XXII tarptautinė mokslinė konferencija
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje
Pilietis. Šeima. Edukacija
Skiriama 250-osioms Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo metinėms
2023 m. gruodžio 7–8 d.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Katedros a. 4, Vilnius
Organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos istorijos institutas
Konferencijos partneris
Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
Anotacija
XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos visuomenėje plintančios Apšvietos idėjos brandino mintį, kad, norint sustiprinti valstybę, būtina iš esmės pagerinti jaunosios kartos ugdymą, o mokslo žinias privalu kuo plačiau skleisti tarp įvairių luomų gyventojų. Švietimo sistemos reformatorius pijoras Stanislovas Konarskis, kreipdamasis į politinės tautos atstovus, tvirtino, jog „Respublika bus tokia, kokie bus jūsų vaikai, ateityje perimsiantys valstybės reikalus“, nes viskas priklauso nuo atsakingo ir apdairaus lavinimo, ir tik gerai išsilavinę, garbingi žmonės „galės tapti pavyzdingais piliečiais, beatodairiškai mylinčiais tėvynę ir pasirengusiais jai tarnauti“[1]. Besikeičiantį Abiejų Tautų Respublikos visuomenės požiūrį į ugdymo svarbą liudijo teatinų (1737) ir pijorų (1740) kolegijų įkūrimas Varšuvoje, 1751 m. Vilniuje veiklą pradėjusi Jėzaus Draugijos kolegija kilmingiesiems bei 1756 m. įkurta Vilniaus pijorų kolegija. Valdovo Stanislovo Augusto iniciatyva Varšuvoje įkurtas Jo Karališkosios Malonybės Varšuvos kadetų korpusas, dar vadintas Riterių mokykla, turėjo paruošti kraštui ir valdovui atsidavusius žmones, kurie ilgainiui užimtų tam tikras pozicijas tiek kariuomenėje, tiek bendrai krašto valdymo srityje, sudarydami atsvarą tradiciškai dominuojantiems didikų palikuoniams, ir taptų kuriančiąja bei reformuojančiąja valstybės jėga. Svarbus vaidmuo ugdant vaikus buvo skiriamas šeimai, akcentuota tėvų pareiga rūpintis vaikų lavinimu. Neatsiejama ugdymo dalimi tapo tėvų rengiamos edukacinės instrukcijos.
XVIII a. pirmoje pusėje prasidėjusį Bažnyčios globojamos švietimo sistemos modernizavimo procesą vainikavo 1773 m. spalio 14 d. Abiejų Tautų Respublikos Seimo priimtas nutarimas dėl pasaulietinės švietimo organizavimo ir priežiūros institucijos – Tautinės edukacinės komisijos – įsteigimo. Abiejų Tautų Respublikoje buvo įvesta vieninga trijų pakopų mokyklų sistema, intensyviai steigtos pasaulietinės pradinės mokyklos, plėtojamas vidurinių mokyklų tinklas, pertvarkyta aukštojo mokslo sistema, atnaujintas mokymo turinys ir dėstymo metodai.
Minint Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo 250-ąsias metines rengiamos tarptautinės mokslinės konferencijos dėmesio centre – XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės istorija, tautos ir piliečio sąvokų turinys ir jo kismas; socialiniai ryšiai ir santykiai šeimoje, vaikų ugdymo modeliai ir jų kaita; švietimo sistemos reformavimas (idėjos, programos, kūrėjai); pilietiškumo ugdymas; Tautinės edukacinės komisijos veikla ir reikšmė; Vilniaus universiteto – Vyriausiosios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mokyklos ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės švietimo institucijų veikla (mokslininkai, pedagogai ir jų darbai); edukacinė literatūra (vadovėliai, jų rengėjai, leidėjai, sklaida) ir kiti klausimai. Naujas siūlomas teminis laukas šių metų konferencijoje – XVIII a. istorija ir paveldas atminties institucijose, kultūrinės edukacijos srityje: geroji patirtis ir iššūkiai.
