Pradžia

lt
en
Leidžiamas nuo1996metų
Lithuanian Historical Studies
ISSN 1392-2343 Nėra
Apie žurnalą
Redakcinė kolegija
Autorių dėmesiui
Redakcijos adresas
Etiniai principai
Lithuanian Historical Studies Lithuanian Historical Studies. 22

"Lithuanian Historical Studies" (LHS) yra Lietuvos istorijos instituto rengiamas, Ferdinand Schoeningh Verlag leidyklos (Brill leidėjų grupė) platinamas, atviros prieigos, SCOPUS indeksuojamas, anonimiškai recenzuojamas (double-blind peer-review) mokslo žurnalas, leidžiamas tik anglų kalba nuo 1996 metų. Jis skirtas Lietuvoje ir už jos ribų vykdomų istorinių tyrimų lituanistine tematika jungimui ir populiarinimui pasaulyje. LHS publikuojami straipsniai, kuriuose analizuojama krašto ir regiono istorija nuo Viduramžių iki pat XXI amžiaus, žvelgiama į politinius, socialinius, religinius, ekonominius ir kultūrinius reiškinius. Ypatingas dėmesys kreipiamas į sudėtingų, diskutuotinų istorijos klausimų, kaip, pavyzdžiui, unijos su Lenkija, tautinių mažumų vaidmens, okupacijų ir rezistencijų ir kt. aptarimui. Siekiant pateikti įvairias perspektyvas ir skatinant platesnį mokslinį dialogą, žurnale spausdinami ne tik žinomų ir jaunų Lietuvos istorikų, bet ir užsienio mokslininkų darbai. Be mokslinių straipsnių LHS taip pat publikuoja naujus ar mažai žinomus istorijos šaltinius, mokslinių publikacijų apžvalgas bei recenzijas.
Atviroje prieigoje žurnalą galima rasti: https://brill.com/view/journals/lhs/lhs-overview.xml

Žurnalo „Lithuanian Historical Studies“ tomų sąrašas:

Redakcinė kolegija

Dr. Vytautas Petronis (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva),

vyr. redaktorius Dr. Darius Staliūnas (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva),

redaktoriaus pavaduotojas Dr. Jolita Sarcevičienė (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva),

sekretorė.  

Tarptautinė patarėjų taryba

Dr. Darius Baronas (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva)

Prof. Richard Butterwick-Pawlikowski (University College London, Didžioji Britanija)

Prof. Robert Frost (Aberdyno Universitetas, Didžioji Britanija)

Dr. Saulius Grybkauskas (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva)

Dr. Česlovas Laurinavičius (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva)

Prof. Vėjas G. Liulevičius (University of Tennessee, Knoxville, JAV)

Prof. Mathias Niendorf (Greifsvaldo Universitetas, Vokietija)

Dr. Vasilijus Safronovas (Klaipėdos Universitetas, Lietuva)

Prof. Saulius Sužiedėlis (Milersvilio Universitetas, JAV)

Dr. Gintautas Sliesoriūnas (Lietuvos istorijos institutas, Lietuva)

Prof. David Smith (Glazgo Universitetas, Didžioji Britanija)

Dr. Aurimas Švedas (Vilniaus Universitetas, Lietuva)

Dr. Joachim Tauber (Nordost Instut, Vokietija)

Prof. Theodore R. Weeks (Southern Illinois University, Carbondale, Ill., JAV)

Prof. Amir Weiner (Stanford University, JAV)

Prof. Bradley Woodworth (University of New Haven, JAV)

Tekstai (anglų arba lietuvių kalbomis) ir jų priedai priimami elektroniniu pavidalu el. paštu. Failai gali būti pateikti formatais *.doc, *.docx, *.rtf, *.xls, iliustracijos – formatais: *.gif, *.jpg, *.tif. Tekstas rengiamas šriftu Times New Roman 12 pt dydžiu, 1,5 linijų intervalu. Su straipsniu pateikiamas abstract (ta pačia kalba kaip ir tekstas; ne daugiau 1000 spaudos ženklų) ir santrauka ( tik lietuvių kalba; iki 2000  spaudos ženklų). Autoriai taip pat pateikia duomenis apie save: vardas, pavardė, mokslo laipsniai, mokslinių interesų sritis, darbo vieta ir pareigos joje, iki 3 svarbiausių publikacijų, e. pašto bei įprastinio pašto adresai korespondencijai. Teikiant publikaciją pateikiami: originalo perrašas, pilnas šaltinio aprašas, tekstologiniai bei dalykiniai komentarai.

