Knygynuose jau pasirodė Lietuvos istorijos instituto mokslo darbuotojos dr. Ievos Balčiūnės knyga „Augintiniai. Atsikratymas vaikais sovietmečio Lietuvoje“ („Aukso žuvys“, 2024). Mokslinė monografija pirmą kartą Lietuvos istoriografijoje drąsiai ir kompleksiškai atsigręžia į slepiamą, ignoruojamą, nematomą ir neretai pamirštamą šeimos gyvenimo pusę – sprendimą apleisti, atskirti, panaikinti vaikus.

Knygoje atskleidžiamas tyrimas, kuris išryškina sprendimo atsikratyti vaikais prielaidas, situacijas ir tuos, kurie tokiu būdu sprendė asmenines, šeimos, visuomenės ar valstybės problemas. Svarbiausia šio tyrimo aplinkybė yra sovietinis režimas Lietuvoje, tad pasakojimas apima 1944–1990 metus. Pasitelkus daugybę šaltinių – sovietmečio publicistiką, sakytinius liudijimus, spausdintus prisiminimus, įvairių institucijų dokumentus, atveriamas nevienareikšmis laikmečio visuomenės pjūvis.

Šiuo tyrimu, sako istorikė I. Balčiūnė, įžengta į tylos, bet kartu ir visą užgožiančio triukšmo zoną, o knyga įsilieja į istoriografijos srovę, kurios svarbi užduotis yra prakalbinti tylinčius ir nutildytus. Augintiniai – ne naminiai gyvūnėliai. Tai yra santykio su žmonėmis, ypač pačiais pažeidžiamiausiais, metafora. Tokį vaikų apibūdinimą autorė ne kartą aptiko dokumentuose siekdama išsiaiškinti, kas gi ypatingo sovietmečiu vyko su nereikalingais vaikais, kurie išties yra neatsiejama bet kurios kultūros ir istorinio laikotarpio visuomenės dalis, kodėl jie tapo našta šeimai ir valstybei, kokia išeitis buvo pasirinkta bei ką tai lėmė.

Kviečiame paskaityti bei paklausyti interviu su knygos autore, kuriuose sužinosite daugiau detalių apie knygą ir priežastis, paskatinusias autorę imtis šios iki tol istoriografijoje netyrinėtos temos.