraukos, Vilnius 1999 m. gegužės 12–13 d., Vilnius, 1999, p. 44–45.
• Lietuvių tautinių rūbų kūrimo prieštaros XX amžiuje, Liaudies kultūra, 2001, nr. 4, p. 28–31.
• Santuoka ir vestuviniai simboliai Merkinės apylinkėse XX a. antroje pusėje, Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštis, 2002, t. 21, p. 195–209.
• Lietuvės nuotakos simboliai Europos šalių kontekste. Realijų ir prasmių kaita XIX – XX a., Lituanistica, 2002, nr. 4(52), p. 70–98.
• Simboliniai veiksmai lietuvių XIX a. II pusės – XX a. I pusės vestuvių apeigose. Kartografinis tyrimas, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2003, nr. 3(12), p. 31–58.
• Lietuvių tradicinių piršlybų struktūros pokyčiai XX a. II pusėje, Lituanistica, 2004, nr. 1., p. 54–66.
• Vizualinis dokumentas kaip vestuvių apeigų įprasminimas, Liaudies kultūra, 2005, nr. 5, p. 40–45.
• Lietuvių vestuvės XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje: etniškumo diskursas, Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai, Punskas: Aušra, 2006, p. 106–137.
• Institucinės santuokos apeigos: socialinės tvarkos įteisinimas Lietuvoje XIX a. II pusėje – XXI a. pradžioje, Lituanistica, 2006, nr. 4(68), p. 84–99.
• Miesto liaudiškosios kultūros kūrimas: vilniečių vestuvės, Liaudies kultūra, 2008, nr. 4, p. 28–37.
• Naujų etnografinių lauko tyrimo būdų paieška: apklausa dviese, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2008, nr. 8(17), p. 117–138. (su R. Paukštyte-Šakniene).
• Internetiniai tekstai kaip vedybų tyrimo šaltinis, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2010, nr. 10(19), p. 37–60.
• Vestuvių apeigų vertinimas lietuviškuose interneto forumuose: tapatumų identifikavimas, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, Vilnius, 2010, t. 33, p. 173–191.
• Teodoro Lepnerio etnografija, Teodoras Lepneris. Prūsų lietuvis, sud. Vilija Gerulaitienė, Vilnius: LII leidykla, 2011, p. 19–33.
• Інформація в Інтернеті та етнологія: інтерпретація весільного обряду, Народна творчість та етнологія, 2011, № 3, p. 97–102.
• Lietuviškų vestuvių interpretacijos internete, Liaudies kultūra, 2012, nr. 2, p. 25–32.
• Antroponimų ir toponimų topografija etnografiniuose tekstuose: metodologinis požiūris, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2012, nr. 12(21), p. 195–214.
• Motinos dienos tradicijos išradimas Lietuvoje, Liaudies kultūra, 2013, nr. 6, p. 54–62.
• Kovo 8-oji vilniečių šeimose: šventė, dovanos ir vaišės / Women’s Day of Vilnius Citizens Families: Celebration, Gifts and Feast, J. Mardosa (sud.), Šventės moderniame mieste. Festivals in the Modern City. Vilnius: Edukologija, 2013, p. 224–233.
• Sąvokų topografavimas bendradarbių laisvalaikio tyrime, Lituanistica, 2014, nr. 3(97), p. 212–221.
• Profesinės šventės tyrimų ir medijų lauke, Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis, t. 38. Vilnius, 2014. p. 225–237.
• Profesinio tapatumo stiprinimo praktika: vilniečių profesinė diena, Lituanistica, 2016, nr. 2(104), p. 145–165.
• Dusmenų apylinkių vestuvės XX a. viduryje, Onuškis, Vilnius: Versmės, 2017, p. 1317–1325.
• Apranga kaip lietuviškumo simbolis XIX a. Mažojoje Lietuvoje, Tautodailės metraštis, 2017, nr. 32, p. 39–50.
• Neformalių kaimo ir miesto darbo bendrijų sąsajos socialinių santykių požiūriu, Logos, 2017, nr. 92, p. 84–91, https://doi.org/10.24101/logos.2017.50.
• Šventės, progos miesto bendradarbių kultūroje. Vilniaus ir Sofijos atvejai, Lituanistica, 2018, nr. 2(112), p. 135–150, http://dx.doi.org/10.15181/rh.v25i0.1975. 
• Lietuvos kaimo gyventojų vyrų istorinės aprangos tyrimų apžvalga, Kulikauskienė Vida (sud.) Tradicinė lietuvių valstiečių vyrų apranga. 2018, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, p. 365–371.
• Comparison of Co-Workers’ Leisure in Sofia and Vilnius: Personal Occasions, Yearbook of Balkan and Baltic Studies, 2018, nr. 1, p. 131–144. Vilnius-Tartu-Sofia: ELM Scholarly Press. ISSN 2613-7844 (printed), ISSN2613-7852 (pdf), https://doi.org/10.7592/YBBS1.10. 
• Šventės ir bendradarbių kultūra Vilniuje bei jo apylinkėse, RES HUMANITARIAE, 2019, nr. XXV, p. 77–94.
• Iš Lietuvos etnologijos istorijos: aprangos tyrimo pagrindų paieškos, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2019, nr. 19(28), p. 81–111.

