A. Griffante I A. Kasparavičius | A. Svarauskas | Č. Laurinavičius | D. Mačiulis | E. Gimžauskas | E. Bendikaitė | I. Balčiūnė | M. Pocius | M. Rogers | R. Čepaitienė | R. Laukaitytė | S. Grybkauskas | S. Stasiulis | T. Balkelis | V.Klumbys I V. Stravinskienė | V.Davoliūtė I V. Sirutavičius
XX a. istorijos skyrius plėtoja fundamentalius ir taikomuosius Lietuvos valstybės ir visuomenės XX a. tyrimus, tiria, kaupia ir sistemina to laikotarpio dokumentinį paveldą, vykdo ekspertinę veiklą, ugdo Naujausiųjų laikų istorijos tyrėjus. Skyrius buvo įkurtas 2001 m., kai buvo reorganizuoti Lietuvos Respublikos istorijos ir Naujausiųjų laikų istorijos skyriai. Pirmuoju skyriaus vadovu buvo dr. Česlovas Laurinavičius, 2016 m. sausio 18 d. jį pakeitė dr. Saulius Grybkauskas. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. skyriui vadovauja dr. Vitalija Stravinskienė.
Skyriaus darbuotojai pagal mokslinių tyrimų sritis jungiasi į ilgalaikių mokslinių tyrimų programų vykdymą. 2017–2021 m. padalinio mokslininkai vykdė ilgalaikę mokslinę tyrimų programą „Vėluojanti tauta 2: Lietuvių modernizacijos problemos“ (vadovas dr. Č. Laurinavičius), jos rezultatai buvo paviešinti 10 mokslo monografijų ir studijų, 6 šaltinių ir straipsnių rinkiniuose, 148 moksliniuose straipsniuose ir analitinėse recenzijuose. Programos vykdytojai pranešimus skaitė 94 tarptautinėse ir 67 nacionalinėse konferencijose.
XX a. istorijos skyriaus darbuotojai.
Skyriuje dirba 19 mokslo darbuotojų (1 – vyriausiasis, 11 – vyresnieji m.d., 7 – mokslo darb.) ir 1 techninis darbuotojas.
Disertacijas rengia 14 doktorantų.
Disertacijas rengia 14 doktorantų.
Skyriuje vykdomos ilgalaikės mokslinių tyrimų programos
- Tautinė ir/ar klasinė tapatybė XX a. Lietuvoje: nuo politinių trajektorijų iki asmeninių išgyvenimų“ (vadovas dr. S. Grybkauskas, programos trukmė 2022–2026 m.).
- Konflikto geneologija modernėjančioje visuomenėje: Lietuvos atvejis (XIX–XX a.) (vadovas dr. Darius Staliūnas, programos trukmė 2022–2026 m.).
- Lietuvos užsienio politika ir diplomatija XX a.: problemos ir iššūkiai (vadovas dr. Algimantas Kasparavičius, programos trukmė 2022–2026 m.).
Skyriuje įvykdyta mokslinių tyrimų programa
- „Vėluojanti tauta – 2: Lietuvių modernizacijos problemos“ (programos trukmė 2017–2021 m.). Programos vadovas dr. Česlovas Laurinavičius.
- Dalis skyriaus darbuotojų vykdo Lietuvos istorijos instituto mokslinių tyrimų programą „Vilniaus istorija. Sintezė“ (programos trukmė 2017–2021 m.). Programos vadovas dr. Gintautas Sliesoriūnas.
- „Vėluojančios nacijos formavimasis: Lietuvių atvejis? (programos trukmė 2012–2016 m.). Programos vadovas dr. Česlovas Laurinavičius.
Skyriuje vykdomi mokslinių tyrimų projektai
- Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai (vykdymo trukmė 2023–2026, vadovas dr. T. Balkelis)
Skyriuje įvykdyti mokslinių tyrimų projektai
- 2021–2022 m. – Nomenklatūros skundai Maskvai vėlyvuoju sovietmečiu. Projekto vadovas dr. S. Grybkauskas.
- 2020–2022 m. – Kražių skerdynės“: Mikroistorija makroistorinių procesų kontekste. Projekto vadovas dr. D. Staliūnas.
- 2017–2020 m. – Lietuvos istorijos instituto ir Lenkijos tarptautinių santykių instituto tarptautinis mokslinis projektasPolską a Litwą w latach 1938–1940: stosunki dyplomatyczne. Projekto Lietuvoje vadovas ir pagrindinis koordinatorius/partneris – dr. Algimantas Kasparavičius, Lenkijoje – dr. Paweł Libera.
