„Visi garsiausi miestai [...] būtinai privalo turėti tris dalykus: šlovę, naudą ir grožį, ir jeigu bent vieno iš jų stokoja, negali vadintis garsiausiais. Miestas, apie kurį kalbame, turi visus tuos tris dalykus, ir jeigu kitų miestų jais nepralenkia, tai jiems tikrai prilygsta. Šis miestas yra visos Lietuvos Kunigaikštystės šviesulys, mūsų krašto pasididžiavimas, gausybės garsių žmonių puoselėtojas, menų būstinė, literatūros ir meno regykla, didinga teisingumo šventovė, tikėjimo ir religijos galingiausia tvirtovė“, – taip 1761 metais apie Vilnių rašė Jėzaus Draugijos akademijos studentas Juozapatas Chelmovskis. Koks iš tiesų buvo XVIII amžiaus Vilnius? Kaip keitėsi miesto veidas? Kokie ryšiai siejo valstybės centrą Vilnių ir periferiją? Kaip kito (ar kito) Vilniaus politinis statusas? Kokie pokyčiai vyko ekonominiame, socialiniame, religiniame, kultūriniame Vilniaus miesto, pavieto, vaivadijos, vyskupijos gyvenime per šimtą metų? Šie ir kiti klausimai bus aptariami gruodžio 1–2 d. vyksiančioje XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrėjų konferencijoje, rengiamoje 700-osios Vilniaus sukakties, minėsimos 2023 m. sausio 25 d., išvakarėse.

 

Konferencijos dėmesio centre – Vilnius XVIII amžiuje kaip politinis, ekonominis, religinis ir kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras.

Konferencija „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės sostinė“ – tai jau 21-asis Lietuvos ir užsienio mokslininkų renginys, skirtas XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijai.

Konferencijos organizatoriai: Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Lietuvos istorijos institutas

Konferencijos partneris: Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje.

 

 

Międzynarodowa konferencja naukowa „Wilno – stolica Wielkiego Księstwa Litewskiego“. Konferencja poświęcona 700-leciu Wilna

1–2 grudnia 2022 r.

 

 

„Wszystkie najsłynniejsze miasta [...] muszą koniecznie posiadać trzy rzeczy: sławę, pożytek i piękno, a jeśli chociaż jednego z nich zabraknie, nie można ich nazwać najsłynniejszymi. Miasto, o którym mówimy, posiada wszystkie te trzy rzeczy i jeśli pod tym względem nie prześciga innych miast, to naprawdę im dorównuje. To miasto jest światłem całego Księstwa Litewskiego, chlubą naszego kraju, krzewicielem wielu sławnych ludzi, siedzibą sztuki, widowiskiem literatury i sztuki, okazałą świątynią sprawiedliwości, najpotężniejszą twierdzą wiary i religii”, w ten sposób w 1761 r. pisał o Wilnie student Akademii Towarzystwa Jezusowego Józefat Chełmowski. Jakie było osiemnastowieczne Wilno w rzeczywistości? Jak się zmieniało oblicze miasta? Jakie więzi łączyły Wilno jako centrum państwa z peryferiami? Jak się zmienił (czy zmienił) status polityczny Wilna? Jakie zmiany zaszły w życiu gospodarczym, społecznym, religijnym i kulturalnym miasta Wilna, powiatu, województwa i diecezji wileńskiej w ciągu stu lat? Zapraszamy do omówienia tych i innych zagadnień na tradycyjnej konferencji naukowej, zrzeszających badaczy historii Wielkiego Księstwa Litewskiego XVIII wieku.

 

Konferencja skoncentruje się na Wilnie jako politycznym, gospodarczym, religijnym i kulturalnym centrum Wielkiego Księstwa Litewskiego oraz zmianie znaczenia i statusu Wilna od 1700 roku do inkorporowania Wielkiego Księstwa Litewskiego w skład Imperium Rosyjskiego.

 

Organizatorzy: Muzeum Narodowe – Pałac Wielkich Książąt Litewskich i Instytut Historii Litwy

Partner: Ambasada Rzeczypospolitej Polskiej w Wilnie