Lithuanian Historical Studies taikoma citavimo, nuorodų pateikimo ir literatūros sąrašo sudarymo tvarka:

1. Citata tokia pačia kalba, kaip ir visas straipsnio tekstas, skiriama tik kabutėmis, citata užsienio kalba –  tik kursyvu.

2. Didesnė nei dviejų eilučių citata iškeliama į atskirą pastraipą, be kabučių, mažesniu šriftu.

3. Asmenvardžiai pateikiami originalo rašybos forma su pilnais vardais, toliau rašoma tik pavardė, kai sutampa kelių asmenų pavardės – pavardė su inicialu.

4. Bibliografija (šaltiniai, literatūra) teikiama išnašose puslapio pabaigoje 10 pt dydžiu, 1 linijų intervalu.

5. Nuorodoje į leidinį pateikiama: pirmoji autoriaus vardo raidė, pavardė; po kablelio nurodomas knygos pavadinimas  (jei yra – su paantrašte) kursyvu; leidimo vieta bei metai – skliaustuose, skiriami kableliu; puslapis:

Jogėla, E. Meilus, V. Pugačiauskas, Lukiškės: nuo priemiesčio iki centro (XV–XX a. pradžia) (Vilnius, 2008), p. 42.

6. Jei knygos autorius neįrašytas, spėjamas, pasirašęs slapyvardžiu ir pan., jis nurodomas laužtiniuose skliaustuose:

Lauga [Laurynas Gaudentas], Krašto šviesa (Kaunas, 1921).

7. Laužtiniuose skliaustuose taip pat rašoma: nenurodyti arba tik apytiksliai žinomi leidimo vieta ([s. l.] arba [Tilžė]), metai ([s. a.] arba [1897]). 8. Jei leidinys turi sudarytoją, vertėją ir pan., jie nurodomi po pavadinimo:

Blynas, Karo metų dienoraštis, 1941–1944 m., parengė G. Rudis (Vilnius, 2007).

Klaipėdos miesto ir valsčiaus evangelikų liuteronų bažnyčių vizitacijų 1676–1685 m. dokumentai, sud. I. Lukšaitė (Klaipėda, 2009).

9. Daugiatomio leidinio tomai aprašomi pirmiausia pateikiant bendrą leidinio pavadinimą, tomą ir atskiro tomo pavadinimą tokia tvarka:

Lietuvos istorija, t. III: D. Baronas, A. Dubonis, R. Petrauskas, XIII a. – 1385 m. Valstybės iškilimas tarp Rytų ir Vakarų (Vilnius, 2012).

10. Jei vienoje nuorodoje minimi keli to paties autoriaus veikalai, naudojama idem; viena po kitos sekančiose to paties autoriaus ir to paties veikalo nuorodose – ibidem.

Staliūnas, Making Russians. Meaning and Practice of Russification in Lithuania and Belarus after 1863 (Amsterdam/New York, 2007), p. 125; idem, ‚Kalba ar konfesija? (Sumanymas įvesti rusų kalbą Vakarų krašto pridėtinėse katalikiškose pamaldose)‘, Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, 2000, p. 129.

Ibid., p. 542.

11. Nuorodoje į straipsnį teikiamas autorius, straipsnio pavadinimas viengubose kabutėse, leidinio pavadinimas kursyvu, leidimo vieta, metai:

Staliūnas, ʻKalba ar konfesija? (Sumanymas įvesti rusų kalbą Vakarų krašto pridėtinėse katalikiškose pamaldose)ʼ, Lietuvos istorijos metraštis. 1999 metai, Vilnius, 2000.