- 2017–2020 m. – Lietuvos istorijos instituto ir Rusijos Federacijos Mokslų akademijos Visuotinės istorijos instituto tarptautinis mokslo projektas Lietuvos Respublika ir SSRS tarp dviejų pasaulinių karų (1918–1938). Dokumentų rinkinys. Preliminariai numatomi 3–5 tomai. 2020 m. rengiamas 1917/1918–1920 m. tomas. Projekto Lietuvoje koordinatorius partneris – dr. Algimantas Kasparavičius.
- 2017–2019 m. – mokslo projektas Inžinieriai sovietinėje Lietuvoje: socializacija, profesinis rengimas, veikla ir ideologija. Projekto vadovas – dr. Saulius Grybkauskas.
- 2016–2019 m. ES programos “Horizon 2020” tarptautinis mokslinis projektas COURAGE: Cultural Opposition Understanding the Cultural Heritage of Dissent in Former Socialist Countries. Projekto vykdytojai dr. Saulius Grybkauskas, dr. Vladas Sirutavičius.
- 2016–2019 m. – mokslo projektas Nuo tautinio tapatumo savikūros iki etninės bendruomenės saugos: lietuvių Latvijoje atvejis (XIX a. II pusė – 1940 m.). Projekto vadovas – dr. D. Mačiulis. Projektas įgyvendintas dalyvaujant Latvijos universiteto mokslininkui dr. E. Jekobsonui.
- 2016–2018 m. įgyvendintas mokslo projektas A. Szklenniko dienoraščių publikacija. Projekto vadovas – dr. Edmundas Gimžauskas.
- 2016–2018 m. – mokslo projektas Lietuvos sovietizavimas 1947–1953 m.: VKP(b) CK dokumentai. Projekto vadovas – dr. Mindaugas Pocius.
- 2016–2017 m. – mokslo projektas P. Dogelio dienoraščio publikacija. Projekto vadovė – dr. Regina Laukaitytė.
Reikšmingiausi skyriaus darbuotojų darbai:
- R. Čepaitienė, Post-sovietinis tranzitas. Nuo Sovietų Sąjungos žlugimo iki karo Ukrainoje, Vilnius, 2023.
- V. Sirutavičius, Litwini a litewscy Polacy, Litwa a Polska 1988–1994, Kraków, 2023.
- V. Stravinskienė, Migruojantis Vilnius: 1915–1994 metai, Vilnius, 2023.
- The Shaken Lands: Violence and the Crisis of Governance in East Central Europe, 1914–1923 (ed. T. Balkelis, A. Griffante), Boston, 2022.
- E. Bendikaitė, Simono Rozenbaumo politinis ir teisinis palikimas, Vilnius, 2022.
- E. Gimžauskas, V. Stravinskienė, Witoldas Pileckis kovose dėl Vilniaus (1918 – 1923 m.), Vilnius, 2022.
- R. Laukaitytė Pokaris Lietuvoje belaukiant išlaisvinimo. Vilnius, 2022.
- D. Mačiulis, D. Staliūnas, Kražių skerdynės 1893 m. lapkričio 10 d., Vilnius, 2022.
- V. Sirutavičius, Politinė galia ir lietuviškas etniškumas. Vėlyvasis stalinizmas ir ansktyvoji destalinizacija Lietuvoje 1944–1956 m., Vilnius, 2022.
- V. Klumbys, Stovėję po medžiu? Lietuvių inteligentijos elgesio strategijos sovietmečiu, Vilnius, Lietuvos istorijos institutas, 2021.
- A. Kasparavičius, Griūvanti taika: Lietuva didžiojoje politikoje 1934–1939(1940), Vilnius: LII leidykla, 2021.
- S. Grybkauskas, Governing the Soviet Union's National Republics. The Second Secretaries of the Communist Party, London; New York, N.Y.: Routledge, 2021.
- D. Mačiulis, R. Petrauskas, D. Staliūnas, Kto wygrał bitwę pod Grunwaldem? Tradycja grunwaldzka wśród narodów Europy Środkowo-Wschodniej, Warszawa: IPN, 2020.
- S. Grybkauskas, Padomju „ģenerālgubernatori“, Riga: Latvijas Mediji, 2020.
- Č. Laurinavičius, Lietuvos su Klaipėda ir Vilniumi genezė: anglų-rusų „didžiojo žaidimo“ Rytų Baltijos aspektas, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020.
- A. Svarauskas, Steigiamasis Seimas ir Lietuvos Respublikos kūrimas 1920–1922 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020.
- V. Stravinskienė, Migracijos Rytų ir Pietryčių Lietuvoje (1944–1989 metai), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020.
- S. Grybkauskas, R. Grišinaitė, Inžinieriai pagal planą. Techninis mokymas ir specialistų rengimas Lietuvoje 1944–1990 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019.