• Bendradarbių laisvalaikis vietos ir organizacinės kultūros sąveikos kontekste Vilniaus apylinkėse, RES HUMANITARIAE, 2020, nr. XXVII, p. 63–73. ISSN 1822-7708, http://dx.doi.org/10.15181/rh.v27i0.2159. 

• Commensality and Individual Eating: Mediating Social Relationships during Work Breaks, Yearbook of Balkan and Baltic Studies, 2021, vol. 4(1), p. 340–359. ISSN 2613-7844 (printed), ISSN 2613-7852 (pdf) https://doi.org/10.7592/YBBS4.14. 

• Lituanistinių darbų vertinimo istorijos puslapis: termino ir metodo akcentai Antano Mažiulio recenzijose, Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2022, nr. 22(31), p. 32–56.
• Šventės su bendradarbiais – suvienijančios ir atskiriančios etnines grupes (1950–2017 m.), Istorija, 2022, t. 127, nr. 3, p. 87–105. doi.org/10.15823/istorija.2022.127.4
• Renkamos informacijos apie žmonių gýveną klasifikavimas. I dalis: Iš metodinių priemonių istoriografijos, Lituanistica, T. 69. Nr. 3(133), p. 225–240. doi.org/10.6001/lituanistica.2023.69.3.3

• Dalia Bernotaitė-Beliauskienė. Lietuvių moterų drobulės. Katalogas, Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2004, 136 p. Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2005, nr. 5(14), p. 230–233.
• Nėnienė Inga. Didžiosios skaros Lietuvoje: kaimo ir miesto kultūrų sąveika, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2006, 304 p.: iliustr., Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2007, nr. 7(16), p. 177–181.
• Penktasis tautinio kostiumo albumas, Liaudies kultūra, 2008, nr. 3, p. 73–75.
• Prūsų lietuvis prakalbo lietuviškai, Voruta, 2012 m. vasario 18 d. nr. 4 (742), p. 9. [Anotacija kn.: Teodoras Lepneris. Prūsų lietuvis, sud. Vilija Gerulaitienė, Vilnius: LII leidykla, 2011]. (Anotacija)
• Anete Karlsone. Dziesmu svētki un tautiskā tērpa attīstība Latvijā 19.gadsimta beigās un 20.gadsimtā (Song Festivals and the Development of National-style Dress in Latvia in the Late 19th and 20th Centuries). Rīga: Zinātne, 2013. 224 p.: iliustr., Lietuvos etnologija: socialinės antropologijos ir etnologijos studijos, 2014, nr. 14(23), p. 258–261.
• Ritualų tyrimai politikos kontekste (Gábor Barna and István Povedák (eds.) Politics, Feasts, Festivals. Yearbook of the Sief Working Group on the Ritual Year. Szeged: Department of Ethnology and Cultural Anthropology, 2014), Tradicija ir dabartis, 2014, nr. 9, p. 196–202. ISSN 2029-3208
• Etnografija 100-mečio sūkuriuose. Rec.: Etnografija 28, 2018. Metraštis. Sud. E. Lazauskaitė, J. Mardosa, M. Slušinskaitė. Vilnius, 2020. 224 p., Lituanistica, 2022. t. 68, Nr. 3(129), p. 259–263.

