Tarptautinė Lietuvos ir Lenkijos paroda skirta 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado 230-osioms metinėms
Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado metais. Prieš 230 metų priimta Gegužės 3-iosios Konstitucija vainikavo XVIII a. antrojoje pusėje kelis dešimtmečius trukusią Abiejų Tautų Respublikos valdovo Stanislovo Augusto Poniatovskio valstybės reformavimo ir stiprinimo programą, ji buvo tiesioginis Apšvietos epochos pažangiausių idėjų rezultatas aprobuotas Ketverių metų (1788–1792) seime.
1791 m. gegužės 3 d. jungtinės Lenkijos ir Lietuvos valstybės Seimo priimtas „Valdymo įstatymas“ (lenk. Ustawa Rządowa) užima ypatingai svarbią vietą konstitucinės minties raidoje, tai – pirmoji Europoje ir antroji pasaulyje rašytinė konstitucija, įtvirtinusi esminę valstybės valdymo reformą ir paklojusi pamatus naujai pilietinei Lietuvos ir Lenkijos visuomenei formuotis. Gegužės 3-iosios Konstitucija buvo priimta politinio valdovo ir bajorijos kompromiso keliu: pažangioms idėjoms atstovaujantys Lietuvos ir Lenkijos reformų šalininkai, suvokdami valstybės stiprinimo Rusijos agresijos akivaizdoje svarbą, sutiko su abipusėmis nuolaidomis ir susivienijo prieš konservatyviąją bajoriją. Radikalūs respublikonai nesipriešino konstitucinės monarchijos įvedimui, o centralizuotos unitarinės valstybės ideologai nusileido Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės interesus ginantiems pasiuntiniams, įsipareigodami įtvirtinti valstybinių institucijų dualizmą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovų siekiai užkirsti kelią valstybės unitarizavimui buvo įgyvendinti 1791 m. spalio 20 d. Seimui priėmus Abiejų Tautų tarpusavio įžado įstatymą. Šis dokumentas „bendrai sutikus abiem – Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės – tautoms“ įteisino modifikuotą dvinarę Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Respubliką.
Gegužės 3-iosios Konstitucija Lietuvoje buvo sutikta palankiai, jai pritarė visi 1792 m. vasario mėn. susirinkę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seimeliai (iš 33 seimelių, 27 prisiekė ištikimybę, 1 pasižadėjo remti, 5 seimeliai padėkojo). XVIII a. pabaigoje netrukus po Gegužės 3-iosios Konstitucijos paskelbimo šis dokumentas buvo išverstas į lietuvių kalbą, tai pirmas tokio lygio politinis tekstas lietuvių kalba, išlikęs iki mūsų dienų kaip lietuvių kalbos paminklas.
Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado 230-osioms metinėms paminėti Lietuvos istorijos institutas bendradarbiaudamas su Lenkijos istorijos muziejumi parengė tarptautinę stendinę parodą „Gegužės 3-iosios Konstitucija“, kuri bus atidaroma 2021 m. gegužės 3 d. 16 val. Vilniaus Katedros aikštėje. Lietuvos sostinėje Vilniuje paroda bus eksponuojama š. m. gegužės 3–23 d., vėliau „keliaus“ po kitus Lietuvos miestus ir bus eksponuojama Kaune (nuo birželio 7 d.), Kėdainiuose (nuo liepos 5 d.), Panevėžyje (nuo rugpjūčio 9 d.), Šiauliuose (nuo rugsėjo 13 d.) ir Klaipėdoje (nuo spalio 18 d.).
Pagrindiniai parodos instituciniai partneriai: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lenkijos Respublikos kultūros, tautinio paveldo ir sporto ministerija, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.