Numatomi teminiai konferencijos pranešimų blokai:
- XVIII a. visuomenės pokyčiai: asmuo, tauta, pilietis;
- šeimos istorija ir jos vaizdinys XVIII a. raštijoje bei dailėje;
- švietimo sistemos organizavimas ir jo pokyčiai: mokykla, mokinys, mokytojas;
- profesinis lavinimas;
- pilietiškumo samprata XVIII a. raštijoje;
- XVIII a. istorija ir paveldas atminties institucijose ir kultūrinėje edukacijoje.
Maloniai kviečiame konferencijoje dalyvauti istorikus, edukologus, literatūrologus, kultūros ir švietimo istorikus, menotyrininkus, filosofus, muziejininkus bei kitų krypčių ir sričių tyrinėtojus. Pranešimų temas bei trumpas 3–4 sakinių anotacijas prašom siųsti konferencijos koordinatoriams iki 2023 m. liepos 31 d.
Konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengtus straipsnius planuojama publikuoti atskiru teminiu „XVIII amžiaus studijų“ leidiniu.
Konferencijos kalbos – lietuvių ir lenkų (sinchroninis vertimas)
Konferencijos organizacinis komitetas
Doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas), komiteto pirmininkė
Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Doc. dr. Vydas Dolinskas (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universitetas)
Doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas)
Doc. dr. Robertas Jurgaitis (Lietuvos istorijos institutas)
Prof. dr. Valdas Rakutis (Lietuvos Respublikos Seimas, Klaipėdos universitetas)
Dr. Adam Stankevič (Lietuvos istorijos institutas)
Kontaktai: xviiiamzius@gmail.com, smigelskyte.stukiene@gmail.com; tel. +37068448885
XXII międzynarodowa konferencja naukowa
Wielkie Księstwo Litewskie w XVIII wieku
Obywatel. Rodzina. Edukacja
Poświęcona 250. rocznicy utworzenia Komisji Edukacji Narodowej
7–8 grudnia 2023 r.
Muzeum Narodowe – Pałac Wielkich Książąt Litewskich
Katedros a. 4, Vilnius
Organizatorzy
Muzeum Narodowe – Pałac Wielkich Książąt Litewskich
Instytut Historii Litwy
Partner konferencji
Ambasada Rzeczypospolitej Polskiej w Republice Litewskiej
Adnotacja
W XVIII wieku idee oświeceniowe, które szerzyły się w społeczeństwie Rzeczypospolitej Obojga Narodów, ukształtowały zrozumienie, że dla wzmocnienia państwa konieczna jest zasadnicza poprawa edukacji młodego pokolenia, a wiedza naukowa powinna być jak najszerzej rozpowszechniana wśród różnych warstw społecznych. Pijar Stanisław Konarski, reformator systemu oświaty, w przemówieniu do przedstawicieli narodu politycznego przekonywał, że „Rzeczpospolita [...] będzie taka, jakie będą wasze dzieci, które ujmą kiedyś w swoje ręce jej sprawy. [...] wszystko to zatem, zależy od roztropnego i przezornego wychowania. [...] Dobrze wychowani, uczciwi ludzie będą mogli stać się wzorowymi obywatelami, bezgranicznie pokochać ojczyznę i z oddaniem jej służyć”[1]. O zmieniających się poglądach społeczeństwa Rzeczypospolitej Obojga Narodów na znaczenie edukacji świadczyło założenie w Warszawie kolegium teatynów (1737) i pijarów (1740), rozpoczęcie swej działalności w 1751 r. przez Collegium Nobilium jezuitów w Wilnie oraz utworzenie tamże w 1756 r. kolegium pijarów. Założony w Warszawie z inicjatywy władcy Stanisława Augusta Królewski Korpus Kadetów, zwany też Szkołą Rycerską, miał na celu kształcenie osób oddanych krajowi i władcy, którzy z czasem zajmowaliby stanowiska zarówno w wojsku, jak i w administracji ogólnej kraju, stanowiąc przeciwwagę dla tradycyjnie dominujących potomków możnowładców, a także stali się siłą twórczą i reformatorską w państwie. Ważną rolę w wychowaniu dzieci przypisywano rodzinie, podkreślano obowiązek rodziców do zapewnienia dzieciom wykształcenia. Sporządzane przez rodziców instrukcje wychowawcze stały się nieodłącznym elementem edukacji.