12. LHS yra pateikiamas naudojamų santrumpų (institucijų, pavadinimų ir pan.) sąrašas. Jei yra naudojamos kitos santrumpos, pirmą kartą pateikiamas pilnas pavadinimas, po jo skliaustuose – būsimoji santrumpa:

Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai (toliau – BRMŠ)

13. Nurodant nepublikuotą šaltinį pateikiamas: pilnas archyvo pavadinimas (arba santrumpa, jei jau yra LHS santrumpų sąraše), fondas, apyrašas (jei toks yra), bylos numeris ir lapas:

LMAVB Rankraščių skyrius, f. 19, b. 3, l. 205–207.

14. Pabaigoje pateikiamas literatūros sąrašas (tik publikuotų šaltinių ir leidinių) abėcėlės tvarka pagal aukščiau pateiktas bibliografinio aprašo taisykles, tik jame pirmiausia nurodoma autoriaus pavardė ir pilnas vardas:

Lukšaitė, Ingė Reformacija Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir Mažojoje Lietuvoje: XVI a. trečias dešimtmetis – XVII a. pirmas dešimtmetis, Vilnius, 1999.

15. Visus LHS redkolegijai pateiktus straipsnius anonimiškai recenzuoja du recenzentai. Autoriai su recenzijomis supažindinami, jei recenzentai nurodė taisytinų dalykų.

16. Kalbos redaktoriaus sutvarkyti tekstai (e. versija arba atspausdinti) autoriams pateikiami korektūrai atlikti. Grąžindami korektūrą autoriai patvirtina sutikimą, kad teksto abstract/santrauka būtų skelbiamos elektronine versija interneto svetainėje www.istorija.lt bei prieinami per asocijuotas duomenų bazes.

17. Spausdinti tekstai ir iliustracijos, CD laikmenos autoriams negrąžinamos.

18. Visi LHS publikuoti tekstai vėliau skelbiami internetinėje žurnalo versijoje.  

LHS redkolegijai
Lietuvos istorijos institutas
Tilto 17, LT-01101, Vilnius
El. paštas: jolita.sarceviciene@istorija.lt

Publikavimo Lietuvos istorijos instituto leidžiamuose žurnaluose etikos nuostatai

Straipsnių publikavimas ir autorystė

  • Žurnalų rengimas ir leidyba vyksta laikantis akademinės etikos reikalavimų.
  • Žurnaluose skelbiami tik niekur anksčiau neskelbti straipsniai. Taip pat gali būti skelbiamas straipsnis, jei jis buvo paskelbtas kita kalba ir pakeistas ne mažiau nei 30 proc.
  • Plagijavimas, t. y. svetimos publikacijos teksto, tyrimo metodikos, idėjos, atradimo pateikimas kaip savo, empirinių duomenų, jau įvestų į mokslo apyvartą, pateikimas kaip naujai surastų, naudotos literatūros nenurodymas yra draudžiamas. Tačiau neprivalu išnašoje nurodyti visus tą archyvinį šaltinį (ar senąjį spaudinį) anksčiau savo darbuose naudojusius tyrėjus.
  • Straipsniai skelbiami nemokamai. Autoriai taip pat negauna piniginio atlygio už savo straipsnius. Visi atskiruose žurnalo numeriuose publikuotų tekstų autoriai turi teisę nemokamai gauti po vieną atitinkamo numerio egzempliorių.
  • Žurnaluose publikuojami kūriniai pagal Lietuvos istorijos institutui suteiktą neišimtinę licensiją (jeigu atskirų žurnalų sutartys su leidyklomis nenumato kitų sąlygų); autoriams paliekamos išimtinės teisės naudoti savo kūrinius atskirai nuo šio leidinio kaip kolektyvinio kūrinio.
  • Visi žurnaluose publikuoti tekstai vėliau skelbiami LII interneto svetainėje laisvos prieigos formate.

