Ad perpetuam rei memoriam Privatūs dokumentai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XIV a. pabaigoje–XVI a. pradžioje / Mindaugas Klovas – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 568 p. ISBN 978-609-8183-92-4
Ad perpetuam rei memoriam – amžinam reikalo atminimui. Tokia formuluotė, nusakanti dokumento funkciją, dažnai buvo įrašoma pradedant dokumentą. Ir tokią funkciją dokumentas atliko pakankamai neblogai. Nepaisant medžiagos trapumo, prastų saugojimo sąlygų ir istorinių negandų, šiandieną pasiekė daugiau nei pusantro tūkstančio senųjų privačių dokumentų. Kažin ar XIV a. pabaigoje darbavęsis Jokūbas Roduničius galėjo numatyti, kad jo darbo vaisius sulauks dėmesio XXI a. ir jis bus laikomas ankstyviausio privataus dokumento autoriumi.
Monografija skaitytoją supažindins su rašytinės kultūros, svarbiausio civilizacijos rodiklio, sklaida Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir leis prisiliesti prie paties dokumento – neišsemiamo praeities lobyno.
Nusikaltimų pėdsakai neišnyksta. Masinės žudynės Panerių miške 1941–1944 metais / Saulius Sarcevičius, Stanislovas Stasiulis, Nikita Dobrotin, Neringa Latvytė, Dainius Michelevičius, Šarūnė Sederevičiūtė, Mantas Šikšnianas, Oksana Valionienė, Vytautas Urbanavičius – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 368 p. ISBN 978-609-8183-94-8
Knygoje pateikiami tiek senesni, tiek naujausi nedestrukciniais tyrimų metodais sukaupti duomenys apie Panerius. Karo metais čia buvo masiškai žudomi Lietuvos gyventojai, daugiausia žydai. 1941–1944 m. laikotarpiu Panerių „bazės“ teritorija tapo racionaliai apgalvota, nuolatos tobulinta žudynių vieta. Nujausdami artėjantį pralaimėjimą, naciai ir jų kolaborantai dėjo daug pastangų nusikaltimo pėdsakams paslėpti. Autorių kolektyvas pagrindinę knygos mintį, kad nusikaltimų pėdsakai neišnyksta net ir po daugelio metų, bandė parodyti ir įrodyti ieškodamas atsakymų į ne vieną tyrimų iškeltą klausimą. Nesvarbu, ar nagrinėjami „bazės“ ploto ar reljefo pokyčiai, ar yra kalbama apie žudymo duobių paieškas, ar gvildenama pabėgimo tunelio lokalizacija – skaitytojams pateikta medžiaga atskleidžia, kad įvykusios tragedijos pėdsakai Paneriuose išlikę iki mūsų dienų.
Senkapis Vilniuje, Bokšto gatvėje. XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai / Rytis Jonaitis, Irma Kaplūnaitė – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2020. – 588 p. ISBN 978-609-8183-84-9
2005 m. Vilniuje, Bokšto g. 6, atrastas iki tol nežinotas vėlyvųjų viduramžių griautinis kapinynas. Per ilgus archeologinių tyrimų metus čia aptikti 533 kapai. Sklypas, kuriame rastas senkapis, yra Vilniaus senojo miesto rytinėje dalyje, patenkančioje į vadinamojo Rusėnų miesto, kitaip Civitas Rutenica, teritoriją, siejamą su stačiatikių tikėjimo Vilniaus miestiečiais. Iki šiol sukauptais duomenimis, laidojimo paminklas Bokšto gatvėje yra datuojamas XIII a. paskutiniu trečdaliu–XV a. pradžia. Tai sudėtingas laikotarpis, kai pagonišką pasaulėžiūrą šalyje keitė krikščionybė. Vilnius oficialiai išliko pagoniškas iki 1387 m., o Bokšto gatvėje aptiktas senkapis pasižymi išskirtinai krikščioniškosios laidosenos bruožais.
