Maloniai kviečiame į jau 22-ąjį XVIII amžiaus tyrėjų renginį - tarptautinę mokslinę konferenciją "Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje. Pilietis. Šeima. Edukacija", kuris vyks gruodžio 7-8 dienomis Valdovų rūmuose.

 

Konferencijos programa.

 

Konferencijos temos pristatymas:

 

XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos visuomenėje plintančios Apšvietos idėjos brandino mintį, kad, norint sustiprinti valstybę, būtina iš esmės pagerinti jaunosios kartos ugdymą, o mokslo žinias privalu kuo plačiau skleisti tarp įvairių luomų gyventojų. Švietimo sistemos reformatorius pijoras Stanislovas Konarskis, kreipdamasis į politinės tautos atstovus, tvirtino, jog „Respublika bus tokia, kokie bus jūsų vaikai, ateityje perimsiantys valstybės reikalus“, nes viskas priklauso nuo atsakingo ir apdairaus lavinimo, ir tik gerai išsilavinę, garbingi žmonės „galės tapti pavyzdingais piliečiais, beatodairiškai mylinčiais tėvynę ir pasirengusiais jai tarnauti“[1]. Besikeičiantį Abiejų Tautų Respublikos visuomenės požiūrį į ugdymo svarbą liudijo teatinų (1737) ir pijorų (1740) kolegijų įkūrimas Varšuvoje, 1751 m. Vilniuje veiklą pradėjusi Jėzaus Draugijos kolegija kilmingiesiems bei 1756 m. įkurta Vilniaus pijorų kolegija. Valdovo Stanislovo Augusto iniciatyva Varšuvoje įkurtas Jo Karališkosios Malonybės Varšuvos kadetų korpusas, dar vadintas Riterių mokykla, turėjo paruošti kraštui ir valdovui atsidavusius žmones, kurie ilgainiui užimtų tam tikras pozicijas tiek kariuomenėje, tiek bendrai krašto valdymo srityje, sudarydami atsvarą tradiciškai dominuojantiems didikų palikuoniams, ir taptų kuriančiąja bei reformuojančiąja valstybės jėga. Svarbus vaidmuo ugdant vaikus buvo skiriamas šeimai, akcentuota tėvų pareiga rūpintis vaikų lavinimu. Neatsiejama ugdymo dalimi tapo tėvų rengiamos edukacinės instrukcijos.

XVIII a. pirmoje pusėje prasidėjusį Bažnyčios globojamos švietimo sistemos modernizavimo procesą vainikavo 1773 m. spalio 14 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimo priimtas nutarimas dėl pasaulietinės švietimo organizavimo ir priežiūros institucijos – Tautinės edukacinės komisijos – įsteigimo. Abiejų Tautų Respublikoje buvo įvesta vieninga trijų pakopų mokyklų sistema, intensyviai steigtos pasaulietinės pradinės mokyklos, plėtojamas vidurinių mokyklų tinklas, pertvarkyta aukštojo mokslo sistema, atnaujintas mokymo turinys ir dėstymo metodai.

Minint Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo 250-ąsias metines 2023 m. gruodžio 7-8 d. Valdovų rūmuose rengiamos tarptautinės mokslinės konferencijos dėmesio centre – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės istorija, tautos ir piliečio sąvokų turinys ir jo kismas; socialiniai ryšiai ir santykiai šeimoje, vaikų ugdymo modeliai ir jų kaita; švietimo sistemos reformavimas (idėjos, programos, kūrėjai); pilietiškumo ugdymas; Tautinės edukacinės komisijos veikla ir reikšmė; Vilniaus universiteto – Vyriausiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklos ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės švietimo institucijų veikla (mokslininkai, pedagogai ir jų darbai); edukacinė literatūra (vadovėliai, jų rengėjai, leidėjai, sklaida) ir kiti klausimai. Naujas siūlomas teminis laukas šių metų konferencijoje – XVIII a. istorija ir paveldas atminties institucijose, kultūrinės edukacijos srityje: geroji patirtis ir iššūkiai.

[1] Konarski S. De viro honesto et bono cive ab ineunte aetate formando, [Warszawa], 1754.