Recenzijų publikavimas

  • Recenzijos publikuojamos Redaktorių kolegijos užsakymu. Tais atvejais, kai recenzijos parengimą inicijuoja autorius, jis pirmiausia turėtų susisiekti su Redaktorių kolegija.

Autorių atsakomybė

  • Teikiami straipsniai turi atitikti mokslo publikacijai keliamus reikalavimus ir būti parengti pagal žurnalų nustatytus nurodymus autoriams dėl straipsnio struktūros, citavimo, šaltinių nuorodų, santraukos ir kitų dalykų.
  • Visi nurodyti straipsnio bendraautoriai privalo būti reikšmingai prisidėję prie atitinkamo tyrimo vykdymo ir straipsnio parengimo.
  • Jei yra daugiau nei vienas straipsnio autorius, tai jie nurodomi taip, kaip patys nusprendžia. Esant reikalui, patys autoriai straipsnyje nurodo savo įdėto darbo dalį.
  • Autoriai privalo užtikrinti, kad visi straipsnyje naudojami duomenys yra patikimi ir tikslūs.
  • Autorius privalo atsižvelgti į straipsnio recenzentų nurodytas klaidas, tinkamai motyvuotas pastabas dėl teiginių ir išvadų pagrįstumo, analizės pateikimo nuoseklumo bei išsamumo ir kitą motyvuotą recenzento nuomonę. Jeigu autorius neatsižvelgia į recenzentų pastabas, savo motyvus Redaktorių kolegijai jis paaiškina raštu.

Recenzavimo tvarka ir recenzentų atsakomybė

  • Žurnalams pateikti mokslo straipsniai recenzuojami mažiausiai dviejų anoniminių recenzentų, kuriuos redkolegija parenka iš autoriaus tiriamos srities ekspertų. Jei recenzentų išvados dėl straipsnio tinkamumo publikavimui yra priešingos, Redaktorių kolegija skiria trečią recenzentą ir, gavusi jo išvadas, sprendžia dėl straipsnio tinkamumo publikuoti.
  • Recenzentai skiriami konfidencialiai, t. y. recenzentams neteikiama informacija apie autorių tapatybę, o autoriams – apie recenzentų tapatybę.
  • Recenzentai turi iš anksto pranešti žurnalo parengėjui arba Redaktorių kolegijai apie bet kokį galimą savo interesų konfliktą, susijusį su jiems siūlomais recenzuoti straipsniais, įskaitant finansines aplinkybes arba asmeninį nusistatymą skelbiamos medžiagos atžvilgiu.
  • Recenzentai privalo atkreipti Redaktorių kolegijos dėmesį į jau paskelbtus panašaus pobūdžio darbus, jei jie nenurodomi recenzuojamame straipsnyje.
  • Recenzentai privalo užtikrinti recenzuojamų straipsnių konfidencialumą. Jiems draudžiama viešai aptarinėti, platinti recenzuojamus straipsnius.

Redaktorių ir parengėjų atsakomybė

  • Galutinai dėl pateikto straipsnio skelbimo ar atmetimo sprendžia Redaktorius arba Redaktorių kolegija. Jos sprendimas dėl straipsnio atmetimo autoriaus gali būti skundžiamas LII Akademinės etikos komisijai (jei įtariama esant etinių su sprendimo priėmimu susijusių pažeidimų).
  • Redaktorių kolegijos / parengėjo pareiga išsiaiškinti su pateiktais publikavimui straipsniais susijusius potencialius interesų konfliktus tarp teikiamo straipsnio autoriaus ir recenzentų (įskaitant teigiamą ar neigiamą informaciją apie autorius ar santykius su jais arba jų atstovaujamomis institucijomis, taip pat finansavimo klausimus) ir užtikrinti, kad jie neturėtų įtakos publikacijos priėmimui ar atmetimui.
  • Redaktorių kolegija privalo užtikrinti deramą recenzavimo lygį ir tvarką ir priimti objektyvius sprendimus, neatsižvelgdama į recenzentų galbūt turimas išankstines nuostatas ir žinias apie autorių, įskaitant autoriaus lytį, seksualinę orientaciją, religiją, politinius įsitikinimus ar etninę / geografinę kilmę.
  • Straipsnio priėmimas publikavimui reiškia maksimalų įsitikinimą ir pasitikėjimą jo vertingumu.
  • Jei dėl Redaktoriaus, Redaktorių kolegijos ar leidyklos kaltės straipsnyje buvo pateikta klaidinga informacija, Redaktorių kolegija turi pasirūpinti, kad būtų paskelbtas klaidos atitaisymas ir / arba atsiprašymas.