Dalyvavimas konferencijose 

• 1992 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje konferencijoje „Etninis, teritorinis ir pasaulėjautos identitetas“ skaitytas pranešimas „Tautinių drabužių autentiškumas ir inovacija Mažojoje Lietuvoje“.
• 1997 m. VDU organizuojamoje konferencijoje Kaune „Etninė kultūra laiko tėkmėje“ skaitytas pranešimas „Vydūnas ir tautiniai drabužiai“.
• 1999 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje konferencijoje „Etninės kultūros paveldas dabarties kultūroje“, vykusioje Vilniuje, skaitytas pranešimas „Tautinių rūbų kelias į visuomenę XX a. I pusėje“.
• 2000 m. LII etnologijos skyriaus organizuojamoje konferencijoje „Etninė kultūra XX a. pabaigoje“ skaitytas pranešimas „Tautinių rūbų kūrimo prieštaros XX a. pabaigoje“.
• 2001 m. LII etnologijos skyriaus organizuojamoje konferencijoje „Migracija ir kultūra“ skaitytas pranešimas „Nuotakos rūbas: realijos ir prasmių migracija“.
• 2004 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje konferencijoje “Regionas: praeitis ir dabartis” skaitytas pranešimas “Regioniškumas institucinėse santuokos apeigose”
• 2005 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje konferencijoje „Regionas: praeitis ir dabartis“ skaitytas pranešimas „Santuokos apeigų regioniniai ypatumai Lietuvoje“.
• 2005 m. Šilutės muziejaus rengtoje konferencijoje „Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo genezė“ skaitytas pranešimas „Mažosios Lietuvos tautinis kostiumas: tarp ištakų ir perspektyvų“.
• 2007 m. tarptautinėje LII ir Vilniaus universiteto konferencijoje Anthropology, Ethnography and Biotechnology, Vilniuje kartu su R. Paukštyte-Šakniene skaitytas pranešimas “Atliekant du etnografinius tyrimus dviese: gimimų reguliavimo ir vestuvių temos, Doing two ethnographic researches together: the themes of birth-control and weddings”.
• 2010 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Etnologija: istorija, dabartis ir perspektyvos“ skaitytas pranešimas „Tapatumų tyrimai XXI a. Lietuvos etnologijoje“.
• 2013 m. Lietuvos istorijos instituto, Etnologijos sk. rengtoje konferencijoje „Savas ir kitas šiuolaikiniuose tyrimuose“ skaitytas pranešimas „Bendradarbių laisvalaikio tyrimo, sąvokų topografija / Topography of Concepts in Research of Coworker‘s Leisure“.
• 2013 m. LEU ir LII organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Šventės mieste“ skaitytas pranešimas „Kovo 8-oji vilniečių šeimose: šventė, dovanos ir vaišės“.
• 2014 m. Bulgarijos Mokslų akademijos Etnologijos ir folkloro studijų Instituto ir Bulgarijos Etnografijos muziejaus, Balkanų Etnologijos skyriaus org. tarptautinėje konferencijoje „Balkan and Baltic States in United Europe – History, Religion, and Culture 2“ (Sofija) skaitytas pranešimas „Contemporary Culture: Professions Days in Lithuania“.
• 2015 m. LII Etnologijos skyriaus organizuojamoje tarptautinėje konferencijoje „Miesto kultūra etnologinių tyrimų perspektyvoje: Šventės ir laisvalaikis“ (Vilnius) skaitytas pranešimas „Professional day in Vilnius as a professional identity-building practice“.
• 2016 m. LII Etnologijos ir antropologijos skyriaus rengtoje mokslinėje konferencijoje „Skirtys ir bendrumai socialiniuose ir kultūriniuose kontekstuose” (Vilnius) skaitytas pranešimas „Kaimo ir miesto darbo bendrijos socialinių santykių aspektu“.
• 2017 m. Tarptautinės konferencijos „Tautinis kostiumas šiandien“ skirtos Tautinio kostiumo metams paminėti, organizuotoje Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos Respublikos Seimo kultūros komiteto, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Vilnius, skaitytas pranešimas „Imkit ir skaitykit apie lietuvių tautinį kostiumą“.
• 2017 m. spalio 9–11 d. konferencijos “Balkanų ir Baltijos šalys vieningoje Europoje: istorija, religija ir kultūra III“, organizuotos LII, skaitytas pranešimas “Cultural Aspects of the Co-workers’ Community in Lithuanian and Bulgarian Cities”.
• 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos 100-mečiui skirtoje konferencijoje „Nacionalumą budinusi etnologija ir antropologija“, vykusioje Lietuvos istorijos institute, skaitytas pranešimas „Savos aprangos tyrimai – lietuviško įvaizdžio formavimas”.
• 2019 lapkričio 20–21 d. 5-oje konferencijoje „Tradicija ir modernybės sąveika“ organizuotoje Klaipėdos universitete skaitytas pranešimas „Vilniaus apylinkių bendradarbių laisvalaikis vietos ir organizacijos sąveikoje“.
• 2020 m. lapkričio 11–13 d. konferencija „Balkanų ir Baltijos šalys vieningoje Europoje – Istorija, religija, kultūra IV. Religingumas ir dvasingumas Baltijos ir Balkanų šalių kultūrinėje erdvėje“ (Balkan and Baltic States in United Europe – History, Religion, and Culture IV Religiosity and Spirituality in the Baltic and Balkan Cultural Space: History and Nowadays), vykusi Zoom platformoje iš Rygos. Skaitytas pranešimas „Commensality with Co-Workers and Individual Eating: Mediating Social Relationships“.
• 2021 m. lapkričio 26–27 d. LII tarptautinėje konferencijoje “Etninių ir konfesinių kultūrų sąveika: Etnologiniai tyrimai” (The interaction of ethnic and confessional cultures: Ethnological research) skaitytas pranešimas “Ethnic Aspects in the Celebrations of Vilnius Area Co-workers” (Etniniai aspektai Vilniaus apylinkių bendradarbių šventėse).
• 2023 m. lapkričio 23–24 d. LII mokslinėje tarpdalykinėje konferencijoje „Krizių etnografija“ skaitytas pranešimas „Bendradarbių bendruomeniškumas ir pandemija: metodologiniai aspektai“.