- A. Griffante, Children, Poverty and Nationalism in Lithuania, Palgrave Macmillan, London, 2019.
- T. Balkelis, War, Revolution and Nation-Making in Lithuania, 1914–1923, Oxford: Oxford University Press, 2018; lietuviškas leidimas 2019 m.
- S. Grybkauskas, M. Tamošaitis, Epochų virsmo sukūriuose. Algirdo Mykolo Brazausko politinė biografija, Vilnius: Diemedžio leidykla, 2018; antrasis leidimas 2019 m.
- Pirmieji Lietuvos Ministrų kabinetai 1918 metais Vilniuje. Sud. A. Kasparavičius. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2018.
- D. Mačiulis, E. Jekabsons, Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918–1940 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.
- R. Laukaitytė, Londono lietuvių šv. Kazimiero bažnyčios šimtmetis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.
- V. Sirutavičius, Lietuviai ir Lietuvos lenkai, Lietuva ir Lenkija 1988–1994 metais, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017.
- D. Mačiulis, Tautinė mokykla: žvilgsnis į tautininkų švietimo politiką, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017.
- Lietuvos istorija T. X, I dalis. Nepriklausomybė 1918–1940. Autoriai: Danutė Blažytė-Baužienė, Edmundas Gimžauskas, Česlovas Laurinavičius, Dangiras Mačiulis, Gediminas Rudis, Artūras Svarauskas, Jonas Vaičenonis. Vilnius: Baltos Lankos, 2014, 635 p.
- Lietuvos istorija T. XII, 1 dalis. Sąjūdis: nuo persitvarkymo iki Kovo 11-osios, Česlovas Laurinavičius, Vladas Sirutavičius. Vilnius: Baltos lankos, 2008, 580 p.
- Epochas jungiantis nacionalizmas: tautos (de)konstravimas tarpukario, sovietmečio ir posovietmečio Lietuvoje. Autoriai: Saulius Grybkauskas, Vilius Ivanauskas, Aurimas Švedas, Vladas Sirutavičius, Rimantas Zizas, Linas Svolkinas. Mokslinis redaktorius Č. Laurinavičius. Vilnius, LII, 2013, 422 p.
- Suvalkų sutartis: faktai ir interpretacijos (Lietuvių ir lenkų kalbomis; bendros Lietuvos ir Lenkijos istorikų konferencijos 2010 m. Suvalkuose medžiaga). Sudarytojai: Č. Laurinavičius, J. Milewski. Vilnius, Versus Aureus, 2012.
- Studia Territorialia. Supplementum. Acta Unirversitatis Carolinae. II, 2011. Čekai, lietuviai ir Vidurio Europos vektorius jų modernioje istorijoje (Čekų ir lietuvių kalbomis; bendros Lietuvos ir Čekijos istorikų konferencijos 1997 m. Prahoje medžiaga. Dalyvavo skyriaus nariai: E. Gimžauskas, A. Svarauskas, A. Kasparavičius, Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius). Sudarytojas L. Švec, G. Montvilaitė-Sabaitienė. Praha, 2012.
- Образ другого. Страны Балтии и Советский Союз перед Второй мировой войной (bendro Baltijos šalių ir Rusijos istorikų projekto, organizuoto Eberto fondo, medžiaga; dalyvavo skyriaus nariai: G. Rudis, D. Mačiulis, A. Kasparavičius, Č. Laurinavičius). Sudarytojai: R. Krumm, N. Lomagin, D. Chanovs, Maskva, 2012.
- Stosunki etniczne podczas wojny i okupacji. Bialystok i Wilno 1939–1941–1944/1945. (Bendro Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos istorikų projekto medžiaga. Dalyvavo skyriaus nariai: A. Bubnys, R. Zizas, M. Pocius, Č. Laurinavičius) . Sudarytojai: E. Dimitrow, J. Tauber. Bialystok, 2011.
- Nuo Basanavičiaus, Vytauto Didžiojo iki Molotovo ir Ribbentropo. Atminties ir atminimo kultūrų transformacijos XX–XXI amžiuje. Sudarytojas A. Nikžentaitis. Vilnius, LII leidykla, 2011, 490 p.
- V. Ivanauskas, Lietuviškoji nomenklatūra biurokratinėje sistemoje: Tarp stagnacijos ir dinamikos (1968–1988), Vilnius: LII leidykla, 2011, 661 p.
- S. Grybkauskas, Sovietinė nomenklatūra ir pramonė Lietuvoje 1965–1985 metais, Vilnius: LII leidykla, 2011, 437 p.
- V. Stravinskienė. Tarp gimtinės ir Tėvynės: Lietuvos TSR gyventojų repatriacija į Lenkiją (1944–1959). Vilnius. LII leidykla, 2011, 510 p.
