Invaziniu vadinamas bet koks fizinis įsikišimas į tokios vertės objektą. Šiuo atveju kalbama ne apie ardymo, atidengimo ar plataus masto darbus, o apie ribotą, technologiškai kontroliuojamą patikrinimą. Jo apimtis būtų nustatoma pagal mažiausios intervencijos principą – siekiant gauti būtinus duomenis ir kartu kuo labiau sumažinti poveikį autentiškai Katedros medžiagai, konstrukcijoms ir sakraliai erdvei.
Pagrindinis principas – ne skubėti, o veikti atsakingai. Vilniaus arkikatedra yra sakrali ir nacionalinės reikšmės paveldo vieta, todėl kiekvienas tyrimų žingsnis turi būti pagrįstas, dokumentuotas, atliekamas profesionalų ir daromas kuo mažiau paveikiant autentišką medžiagą. Lietuvos istorijos instituto pozicija aiški: tokios reikšmės objekte galima veikti tik tada, kai tam yra pakankamas mokslinis pagrindas, aiškus planas ir užtikrintos saugumo sąlygos, siekiant nuosekliai ieškoti argumentuotų atsakymų į visuomenei ir valstybei svarbius klausimus.
Vilniaus arkikatedra yra išskirtinės reikšmės sakralinis, istorinis ir valstybės paveldo objektas. Jos tyrimai yra nacionalinio intereso klausimas. Jeigu bus patvirtinta, kad tyrimą galima atlikti saugiai, bandomąjį minimalios apimties invazinį tyrimą atliktų Lietuvos istorijos instituto mokslininkų komanda. Vyriausybės 2026 m. liepos 8 d. pasitarimo protokole užfiksuotas siūlymas Lietuvos istorijos institutui atlikti bandomąjį tyrimą. Instituto mokslininkų grupė teikė konsultacijas Vyriausybės sudarytai darbo grupei, kuri rengė Vilniaus arkikatedros kompleksinių mokslinių tyrimų programą. Tai ta pati komanda, kuri šiuo metu įgyvendina Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Vilniaus arkikatedros tyrimai: XRF, datavimo metodų bei 3D skenerio duomenų panaudojimo galimybės“. Instituto mokslininkai turi patirties, žinių ir įgūdžių, reikalingų tokios svarbos tyrimams atlikti. Lietuvos istorijos institutas vertina išreikštą pasitikėjimą ir siūlymą būtent instituto mokslininkams atlikti bandomąjį minimalų invazinį tyrimą Vilniaus arkikatedroje.
Neinvaziniai metodai yra pirmas ir būtinas tyrimų etapas. Šį etapą šiuo metu jau įgyvendina Lietuvos istorijos instituto mokslininkai. Tokie tyrimai leidžia gauti daug svarbios informacijos nepažeidžiant objekto. Tačiau neinvaziniai metodai ne visada gali pateikti galutinį atsakymą apie tam tikrų ertmių turinį, medžiagiškumą ar galimus objektus. Minimalus invazinis patikrinimas būtų ir yra svarstomas tik tose vietose, kuriose kitomis priemonėmis reikalingų duomenų gauti yra neįmanoma.
Viešojoje erdvėje buvo išsakytos kelios hipotezės dėl galimų Vytauto Didžiojo palaikų buvimo vietų Vilniaus arkikatedroje. Šios hipotezės yra viena iš vertinamų informacijos dalių. Tačiau tyrimo tikslas nėra patvirtinti iš anksto pasirinktą versiją. Tikslas – moksliškai patikrinti duomenis, įvertinti galimas tyrimų vietas ir ieškoti argumentuotų atsakymų į visuomenei ir valstybei svarbius klausimus.
Viena iš viešai minėtų versijų patenka į mokslinio vertinimo lauką. Tačiau sprendimas dėl konkrečios tyrimo vietos būtų priimamas pagal duomenų visumą: istorinius šaltinius, neinvazinių tyrimų rezultatus, mokslininkų vertinimą ir paveldosaugines rizikas. Konkrečios techninės detalės bus pristatytos tada, kai bus parengtas detalus tyrimo planas, įvertintos rizikos ir gauti reikalingi leidimai.
Ne. Tai nėra plataus masto invazinių tyrimų pradžia. Kalbama apie bandomąjį, ribotos apimties patikrinimą, kuris būtų atliekamas tik esant aiškiam moksliniam pagrindui ir tik tada, jei pasirengimo metu būtų patvirtinta, kad tyrimas gali būti atliktas saugiai. Jo rezultatai padėtų spręsti, kokie tolesni veiksmai yra pagrįsti ir ar jie apskritai reikalingi.
Tokio jautrumo objekte bet kokia intervencija laikoma rizika. Todėl tyrimas galimas tik po išsamaus pasirengimo: įvertinus galimą poveikį, gavus būtinus leidimus, nustačius technologinius parametrus ir užtikrinus nuolatinę specialistų kontrolę. Esminė sąlyga – nepakenkti šventovės pastatui, autentiškai medžiagai ir galimiems radiniams. Jei pasirengimo metu paaiškėtų, kad rizikos yra nepriimtinos, tyrimas nebūtų vykdomas.
Tokio pobūdžio tyrimas negali būti pradedamas skubotai. Pirmiausia būtina parengti detalų tyrimo planą, įvertinti galimas rizikas, numatyti technologinius sprendimus, parengti finansavimo paraišką ir gauti visus reikalingus leidimus. Tai nėra delsimas – tai būtina atsakingo pasirengimo dalis.
Šių metų rugsėjį Lietuvos istorijos institutas planuoja surengti specialų viešą seminarą. Jo metu mokslininkai plačiau pristatys planuojamo bandomojo tyrimo tikslus, eigą, ribas ir saugumo principus. Iki seminaro vyks pasirengiamieji darbai: bus rengiamas detalus tyrimo planas, vertinamos rizikos, tikslinami technologiniai sprendimai, rengiama finansavimo paraiška ir siekiama gauti būtinus leidimus.
Tiksli tyrimo vertė šiuo metu dar nėra nustatyta. Ji priklausys nuo pasirinktos metodikos, technologinių sprendimų, pasirengimo apimties, saugumo reikalavimų ir būtinų specialistų įsitraukimo. Kai projekto apimtis ir sąmata bus patikslintos, apie tai bus informuojama viešai.
Prieš pradedant tyrimą būtų neatsakinga spėlioti apie jo rezultatus. Tyrimo tikslas – ne iš anksto patvirtinti konkrečią versiją, o gauti moksliškai pagrįstus duomenis. Net ir tuo atveju, jei viena ar kita hipotezė nepasitvirtintų, tyrimas būtų svarbus: jis suteiktų naujų žinių apie Katedros istoriją, jos erdves, tyrimų metodų taikymą ypatingos vertės paveldo objekte ir padėtų atsakingai planuoti tolesnius veiksmus.