Leidinio Redaktorių kolegijos narių galimybė publikuoti tyrimus žurnale

  • Jei Redaktorių kolegijos nariai įteikia žurnalui savo straipsnius ar studijas, tai jie priimami ir recenzuojami įprasta tvarka, tik apie visą procesą neinformuojant autoriaus (Redaktorių kolegijos nario). Išimtinais atvejais, kai straipsnį įteikia vyr. redaktorius, recenzavimo procesą organzuoja jo pavaduotojas arba kitas įgaliotas Redaktorių kolegijos narys.

 

 

 

Lithuanian Historical Studies. 22 CONTENTS
Articles
Vaida Kamuntavičienė
The Founding of the Convent of the Congregation of St Catherine in Krakės in the 17th Century 1
Agnė Railaitė-Bardė
The Triumphant Genealogical Awareness of the Nobility in the Grand Duchy of Lithuania in the 17th and 18th Centuries 29
Remigijus Civinskas
Amid the Changing Landscape of City, Class and Imperial Russian Policy: The Habitus of the Kaunas Urban Elite and their Symbolic Representation in the Early 19th Century 51
Ugnė Marija Andrijauskaitė
Inventing the Communist Party of Lithuania as a Labour Movement. Narratives in Soviet Historiography 87
Brigita Tranavičiūtė
Soviet Consumer Goods Advertising: Propaganda and Consumption in the 1950s–1980s in Lithuania 111
Saulius Grybkauskas
The Making of the Titular Nation Engineers in Soviet Lithuania and Latvia (from the end of the 1940s to the Mid-1950s) 137
Book Reviews
Marius Ščavinskas
Darius Baronas, S.C. Rowell, The Conversion of Lithuania. From Pagan Barbarians to the Late Medieval Christians 161
Darius Baronas
Paul Srodecki, Antemurale Christianitatis: Zur Genese der Bollwerksrhetorik im östlichen Mitteleuropa an der Schwelle vom Mittelalter zur Frühen Neuzeit 170
Marius Ščavinskas
Jiří Dynda, Slovanské Pohanství ve středověkých latinských pramenech 174
Catherine Gibson
Vasilijus Safronovas, The Creation of National Spaces in a Pluricultural Region: The Case of Prussian Lithuania 182
Jolita Sarcevičienė
Dalia Leinarte, The Lithuanian Family in its European Context, 1800–1914. Marriage, Divorce and Flexible Communities 187
Olga Mastianica-Stankevič
Beata Kalęba, Rozdroże. Literatura polska w kręgu litewskiego odrodzenia narodowego 196
Karsten Brüggemann
Tomas Balkelis, Violeta Davoliūtė (eds.), Population Displacement in Lithuania in the Twentieth Century. Experiences, Identities and Legacies 202
Vitalija Stravinskienė
Audrius A. Žulys, Polska w polityce zagranicznej Litwy w latach 1938–1939. Studium z historii dyplomacji 206
Fabio Belafatti
Christine Beresniova, Holocaust Education in Lithuania. Community, Conflict, and the Making of Civil Society 210
Una Bergmane
Eglė Rindzevičiūtė, The Power of Systems. How Policy Sciences Opened up the Cold War World 223
Vasilijus Safronovas
Eva-Clarita Pettai, Vello Pettai, Transitional and Retrospective Justice in the Baltic States 226
*easy_to_read_icon* *easy_to_read_icon*