- R. Laukaitytė. Lietuvos Bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2010, 335 p. [Lithuanian Churches under German Occupation (1941–1944)].
- R. Čepaitienė. Paveldosauga globaliajame pasaulyje. Vilnius, LII, 2010, 375 p.
- Confini Della Modernita. Lituani, non-lituani e stato nazionale nella Lituania del XX secolo. Studi Mitteleuropei IV. (Bendro Lietuvos ir Italijos istorikų projekto medžiaga; dalyvavo skyriaus nariai: E. Gimžauskas, S. Grybkauskas, Č. Laurinavičius, V. Sirutavičius, G. Vaskela) / Sudarytojas A. Griffante. Gorizia, 2010, 181 p.
- A. Kasparavičius. Tarp politikos ir diplomatijos: Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika, Vilnius: LII leidykla, 2008, 796 p.
- E. Bendikaitė. Sionistinis sąjūdis Lietuvoje, Vilnius: LII leidykla, 2006, 300 p.
Dokumentų publikacijos
- S. Grybkauskas, Skundai Maskvai. Slapti nomenklatūros laiškai, Vilnius, 2023.
- D. Mačiulis, D. Staliūnas, 1893 metų Kražių skerdynės. Senelių prisiminimai (par. A. Rimkus-Šilinskas), Vilnius, 2022.
-
Литва-Россия. 1917–1920 гг. Сборник документов. Сост. Ч. Лауринавичюс, А. Каспаравичюс, З. Буткус, И. Кукушкина, А. Шубин, Вильнюс: Институт Истории Литвы, 2020.
- Politinės partijos Lietuvoje 1918–1940 m.: dokumentų rinkinys. Sud. M. Tamošaitis, A. Svarauskas, A. Bitautas, Vilnius: Parlamentarizmo istorijos tyrimų centras, 2020.
- E. Gimžauskas, A. Szklennik „Dienoraštis 1915–1918 m.“, kn. 3, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020.
- E. Gimžauskas, A. Szklennik „Dienoraštis 1915–1918 m.“, kn. 2, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.
- E. Gimžauskas, A. Szklennik „Dienoraštis 1915–1918 m.“, kn. 1, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017.
- M. Pocius, Lietuvos sovietizavimas 1947 – 1953 m.: VKP(b) CK dokumentai, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018.
- R. Laukaitytė, Povilas Dogelis. Kas pergyventa. 1930–1949 metų dienoraštis, Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2017.
- Lietuvos sovietizavimas 1944 – 1947 m.: VKP(b) CK dokumentai, sudarė ir parengė Mindaugas Pocius, Lietuvos istorijos institutas, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2015, 652 p.
- Lietuvos ir Lenkijos diplomatiniai santykiai 1938–1940 metais. Sudarytojai A. Kasparavičius, Pawel Libera. Vilnius, LII leidykla, 2013, 622 p.
- Lietuvos ir Lenkijos santykiai: nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki Želigovskio įvykdyto Vilniaus užėmimo (1918–1920). Sudarytojai E. Gimžauskas, A. Svarauskas. Vilnius, LII leidykla, 2012, 703 p.
- СССР и Литва в годы Второй мировой войны. Том II: Литва в политике СССР и в международных отношениях (август 1939 – сентябрь 1945 г.г.) Сборник документов [Составители: А. Каспаравичюс, Ч. Лауринавичюс. Н.С. Лебедева], Vilnius: LII leidykla, 2012, 952 p.
- СССР и Литва в годы Bторой мировой войны. Том I: СССР и Литовская Республика (март 1939 – август 1940 г.г.), Сборник документов [составители А. Каспаравичюс, Ч. Лауринавичюс, Н. Лебедева ], Vilnius: LII leidykla, 2006, 774 p.
- Blynas, Zenonas. Karo metų dienoraštis, 1941–1944 m.; parengė Gediminas Rudis, Vilnius: LII leidykla, 2007, 723 p.
- Baltijos valstybių vienybės idėja ir praktika 1918–1940 metais: dokumentų rinkinys / Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus universitetas ; parengė Zenonas Butkus; (Č. Laurinavičius), 2008, 882 p.
- Lietuva Antrajame pasauliniame kare (sud. A. Anušauskas, Č. Laurinavičius), Vilnius, 2007, 637 p.
- Lietuva vokiečių okupacijoje Pirmojo pasaulinio karo metais, 1915–1918 : Lietuvos nepriklausomos valstybės genezė : dokumentų rinkinys / Lietuvos istorijos institutas ; sudarė Edmundas Gimžauskas, Vilnius, 2006, 595 p.