Zapoczątkowany w pierwszej połowie XVIII w. proces modernizacji systemu oświaty pod patronatem Kościoła został uwieńczony uchwałą Sejmu Rzeczypospolitej Obojga Narodów z 14 października 1773 r. o powołaniu Komisji Edukacji Narodowej, instytucji świeckiej zajmującej się organizacją i nadzorowaniem szkolnictwa. W Rzeczypospolitej Obojga Narodów wprowadzono jednolity trójstopniowy system szkolny, intensywnie tworzono świeckie szkoły podstawowe, rozwijano sieć szkół średnich, zreorganizowano system szkolnictwa wyższego, odnowiono treści i metody nauczania.
Obchodząc 250. rocznicę utworzenia Komisji Edukacji Narodowej, międzynarodowa konferencja naukowa skupi się na następujących zagadnieniach: historia społeczeństwa Wielkiego Księstwa Litewskiego w XVIII w., treść pojęć naród i obywatel oraz jej zmiana; więzi i relacje społeczne w rodzinie, modele wychowania dzieci i ich zmiana; reforma systemu oświaty (idee, programy, twórcy); wychowanie obywatelskie; działalność i znaczenie Komisji Edukacji Narodowej; działalność Uniwersytetu Wileńskiego – Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego i innych instytucji edukacyjnych Wielkiego Księstwa Litewskiego (naukowcy, pedagodzy i ich dzieła); literatura pedagogiczna (podręczniki, ich autorzy, wydawcy, rozpowszechnianie) i inne kwestie.
Nowym obszarem tematycznym zaproponowanym na tegoroczną konferencję jest historia i dziedzictwo XVIII wieku w instytucjach pamięci i edukacji kulturalnej: dobre praktyki i wyzwania.
W ramach konferencji przewidziano sesje tematyczne:
- Zmiany w społeczeństwie XVIII wieku: osoba, naród, obywatel;
- Historia rodziny i jej obraz w literaturze i sztuce XVIII w.;
- Organizacja systemu oświaty i jej zmiany: szkoła, uczeń, nauczyciel;
- Kształcenie zawodowe;
- Pojęcie obywatelskości w piśmiennictwie osiemnastowiecznym;
- Historia i dziedzictwo XVIII wieku w instytucjach pamięci i edukacji kulturalnej.
Do udziału w konferencji uprzejmie zapraszamy historyków, edukologów, literaturoznawców, historyków kultury i oświaty, historyków sztuki, filozofów, muzealników oraz badaczy z innych dyscyplin. Prosimy o przesyłanie tematów referatów i krótkich, 3-4 zdaniowych abstraktów do koordynatorów konferencji do 31 lipca 2023 roku.
Planowane jest opublikowanie artykułów opartych na referatach wygłoszonych na konferencji w osobnej publikacji tematycznej „Studiów osiemnastowiecznych”.
Języki konferencji – litewski i polski (tłumaczenie symultaniczne).
Komitet organizacyjny konferencji
Doc. dr Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Muzeum Narodowe Pałac Wielkich Książąt Litewskich, Instytut Historii Litwy), przewodnicząca komitetu
Dr Lina Balaišytė (Instytut Badań Kultury Litwy)
Doc. dr Vydas Dolinskas (Muzeum Narodowe Pałac Wielkich Książąt Litewskich, Uniwersytet Wileński)
Doc. dr Liudas Glemža (Uniwersytet Witolda Wielkiego)
Doc. dr Robertas Jurgaitis (Instytut Historii Litwy)
Prof. dr Valdas Rakutis (Sejm Republiki Litewskiej, Uniwersytet Kłajpedzki)
Dr Adam Stankevič (Instytut Historii Litwy)
Kontakty: xviiiamzius@gmail.com, smigelskyte.stukiene@gmail.com; tel. +37068448885