Daktaro disertacijų oponavimas, gynimo tarybos narė 

• 2006 m. Veronikos Lileikienės daktaro disertacijos „Lietuvos Lurdai XIX a. pab. – XXI a. pradž.: nuo inovacijos iki tradicijos“ (darbo vadovas dr. A. Motuzas) oponentė (Humanitariniai mokslai, Etnologija (07H); VDU ir LII).
• 2011 m. balandžio mėn. 15 d. Teresės Jurkuvienės daktaro disertacijos „Lietuvių tautinis kostiumas: liaudies drabužių interpretacijos XX amžiuje“ (darbo vadovė dr. A. Aleksandravičiūtė), gynimo oponentė (Humanitariniai mokslai, menotyra (03 H) meno istorijos (H 310), Vilniaus Dailės akademija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutas).
• 2013 m. birželio mėn. 21 d. Miglės Lebednykaitės disertacijos „Šventadienės prijuostės Lietuvos kultūroje. XIX a. – XX a. pirmoji pusė“ (darbo vadovė dr. L. Šatavičiūtė-Natalevičienė) oponentė (Humanitariniai mokslai, menotyra (03H) meno istorijos (H 310); Vilniaus Dailės akademija). 
• 2020 m. rugsėjo mėn. 18 d. Audronės Daraškevičienės daktaro disertacijos „Rūpinimasis kūdikiu ir ankstyvasis vaiko auklėjimas šiuolaikinėje Lietuvoje: viduriniojo visuomenės sluoksnio tėvų požiūriai“ (darbo vadovė dr. R. Paukštytė-Šaknienė) gynimo tarybos narė (Humanitariniai mokslai, Etnologija (H 006); LII).
• 2022 m. gruodžio mėn. 02 d. Sigitos Astikienės daktaro disertacijos „Kultūros darbuotojų bendruomenės ir jų tradicijos XX a. viduryje – XXI a. pradžioje“ (darbo vadovė dr. L. Anglickienė) gynimo tarybos narė (Humanitariniai mokslai, Etnologija (H 006); VDU)
• 2023 m. kovo mėn. 10 d. Aušros Teleišės disertacijos „Poindustrinis miesto kūrimas: kultūriniai ir socialiniai deindustrializacijos procesai Alytaus, Marijampolės ir Plungės miestuose“ (darbo vadovė dr. A. Čepaitienė) gynimo tarybos narė (Humanitariniai mokslai, Etnologija (H 006); LII).
• 2023 m. birželio 29 d. Viktorijos Serbentienės disertacijos „Vietinės architektūros reikšmės: individualus šiuolaikinis gyvenamasis namas Vilniaus apskrityje“ (darbo vadovė dr. V. Savoniakaitė) gynimo tarybos narė (Humanitariniai mokslai, Etnologija (H 006); LII).

Ekspertinė veikla:

• Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika“ ekspertė nuo 2007 m.
• Tautinio paveldo produktų, tradicinių mugių, tradicinių amatų mokymo programų, tradicinių amatų meistrų sertifikavimo ir atestavimo ekspertų komisijos prie ŽŪM ekspertė (2015 – 2019).
• Lietuvos kultūros ministerijos sudarytos darbo grupės Tautinio kostiumo metų programos projektui parengti narė (2016 – 2017).
• Respublikinės tautodailės konkursinės parodos „Lietuvių austos juostos“, vykusios 2019 m. Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, konkurso komisijos narė.
• Studijų kokybės vertinimo centro organizuojamo konkurso „Geriausia metų disertacija“ humanitarinių ir socialinių mokslų srityje vertintoja, nuo 2020 m.

Stažuotės:

• 2008 08 25–29 d. Instytut historii im. Tadeusza Manteuffla Polskiej akademii nauk Varšuvoje.
• 2013 (05 d) Mokslo istorijos institute Varšuvoje, Lenkija.
• 2016 10 17–10 31 Lietuvos istorijos instituto ir Bulgarijos Mokslų Akademijos Etnologijos ir folkloro instituto su etnografiniu muziejumi projekto "Šiuolaikinės šventės Bulgarijoje ir Lietuvoje: nuo tradicinės kultūros iki postmodernių transformacijų" rėmuose vykdyta mokslinė išvyka Sofijoje (Bulgarija).

Kontaktai

El. paštas: irma.sidiskiene@istorija.lt, irmasidiskiene@gmail.com