Monografijos „Senkapi Vilniuje, Bokšto gatvėje: XIII–XV a. laidosenos Lietuvoje bruožai“ tikslas – pristatyti kapinyno Bokšto gatvėje medžiagą, išsamiai aptarti laidosenos jame bruožus. Siekiama išanalizuoti kapinyną aprėpiant gerokai platesnį laidosenos Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose kontekstą, aptarti Vilniaus, kaip daugiakultūrio miesto, ypatumus, tuometės visuomenės bruožus bei istorinę situaciją, kuri leido dar pagoniškame mieste atsirasti krikščioniškam (stačiatikiškam) laidojimo paminklui. Skaitytojas galės susidaryti išsamesnį vaizdą apie XIII–XV a. laidojimo paminklus, laidosenos bruožus, tyrimų būklę, naujausias interpretacijas Lietuvoje ir užsienyje. Kapinyno tyrimai paskatino pažvelgti ir į kasdienį Vilniaus miestiečių gyvenimą, tuometės visuomenės demografinę situaciją.
Viduramžių Vilnius. Erdvės evoliucija (XIII a. vidurys – XVI a. pirmas ketvirtis) / Oksana Valionienė. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. – 300 p. : iliustr+1 elektron. opt. diskas (CD). ISBN 978-609-8183-56-6
Knygoje apibendrinti naujausių tyrimų rezultatai apie Vilniaus urbanistinę raidą laikotarpiu nuo miesto užuomazgų iki gynybinės sienos pastatymo 1503–1522 metais. Nagrinėta miesto erdvinė struktūra – materialių objektų visuma (topografija, rajonai, keliai ir gatvės, kultūrinis sluoksnis, statiniai ir kita) bei organizacija (funkciniai, komunikaciniai, erdviniai, socialiniai ryšiai). Analizuoti struktūros pokyčiai ir jiems įtaką darę veiksniai – gamtinis, istorinis-politinis ir sociokultūrinis kontekstas. Tyrimas atliktas taikant tarpdisciplininę prieigą, skaitmeninių technologijų metodus (GIS erdvinę analizę, matematinę statistinę analizę, virtualų imitacinį modeliavimą), kompleksiškai analizuojant didelius informacijos masyvus (Lietuvos istorijos instituto, Kultūros paveldo centro ir Vilniaus apskrities archyvuose saugomus Vilniaus istorinės dalies archeologinius, architektūrinius-stilistinius, istorinius, geologinius tyrimus bei istorinę kartografiją). Knygą sudaro dvi dalys – mokslinio tyrimo publikacija ir tirtų šaltinių katalogas skaitmeninėje laikmenoje.
Knygos leidybą rėmė Vasario 16-osios paramos fondas.
Kreivoji pilis: tarpdisciplininių tyrimų atvejis / Saulius Sarcevičius, Oksana Valionienė, Virgilijus Pugačiauskas; Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. – 284 p. ISBN 978-609-8183-21-4.
Knygoje nagrinėjama viduramžių Vilniaus vienos iš trijų pilių - Kreivosios pilies (lot. Curvum Castrum) - problematika. Tik XX a. 4-7 dešimtmečiuose lokalizavus šią pilį dabartinėje Kalnų parko teritorijoje ir atlikus vėlesnius archeologinius tyrimus įsitikinta, kad šioje vietoje buvo įkurtas visas miestas, tad iškilo būtinybė nustatyti jo ryšį su Žemutine ir Aukštutine pilimis. Šiam tikslui pasiekti tyrėjams visų pirma reikėjo atsakyti į svarbų klausimą - kiek dabartinis reljefas skyrėsi nuo buvusiojo XIV amžiuje. Tarpdisciplininių tyrimų, pagrįstų nedestrukciniais (geologiniais, geofiziniais, istoriniais, kartografiniais, urbanistiniais) metodais, duomenų pagrindu, taip pat remiantis anksčiau vykdytų archeologinių tyrimų analize, atkurtas Vilniaus viduramžių Kreivosios pilies pirminis reljefas, sprendžiama šios pilies įtaka miesto genezei.
